Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas neturi pagrindo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl įrašo apie senelės gimimo datos pakeitimą įregistravimo, pakeitimo ar papildymo, nes nėra jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių gimimo datos keitimą, kuriais remdamasis civilinės metrikacijos įstaiga galėtų svarstyti klausimą dėl tokio įrašo atlikimo. Pareiškėjas yra Izraelio pilietis. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos migracijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo. 2021 m. vasario 12 d. pareiškėjas gavo raštą Nr. (15/3-10) 8P-92, kuriuo nurodoma, jog Migracijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos pilietybės reikalų skyrius nustatė, jog pareiškėjas turi pateikti papildomus dokumentus, o negalint jų gauti – kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pilietybę gali įgyti pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087, 2008, Nr.83-3293) 1 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai įrodys, kad yra vaikas ar anūkas asmens, kuris iki 1940-06-15 buvo Lietuvos pilietis ir išvyko iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Pagrindinė kliūtis pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę yra ta, kad jo senelė M. P. (S. Š.), prasidėjus antrajam pasauliniam karui ir patekusi į koncentracijos stovyklą, pakeitė savo gimimo metus nurodydama, kad ji yra jaunesnė, gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o ne (duomenys neskelbtini) metais. Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos nevertinant pateiktų dokumentų dėl duomenų ir dokumentų trūkumo, pareiškėjas neturi kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Kadangi nėra dokumentų, galinčių patvirtinti, jog O. R. senelė M. P. (S., Š.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir M. S., A. ir S. E. dukra, gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra tas pats asmuo, Migracijos departamentas savo rašte nurodo: “ <..> Šis faktas gali būti nustatytas bendrosios kompetencijos teisme“. Pareiškėjas teigia, jog visos galimybės nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėjos senelės M. P. (S.) gimimo data nenustatytu laikotarpiu buvo pakeista iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir kad M. P. S. gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir M. S., A. ir S. E. dukra, gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra tas pats asmuo yra išnaudotos, jokių gimimo datos keitimą patvirtinančių archyvinių dokumentų gauti nepavyko nei Lietuvoje, nei Izraelio valstybėje.

Pareiškėjo senelė M. S. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. S. E. Š. šeimoje. Tai patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. (P1-5315) P2-8814. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr. R4-2328 „Dėl A. Š. (S.) gyvenimo Lietuvoje“ priede „Vilniaus miesto gyventojo apskaitos kortelė“ su vertimu į lietuvių kalbą yra pareiškėjo senelės M. tėvo A. kortelė, kurioje skiltyje „vaikai“ nurodyta, kad jis su žmona S. E. turi dukterį M., gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. R4-2253 „Dėl M. Š. (S.) gyvenimo Lietuvoje“ priede – anketoje vidaus pasui ir tapatybės kortelei gauti nurodyta, jog M. Š. (S.) gimimo metai (duomenys neskelbtini), tėvas A., motina S. E.. Kaip matyti iš pridedamo Raudonojo kryžiaus tarptautinio komiteto Tarptautinės paieškos paslaugos kortelės Nr.469550, yra suformuotas M. S. (Š.) kalinimo pažymėjimas/sekimo dokumentas Nr.329 169 su priedais, iš kurių matyti, kad ji buvo areštuota Vilniuje 1941 m. rugpjūčio 7 d., jos gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini). Išvežta į STUTHOFF koncentracijos stovyklą, kalinio numeris (duomenys neskelbtini), kalinimo priežastis – žydė, kada išlaisvinta nenurodyta. Dokumente nurodyta, kad galimi nukrypimai kalinio kortelėje dėl mergautinės pavardės rašybos ir gimimo metų. Iš nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių archyvinių dokumentų darytina išvada, jog pareiškėjo senelė M. S., ją išvežus į STUTHOFF koncentracijos stovyklą neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir registruojant jos duomenis sąmoningai nurodė kitą gimimo datą, siekdama pasirodyti jaunesne, kadangi jaunesnis amžius leido tikėtis, kad pirmiausia ji bus nukreipta į stovyklą priverstiniams darbams, o ne tiesiogiai nužudyti į mirties stovyklą. Vėliau ji šios klaidos netaisė, gyveno su įrašu apie gimimą (duomenys neskelbtini). Tokią pat įvykių versiją yra pasakojusi ir pareiškėjo senelė, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina E. R. 2019 m. kreipėsi į P. T., Izraelis, teismą šeimos reikalams, kuris 2020-04-05 d. Sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi, kuri yra įregistruota Vidaus reikalų ministerijos Izraelyje, vardu M. P., gimė M. S. vardu, A. ir S. E. dukra, gimimo data (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuva. Šio teismo Sprendimo pagrindu 2021 m. vasario 28 d. Izraelio vidaus reikalų ministerijos gyventojų registras padarė atitinkamą pakeitimą ir išdavė naują gyventojų registro išrašą. Tačiau Izraelio teismo sprendimo juridiniam faktui apie pareiškėjo senelės gimimo datos pakeitimą nepakanka, jis gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, kartu su kitais pateikiamais dokumentais.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. (S.) nenustatytu laikotarpiu pakeitė savo gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme.

Pareiškėjas O. R. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (15/3-10)8P-92 nurodė, kad nėra paankamai dokumentų, patvirtinančių, kad O. R. senelė M. P. (Š. S.), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje (dokumentuose ir Lenkija),, iki 194 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, 1940 m. birželio 15 d. (t. y. Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos dieną) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, o dokumentų, kuriuose būtų nurodyti duomenys apie M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir 1940 m. birželio 15 d. (Sovietų Sąjungos okupacijos dieną) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėjas O. R. prašymo dėl pilietybės atkūrimo pagrindą grindžia tuo, jog pareiškėjas yra M. P. (mergautinė pavardė Š., S.), gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Vilniuje, ir iki 1940 m. birželio 15 d. gyvenusios Lietuvoje bei turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę, anūkas.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Pareiškėjo senelė M. S. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. ir S. E. Š. šeimoje. Tai patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. (P1-5315) P2-8814. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr. R4-2328 „Dėl A. Š. (S.) gyvenimo Lietuvoje“ priede „Vilniaus miesto gyventojo apskaitos kortelė“ su vertimu į lietuvių kalbą yra pareiškėjo senelės M. tėvo A. kortelė, kurioje skiltyje „vaikai“ nurodyta, kad jis su žmona S. E. turi dukterį M. gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. R4-2253 „Dėl M. Š. (S.) gyvenimo Lietuvoje“ priede – anketoje vidaus pasui ir tapatybės kortelei gauti nurodyta, jog M. Š. (S.) gimimo metai (duomenys neskelbtini), tėvas A., motina S. E.. Raudonojo Kryžiaus Tarptautinio komiteto Tarptautinės paieškos paslaugos archyvo skyriaus pateiktame pažymėjime Nr. 469550 nurodyta, kad koncentracijos stovyklos Stutthoff kalinio personalinės kortelės duomenis kalinio Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas buvo išduotas kaliniui M. Š. koncentracijos stovykloje Stutthoff 1944 m. rugpjūčio 23 d., minėtame kalinio pažymėjime nurodyti duomenys apie M. Š.: gimimo data (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – Vilnius, Lietuva/Lenkija, tautybė – žydė, iš kur perkelta, paskutinė gyvenamoji vieta, išlaisvinimo data, tėvų vardai nenurodyti. Perkeltų asmenų stovyklos Leipheim 1941 m. rugpjūčio 7 d. Sekimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009, yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog pareiškėjo senelė M. Š. (S.) gimė Vilniuje, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tačiau iki 1941 m. rugpjūčio 7 d. nenustatytu teisiniu pagrindu pakeitė savo gimimo datą į (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog iki 1941 m. rugpjūčio 7 d. sudarytuose archyviniuose dokumentuose M. Š. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), visuose dokumentuose nurodyti gimimo metai – (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą jos gimimo data nurodyta po Vokietijos okupacijos sudarytame dokumente - (duomenys neskelbtini) sudarytame Perkeltų asmenų stovyklos Leipheim 1941 m. rugpjūčio 7 d. Sekimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo minėto momento sudarytuose dokumentuose M. Š. gimimo metai nurodyti (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog nuo 1941 m. rugpjūčio 7 d. sudarytuose dokumentuose, įskaitant ir Perkeltų asmenų stovyklos Leipheim 1941 m. rugpjūčio 7 d. Sekimo dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) ir koncentracijos stovyklos Stutthoff kalinio personalinės kortelės kalinio Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjime nurodyti netikslūs duomenys apie M. Š. gimimo datą patvirtina tai, jog minėtuose dokumentuose nurodyta skirtinga M. Š. gimimo diena, taip pat nurodyti netikslūs duomenys apie gimimo valstybę (Lenkija/Lietuva), taip pat nenurodyti kiti asmens duomenys, kurie paprastai nurodomi asmens dokumente (pase ir pan.), pvz. suėmimo metu buvusio gyvenamosios vietos adresu, tėvų asmens duomenų, pilietybės ir kt. Vokietijos okupacijos laikotarpiu žydų tautybės asmenys buvo suinteresuoti nuslėpti, pakeisti jų kilmę identifikuojančius duomenis, siekiant išvengti jų atžvilgiu vykdomo genocido. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog Vokietijos okupacijos laikotarpiu nuo 1941 m. rugpjūčio 7 d. sudarytuose dokumentuose M. Š. duomenys apie jos gimimo metus bei datą įrašyti ne jai išduoto asmens dokumento pagrindu ir yra netikslūs, t. y. buvo pakeisti nenustatytu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įvertinus minėtų dokumentų sudarymo metu susiklosčiusias istorines aplinkybes yra tikėtina, kad tokie duomenys buvo pakeisti pačios pareiškėjo senelės pateiktos informacijos apie gimimo metus pagrindu, siekiant išvengti Vokietijos okupacijos metu jos, kaip žydų tautybės asmens gyvybei grėsusio pavojaus, - būti išsiųstai ne į mirties, o į priverstinių darbų koncentracijos stovyklą. Pažymėtina tai, jog duomenų apie gimimo datą pateikimo metu pareiškėjo senelė jau buvo suimta ir išvežta į Štutthoff koncentracijos stovyklą.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 1908 m. iki 1918 m. spalio mėnesio pabaigos Vilniuje būtų gimęs ar gyvenęs kitas asmuo, kurio vardas, pavardė, tėvo bei motinos vardai sutaptų su pareiškėjo senelės M. Š.. Izraelio vidaus reikalų ministerijos Gyventojų administravimo registro duomenimis M. Š. tėvo vardas – A., motinos vardas – S. E., kas visiškai sutampa su Lietuvos archyviniuose dokumentuose nurodytais duomenimis.

Pareiškėjo motina E. R. 2019 m. kreipėsi į P. T., Izraelis, teismą šeimos reikalams, kuris 2020 m. balandžio 5 d. Sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusi, kuri yra įregistruota Vidaus reikalų ministerijos Izraelyje, vardu M. P., gimė M. S. vardu, A. ir S. E. dukra, gimimo data yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva. Tačiau Izraelio teismo sprendimo juridiniam faktui apie pareiškėjo senelės gimimo datos pakeitimą nepakanka, jis gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, kartu su kitais pateikiamais dokumentais. Lietuvos apeliacinis teismas, kuris turi išimtinę kompetenciją pripažinti užsienio teismų sprendimus, formuoja praktiką, jog užsienio teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl fizinio asmens teisinio statuso (asmens gimimo vietos ir datos, asmens vardų, pavardžių, giminystės), negalima pripažinti. Tokio pobūdžio ginčai laikytini ginčais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurie nagrinėjami specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuojama ypatingosios teisenos tvarka. Tokių juridinių faktų nustatymas yra išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių Lietuvos Respublikoje vertinimu, jo nagrinėjimui gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius duomenis, apklausti liudytojus, nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti ir Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Priimtas teismo sprendimas būtų pripažįstamas Lietuvoje, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai rodo tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika, dėl to užsienio teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su asmens teisiniu statusu, pripažinimas pažeistų išimtinę Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje e2T-94-516/2020).

Taigi, aukščiau nurodytų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjos senelės M. Š. gimimo data laikotarpiu iki 1941 m. rugpjūčio buvo pakeistą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir liko galioti iki jos mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi; pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Įvertinęs pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog prašomas nustatyti faktas, kad M. P. (S.) nenustatytu laikotarpiu pakeitė savo gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra visiškai įrodytas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 12 d. rašte Nr. (15/3-10)8P-92 nurodyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kas liudija, jog nustačius pareiškėjos senelės gimimo datos pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), faktą pakanka dokumentų pareiškėjo pilietybės atkūrimo pagrindui patvirtinti.

Kitoje dalyje byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime prašo nustatyti tris faktus, kurių kiekvienas gali būti savarankiškos civilinės bylos dalyku: (1) kad M. P. (S.) nenustatytu laikotarpiu pakeitė savo gimimo metus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (2) kad M. P. (S.) gimimo data yra (duomenys neskelbtini), bei (3) kad M. P. S. gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. ir S. E. dukra, ir M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), A. ir S. E. dukra, yra tas pats asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2006 yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo senelės M. Š. gimimo datą patvirtinantys dokumentai yra išlikę. Tai, kad pareiškėjo senelė M. S. gimė (duomenys neskelbtini), A. ir S. E. Š. šeimoje, yra tiesiogiai nurodyta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr.2019-08-27 Nr. (P1-5315) P2-8814. Minėtoje pažymoje nurodytų duomenų šaltinis – Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde saugomos Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygos įrašas, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė A. ir S. E. (iki santuokos) Š. duktė M. Taigi, pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų nustatytas reikiamos galios dokumentas – gimimo metrikų knygos įrašas, todėl šioje dalyje byla nutraukiama, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 442 straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas ypatingos teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi, įstatymas skiria du institutus: giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas nustatyti juridinį faktą, t. y. kad M. P. S. gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. ir S. E. dukra, ir M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), A. ir S. E. dukra, yra tas pats asmuo, siekia nustatyti asmens tapatybę. Teisės aktuose teismui nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad asmuo, nurodytas kitu vardu ar pavarde, kita gimimo data asmens tapatybės kortelėje, gimimo liudijime ar pase yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. teismas negali nustatyti asmens tapatumo. Todėl civilinė byla šioje dalyje nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pilietybės įgijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė M. P. (S., Š.) nenustatytu laikotarpiu pakeitė savo gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Kitą civilinės bylos dalį nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.