- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-712-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00366-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Skolininkas
- UAB „Sanvista LT“
- Kreditorius
- UAB „Požeminės linijos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Sanvista LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4822-947/2018 pagal kreditorės UAB „Požeminės linijos“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkės UAB „Sanvista LT“ priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Požeminės linijos“ prašė teismo išduoti įsakymą dėl 46 776,30 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkės UAB „Sanvista LT“.Kreditorė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose skolininkės turto areštą. Prašymą grindė didele skolos suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininkei UAB „Sanvista LT“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai 46 776,30 Eur, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą kreditorei, taip pat mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.Teismas nurodė, kad kreditorė reikalavimus kildina iš šalių 2017 m. rugsėjo 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. ST/17-71 ir 2017 m. spalio 16 d. statybos subrangos sutarties Nr. ST/17-79. Sutarčių pagrindu kreditorė išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra neapmokėta suma sudaro 46 776,30 Eur. Kreditorė pateikė 2018 m. sausio 4 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ informaciją apie skolininkę, VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenis, iš kurių matyti, kad skolininkė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas darė išvadą, kad skolininkės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, todėl sprendė, kad skolos suma skolininkei yra didelė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims arba turto gali nelikti, dėl ko teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Sanvista LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kreditorė klaidina teismą, kadangi 46 776,30 Eur dydžio reikalavimo teisės į skolininkę pareiškimo teismui pateikimo dieną nebuvo, nes pagal statybos subrangos sutartį už faktiškai atliktus darbus skolininkė privalėjo sumokėti per 50 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Skolininkei buvo pateikta sąskaita Nr. 02639 bendrai 20 199,30 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2018 m. vasario 4 d.
5.2. Teismui nusprendus netenkinti apeliantės atskirojo skundo, apeliantė prašo įpareigoti kreditorių pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įneštų į teismo depozitinę sąskaitą 46 776,30 Eur.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Požeminės linijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Skolininkė ginčija skolos sumą, tačiau nepateikė įrodymų, kad yra atlikusi mokėjimą pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas.
Motyvuojamoji dalis
6.2. Skolininkės prašymas taikyti nuostolių užtikrinimą yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria skolininkės turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Ieškovė pareiškimą grindžia tarp šalių 2017 m. rugsėjo 11 d. sudaryta statybos subrangos sutartimi Nr. ST/17-71 ir 2017 m. spalio 16 d. statybos subrangos sutartimi Nr. ST/17-79. Sutarčių pagrindu kreditorė išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra neapmokėta suma sudaro 46 776,30 Eur. Apeliantė nurodo, kad pareiškimo teismui pateikimo metu kreditorė dar neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę, nes nebuvo suėjęs PVM sąskaitos apmokėjimo terminas, t. y. pareiškimas nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi kreditorė kreipėsi į teismą CPK XXIII nustatyta tvarka, kurioje reglamentuoti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai. Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl kreditoriaus pareiškimo pagrįstumas vertinamas tik iš pareiškimo turinio. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto kreditoriaus pareiškimo negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškimas dėl 46 776,30 Eur priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, negalima. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia gera, todėl pareikšto ieškinio suma yra jai didelė. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017). Teismų praktikoje taipogi laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016). Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, be to, skolininkė įrodinėja, kad pareiškimo teismui pateikimo dieną kreditorė dar neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę, nes nebuvo suėjęs sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas. Dėl šių priežasčių skolininkė pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kurie buvo priimti ir kreditorius įpareigotas pateikti teismui ieškinį. Kreditorius nustatytu terminu pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė, panaikino 2018 m. sausio 10 d. teismo įsakymą ir pagal teismingumą bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Taigi, minėtos aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjamoje byloje šalys yra pateikę pasirašytą taikos sutartį, kuria prašoma teismo ją patvirtinti ir panaikinti skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovei UAB „Sanvista LT“ pareikšto reikalavimo suma yra didelė, t. y. neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi nenustatyta grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis panaikinama ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Požeminės linijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.