Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B., gim. (duomenys nekeičiami), gyvenančio (duomenys nekeičiami), nedirbančio, nevedusio, neteisto, gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria 2016 m. liepos 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2016 m. liepos 28 d.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 7 d., apie 23:40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su T. S., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo, pažymėto Nr. 1, turėdami bendrą tikslą įvykdyti plėšimą, pasiviję einančius E. M. ir R. M., T. S. sugriebė nukentėjusiąją E. M. už kaklo, o T. B. suėmęs E. M. už rankų laikė, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva smakro dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais dešinio dilbio srityje ir tokiu būdu atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis ir pareikalavo iš jos atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, o E. M. neatidavus telefono. T. B. laikant E. M., T. S. apieškojęs iš striukės vidinės kišenės ištraukė nukentėjusiajai E. M. priklausantį 10 Eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C2, tęsdami nusikalstamą veiką pasivijo bėgantį R. M., kuriam T. S. pirmas sudavė smūgį ir pareikalavo mobiliojo ryšio telefono, o nukentėjusiajam atsakius, kad telefono neturi, T. B. du kartus smogė R. M. į galvą bei dešinį šoną, o T. S. smogė rankomis R. M. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias vietas, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies viršutinio voko srityje, odos nubrozdinimais kaktos kairėje pusėje, kairio smilkinio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, kairio momens srityje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje IV delnakaulio projekcijoje, dešinės plaštakos I piršto galinės falangos nugariniame paviršiuje, tokiu būdu atėmė nukentėjusiajam R. M. galimybę priešintis ir T. S. apieškojo R. M., tikslu rasti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neradus, jie iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais T. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.Be to, T. B. 2016 m. gegužės 8 d., apie 00:05 val., T. S. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su T. S., siekdamas išvengti sulaikymo dėl padaryto nusikaltimo ir nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) patrulio D. Ž. ir (duomenys neskelbtini) specialisto G. Ž. nurodymams važiuoti į policijos komisariatą, T. S. tyčia nustūmus nuo savęs G. Ž. ir bandant iššokti per buto langą bei aktyviais veiksmais priešinantis sulaikymui, tyčia rankomis suėmė G. Ž. už uniformos ir jėga tempė nuo T. S., kad jis galėtų ištrūkti, T. S. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus ir toliau T. S. aktyviais veiksmais priešinantis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas, kad nebūtų uždėti T. S. antrankiai, surakintomis rankomis savo kūnu stūmė G. Ž. ir D. Ž. nuo T. S., tokiais neteisėtais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams D. Ž. ir G. Ž., atliekantiems viešojo administravimo funkcijas. T. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. K. T. B. 2016 m. gegužės 8 d.nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 4 ir 18 dienomis nuo 8.00 val. iki 17 val. (1 t., 130-131 b. l.).Byla 2016 m. birželio 8 d. perduota nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui.K. T. B. iš eilės du kartus neatvykus į paskirtus teisiamuosius posėdžius 2016 m. liepos 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskelbta jo paieška bei paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. T. B. surastas ir BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2016 m. liepos 28 d., 16.30 val.2016 m. liepos 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą.Skundu apygardos teismui kaltinamojo T. B. gynėjas adv. Vytautas Aliuškevičius prašo panaikinti 2016 m. liepos 29 d. nutartį, kuria jo ginamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėn.

7.1 Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis anksti neteko abiejų tėvų, nuo 12 m. augo vaikų namuose, išėjęs iš jų stojo į eilę (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybėje socialiniam būstui gauti, tačiau eilė yra ilga ir nežinia kada jam bus suteiktas būstas, todėl nuosavo būsto neturi ir glaudžiasi pas savo brolį (duomenys neskelbtini) mieste arba pas pusbrolį (duomenys neskelbtini) mieste. Pritaikius kitą kardomąją priemonę – namų areštą būtų pilnai išsklaidytos abejonės, kad kaltinamasis neatvyks į teismą. Jis niekur nesislapstė, o dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Šaukimas T. B. antrą kartą įteiktas nebuvo ir jis nežinojo apie antrojo posėdžio datą. Paskelbus paiešką jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste, stotelėje, kada sugrįžo iš darbo, kas byloja, kad jis nesislėpė. T. B. susirado darbą ir darbdavys pažadėjo priimti pagalbiniu darbininku prie statybų.

7.2 Skunde pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje baigtas. T. B. pilnai prisipažino įvykdęs nusikaltimą, gailisi, nusikaltimas nėra sunkus, jis nėra teistas, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., pratęsiant kaltinamajam T. B. suėmimo terminą, pritaikytas nepagrįstai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.K. T. B. gynėjo advokato V. A. skundas atmetamas. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius prokurorą, daroma išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, palikdamas galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą T. B., nei BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str., nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiama nutartimi kaltinamajam paliktą galioti kardomąją priemonę – suėmimą, teisinio pagrindo nėra.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. abiejų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojos A. R. parodymai, specialistų išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai bei kiti faktiniai bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, remiantis BPK 119 str. nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam T. B. buvo paskirta, o skundžiama 2016 m. liepos 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi palikta galioti BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. yra kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kurių vieno sankcijoje yra tik dvi bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šių aplinkybių konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė, nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui. Kaip numato BPK 121 str. 4 d., teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. B. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) sav., neteistas, tačiau nėra saistomas tvirtais šeiminiais/socialiniais ryšiais, nevedęs, nepilnamečių vaikų, kuriais turėtų pareigą rūpintis, neturi, oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartais glaudžiasi pas pusbrolį (duomenys neskelbtini) arba būna pas brolį (duomenys neskelbtini), paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę pažeidė iš eilės du kartus neatvykdamas į paskirtus teisiamuosius posėdžius, nuo 2016-06-07 neatvykdamas registruotis į policijos įstaigą, kaltinamajame akte nurodytos gyvenamosios vietos adresu atvesdinti kaltinamojo nepavyko. T. B. praeityje devynis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Įvertinus šias aplinkybes kompleksiškai, T. B. inkriminuojamų nusikaltimų kontekste, daroma išvada, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šią išvadą sustiprina ir suėmimo pakyrimo kaltinamajam aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Bylą paskyrus nagrinėti teisiamajame posėdyje, būdamas tinkamai informuotas T. B. į 2016 m. birželio 29 d. 10.00 val. posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi buvo nutarta kaltinamąjį T. B. į kitą teisiamąjį posėdį atvesdinti, tačiau atvesdinti jo nepavyko, kadangi policijos darbuotojai jo namuose nerado (2 t., 73 b. l.). Atvesdinimą vykdęs pareigūnas papildomai telefonu informavo teismą, kad paskutinį kartą T. B. policijos komisariate registravosi 2016 m. birželio 7 d. Esant šioms aplinkybėms, sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiais, jog jis nagrinėjamu atveju nuo teismo nesislapstė, teisinio pagrindo nėra. Be to, pats kaltinamasis T. B. 2016-06-29 sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą nurodė, jog apie tai, kad turi registruotis policijoje žinojo, tačiau neva tai pasimetė mėnesio dienose ir neatvyko. Apie teismo posėdį taip pat teigė žinojęs, tačiau neatvyko, nes dirbo, be to, buvo prigąsdintas kaltinamojo T. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu T. B. neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jam paskirtą kardomąją priemonę bei jos pažeidimo pasekmes – pakeitimą griežtesne kardomąja priemone, tačiau ignoruodamas šias aplinkybes, kviečiamas į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, tokiu būdu apsunkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kas šiuo metu sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis vėlgi gali bėgti (slėptis) nuo teismo.. Skirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą (kaip prašo gynėjas) ar intensyvią priežiūrą – nėra galimybių, kadangi kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nors jis nurodęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau pastoviai ten negyvena, o, kaip skunde nurodo gynėjas, kartais glaudžiasi pas pusbrolį Birštone.Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nors analizuojamu atveju ir akivaizdu bei neginčytina, jog T. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teigti, jog jo teisės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, teisinio pagrindo vis tik nėra. T. B. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutaria:

K. T. B. gynėjo advokato V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.