Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui Aidui Stravinskui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui automobilio savininkei R. V., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. lapkričio 18 d. E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANP-129763615-17 (b. l. 1-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 18 d. 17.50 val. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. vairavo transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso, aiškiai išreikštam ir nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą E. J. paaiškinime (b. l. 1) nurodė, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, stabdant policijos pareigūnams iš pradžių nesuprato, kad yra stabdomas, pravažiavo pro juos ir sustojo už poros šimtų metrų.

Teismo posėdžio metu E. J. savo kaltę dėl pažeidimo numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai, o pažeidimo nustatymo ANK 426 straipsnio 5 dalyje nepripažino. Nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė buvo atimta dėl vairavimo išgėrus, vairavo „VW Touran“ automobilį, priklausantį R. V.. Jis anksčiau turėjo teisę vairuoti ir R. V. automobiliu naudodavosi. Pirmą kartą R. V. automobilio raktelius jam padavė į rankas, kai jis parodė, kad gali vairuoti. Ne vieną kartą yra vairavęs tą automobilį, R. V. nelabai kreipdavo dėmesį, kad jis imdavo jos automobilį. Savavališkai automobilio neimdavo, R. V. žinodavo. Nurodė, jog pažeidimo padarymo dieną automobilį paėmė R. V. neprieštaraujant, nes jis buvo pas R. V. sūnų svečiuose, alkoholio nevartojo, o kiti asmenys vartojo ir reikėjo pavažiuoti iki parduotuvės apsipirkti maisto produktų. Automobilio raktelius paėmė nuo stalo, R. V. buvo toje pačioje patalpoje, kaip ir jis, kurioje buvo daug žmonių. Su juo kartu važiavo R. V. sūnus ir dar keli draugai. Draugai buvo išgėrę, todėl vairavo jis. Stabdant policijos pareigūnams jie sustojo. Nurodė, jog pažeidimo dėl nesustojimo stabdant policijos pareigūnams nepripažįsta, nes jo niekas negaudė ir jis stabdomas sustojo. Iš pradžių stabdymo būdo nesuprato, bet kai parodė, kad tikrai stabdo, tai toli nevažiavo. Nuvažiavę į parduotuvę, apsipirkę, tiksliai suprato, kad pareigūnai nori juos sustabdyti, todėl jie laukė kol pareigūnai atlaisvins kelią. Pareigūnai pamatę, kad jie nerizikuos važiuoti sugalvojo gudrybę, t. y. paskyrė du patrulius juos gaudyti. Matė, kad jie niekur nevažiuoja ir nieko nedaro, tai vienas patrulis pro juos pravažiuodamas įjungė švyturėlius, tai jie pamanė, kad išvažiuoja į iškvietimą. Jis pradėjo važiuoti, nes galvojo, kad nebus pareigūnų ir iš kitos pusės atvažiavo automobilis, kuris įjungė švyturėlius. Pirmiausiai pagalvojo, kad vėl iškvietimas ir toliau jis važiavo, tačiau jį jie pristabdė ir šiek tiek užblokavo kelią, tai jis, kad nepadarytų avarijos pasuko į kelkraštį ir pavažiavęs sustojo. Matė iš priekio atvažiuojantį automobilį ir likus gal 200 metrų jie įsijungė švyturėlius, o jis važiavo toliau. Ta policijos mašina jam bandė užblokuoti kelią. Jis, kad nebūtų eismo įvykio, ją apvažiavo ir sustojo. Nebuvo stabdymo išėjus su lazdele, tik įjungti švyturėliai ir buvo jis užblokuotas. Negirdėjo, kad jam būtų liepta per garsiakalbį sustoti. Nespėjus jam sustoti pareigūnas jį ištraukė iš automobilio, metė ant žemės, uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Jis nesipriešino, nebandė išvengti sulaikymo, nebėgo ir nebandė persėsti kitur.

Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. 2017 m. lapkričio 18 d. su vyriausiu patruliu V. M. patruliuojant Jiezno seniūnijoje, Kašonių kaime, netoli parduotuvės pravažiuodami pastebėjo juodos spalvos automobilį „VW Touran“ ir jame esančius jaunus vyriškius. Matėsi, kad automobilyje esantys vaikinai yra neblaivūs, todėl nutarė tą automobilį pasekti ir pabandyti sustabdyti. Pravažiavo pro automobilį 1 – 2 kartus, matėsi, kad asmenys neblaivūs, tačiau jie niekur iš vietos nevažiavo. Jie sugalvojo, kad į pagalbą reiktų pasitelkti kitą policijos ekipažą. Susiskambino su ekipažu Nr. 5074, juos pastatė maždaug už 1 kilometro nuo parduotuvės, iš galo, kad jų nesimatytų. Taip pat išjungė to automobilio šviesas bei visus skiriamuosius ženklus. Ekipažas turėjo parodyti kada automobilis pradės judėti, o jie ėmėsi gudrybės ir pravažiuodami pro parduotuvę įjungė švyturėlius, t. y. imitavo, kad išvyksta į iškvietimą ir pro parduotuvę gan dideliu greičiu nuvažiavo į priekį link Jiezno. Išvažiavę į pagrindinį kelią jie išjungė švyturėlius, pasuko į kairę ir liko netoli parduotuvės laukti žinių iš kito ekipažo, netrukus, gavo pranešima iš ekipažo Nr. 5074, kad minėtas automobilis nuo parduotuvės pajudėjo, pasuko į kairę, į Žvejų gatvę. Jie toje gatvėje jau buvo, važiavo iš priekio, praleido dar vieną automobilį ir buvo pasiruošę stabdyti. Automobilyje degė įjungtas flakonas „Policija“, nenorint įvykdyti eismo įvykio jis automobilį pagal važiuojamąją dalį truputį paskersavo, kad būtų mažai vietos pravažiuoti, įjungė raudonos – mėlynos spalvos švyturėlius ir sustojo. Kolega išlipo per automobilio priekines dureles, aplink automobilį apibėgo iš galinės dalies, minėtą automobilį stabdė kaip priklauso pagal visus įstatymus. Pareigūnas buvo uniformuotas, turėjo lazdelę, žibintuvėlį, tačiau, kai automobilis iš priekio juda ir mato įjungtus švyturėlius jis pristabdo, važiuoja lėtai, tačiau šis automobilis važiuodamas tokių veiksmų nedarė. Jis kaip važiavo tai taip ir nuvažiavo. Stabdančiam pareigūnui iškilo grėsmė, kad jis gali būti partrenktas. Automobilis važiuodamas pro juos pasuko dešiniau, į pievą ir juos apvažiavęs nuvažiavo į priekį, kolega greitai įlipo į tarnybinį automobilį, radijo stotimi iškart pasakė, kad automobilis nesustojo. Nurodė, kad pareigūnas stabdydamas neišeina į priekį automobilio stabdyti, kadangi jį gali automobilis partrenkti, prispausti prie jų automobilio. Jam, išeinant iš galo stabdyti, lieka erdvės atsitraukti, pabėgti, jų automobiliu prisidengti. Pareigūnas spėjo išbėgti už automobilio, save dengdamas nuo partrenkimo, mostelėjo lazdele, bet staigiai atsitraukė, nes automobilis važiavo apie 60 – 70 km/h greičiu. Matėsi vizualiai, kad nevykdys jų reikalavimų. Jis tarnybinį automobilį apsuko ir pradėjo vytis nestojusį automobilį. Vairuotojas matyt pagalvojo, kad nepabėgs, kadangi jį pasivijo ir pradėjus lenkti jis pradėjo stabdyti. Su automobiliu susilygino, priekį paskersavo ir sustojo ne iš paskos kaip įprasta, o prie vairuotojo durelių, labiau priekinio sparno ir tuo metu žiūrėjo į vairuotoją. Automobiliu dar judant vairuotojas jau ropštėsi iš vairuotojo vietos į galinę keleivio vietą. Kolega atsidaręs duris pagavo vairuotoją belipantį ir buvusį beveik galinėje keleivio vietoje tarp dviejų ten sėdinčių girtų asmenų. Vairuotojas buvo blaivus, tačiau neturėjo teisės vairuoti, būdamas blaivus jis galėjo nuspręsti ką reikia daryti, tačiau nepavykus pabėgti su automobiliu jis bandė pasišalinti perlipdamas į kitą vietą. Po kažkiek laiko atvyko minėti girti asmenys ir atsivežė neadekvačią, girtą automobilio savininkę, kuri prašė atiduoti automobilį.

Institucijos surašius administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas Aidas Stravinskas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vairavimo neturint teisės, E. J. sutinka, o dėl nestojimo stabdant policijos pareigūnui, tai vaizdo įraše, matosi, kad automobilis nebuvo persekiojamas kilometrus ir nuvažiavimas tik keli šimtai metrų, bet reikėtų pripažinti, kad E. J. 3 valandas sėdėjo, laukė, kaip pats papasakojo, kol policija pasitrauks ir sąmoningai siekė išvengti sustabdymo, t. y. tyčiniai veiksmai siekiant išvengti, kad nebūtų sustabdytas policijos. Pradėjęs važiuoti ir iš priekio pamatęs policijos automobilį, kurį tiek dėl specialių mėlynos – raudonos spalvos švyturėlių, tiek dėl vadinamo įjungto flakono, turėjo pamatyti iš labai toli. Jis puikiai suprato, kad jį stabdys. Pamatęs švyturėlius pagal Kelių eismo taisykles privalėjo sulėtinti greitį ir pilnai sustoti. Jis to nedarė iki kol prasilenkė su policijos automobiliu. Prasilenkė nelėtindamas greičio ir pamatęs, kad policijos automobilis apsisuko ir didžiuliu greičiu pradėjo artėti link jo, supratęs, kad nepavyks pabėgti tik tuomet sustojo. Tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčinis nepaklusimas sustoti policijos pareigūnams ir dėl to turėtų būti baudžiama.

Suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkei R. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui K. P. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai, t. y. 2018 m. sausio 23 d., atidėjus teismo posėdį, su kito teismo posėdžio data ir laiku pasirašytinai supažindinant suinteresuoto asmens R. V. atstovą advokato padėjėją K. P. (b. l. 38) ir suinteresuotam asmeniui R. V. asmeniškai įteikiant teismo šaukimą (b. l. 39). Suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė R. V. ir jos atstovas advokato padėjėjas K. P., kuriems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkei R. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui K. P. (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Dėl pažeidimo numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje

E. J. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo be jo prisipažinimo (b. l. 1, 45-51), įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 79ANP-129763615-17 (b. l. 1 – 2), kuriuo nustatytos pažeidimo aplinkybės, vieta, laikas, esmė, pažeidėjo prisipažinimas; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriame nurodyta, jog patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. J., kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atima, atėmimo terminas pasibaigęs, bet ji neperlaikyta; pažyma apie baustumą (b. l. 7 – 20), kuria nustatyta, kad E. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, 2016 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-8342-358/2016 jam 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis; išrašu iš vairuotojų registro (b. l. 6), kuriuo nustatyta, kad E. J. atimta teisė vairuoti nėra perlaikyta ir jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, jog būtent E. J. padarė pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kadangi E. J. 2017 m. lapkričio 18 d. 17.50 val. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. vairavo transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jo kaltė pilnai įrodyta, todėl jis baustinas įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl pažeidimo numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje

Už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą atsakomybė atsiranda už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 131 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Nagrinėjamu atveju visų pirma kyla klausimas, ar policijos pareigūnai tinkamai stabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktą, Transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 26 punktas numato reikalavimus, stabdant tamsiuoju paros metu: pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybines transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Teismas pažymi, kad stabdant transporto priemonę policijos pareigūnams nėra keliami reikalavimai vienu metu naudoti visus galimus stabdymo būdus, numatytus Instrukcijoje.

Nors E. J. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl pažeidimo numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje padarymo nepripažino, tačiau E. J. kaltė įrodyta teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovo parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 79ANP-129763615-17 (b. l. 1-2), kuriuo nustatyta, kad E. J. 2017 m. lapkričio 18 d. 17.50 val. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. vairavo transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso, aiškiai išreikštam ir nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 18 d. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. stabdė automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybinis automobilis nudažytas specialiomis spalvomis, stabdymo metu, patrulinėje transporto priemonėje, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai; stabdantis policijos pareigūnas vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, signalą sustoti išreikšdamas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; įtartinos transporto priemonės stabdymas vyko vadovaujantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytais reikalavimais, tačiau stabdomos transporto priemonės vairuotojas nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidino greitį ir nuvažiavo Žvejų g. tolyn; pareigūnas E. B. staigiai apsuko tarnybinę transporto priemonę ir ėmė persekioti nestojusį automobilį. Vyriausiasis patrulis Vaidas Miliauskas, radijo ryšiu, informavo Alytaus AVPK specialistą apie nestojusią transporto priemonę ir tolimesnius pareigūnų veiksmus. Netrukus automobilį „VW Touran“ pavyko pavyti, aplenkti ir sustabdyti, bei sulaikyti vairuotoją, kuris bandė perlipti iš vairuotojo vietos į galinę keleivių vietą. Taip pat minėto teisės pažeidimo padarymą įrodo ir vaizdo įrašas (b. l. 34), kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, (jų įjungimą patvirtina kelio ženkluose atsispindintis mėlynos raudonos spalvų mirksėjimas) iš priekio privažiuoja prie automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai užblokuoja jam kelią ir sustoja, tačiau minėtas automobilis nesustoja, o išvažiuodamas į kelkraštį apvažiuoja pareigūnų automobilį ir policijos pareigūnus bei nesustojęs dideliu greičiu nuvažiuoja priešinga kryptimi, nei stovi policijos automobilis. Pareigūnai radijo ryšiu praneša apie nestojusį automobilį ir apsukę automobilį vejasi automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustoja tik policijos pareigūnams jį pasivijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nors pažeidėjas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje nepripažįsta ir nurodo, jog nesuprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau tokius jo teiginius teismas laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad 2017 m. lapkričio 18 d. 17.50 val. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. buvo patruliuojama dviese, nusprendus sustabdyti šia gatve važiuojantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau paaiškėjo, vairuojamą E. J., patrulių automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, stabdantis policijos pareigūnas vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, signalą sustoti išreikšdamas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 34), akivaizdžiai matyti, kad stabdantis policijos automobilis buvo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, iš priekio privažiuoja prie automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja ir akivaizdžiai užblokuoja jam kelią, tačiau minėtas automobilis nesustoja, o išvažiuodamas į kelkraštį pravažiuoja pro policijos pareigūnus ir nesustojęs nuvažiuoja priešinga kryptimi, nei stovi policijos automobilis. Apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu vyriausiasis patrulis E. B. patvirtino, kad pareigūnai buvo pasiruošę stabdyti ir stabdė pagal visus reikalavimus, kadangi jis automobilį pagal važiuojamąją dalį paskersavo, kad būtų mažai vietos pravažiuoti, buvo įjungę raudonos – mėlynos spalvos švyturėlius, flakoną- švieslentę „Policija“ ir sustoję, vyriausiasis patrulis V. M. išlipo per automobilio priekines dureles, aplink automobilį apibėgo iš galinės dalies ir lazdele rodė sustoti, tačiau automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo. Teismo posėdžio metu vyriausiasis patrulis E. B. patvirtino, kad vaizdo įraše nesimato vyriausiojo patrulio V. M., nes jis automobilį stabdė iš patrulių automobilio galinės dalies, taip siekdamas išvengti galimo partrenkimo, nes automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie ilgai sekė ir jis akivaizdžiai siekė išvengti pareigūnų stabdymo ir patikrinimo, juolab automobilis pro juos pravažiavo dideliu greičiu apie 60 - 70 km. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno logiškais parodymais, kuriuos jis davė prisiekęs ir pasirašęs, kad yra supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo, juolab liudytojo parodymai yra identiški nurodytiems ir tarnybiniame pranešime. Taip pat jie atitinka vaizdo įrašo duomenis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti buvus šiuos pareigūnus suinteresuotais, šališkais ir neobjektyviais, todėl jų paaiškinimus ir parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais, nuosekliais, sutampančiais ir su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais.

Kaip minėta, tiek iš liudytojo E. B. parodymų, tiek iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnas V. M. stabdė automobilį išlipęs iš tarnybinio automobilio. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad daugiau važiuojančių automobilių nebuvo, buvo tamsus paros metas, buvo įjungti mėlynos raudonos spalvos švyturėliai, švieslentė „stop policija“, patrulių automobilis pastatytas skersai kelio, todėl argumentas dėl nesupratimo, jog būtent tu esi stabdomas, yra neįtikėtinas ir atmestinas kaip gynybos būdas. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. dideliu greičiu pravažiavo pro tarnybinį automobilį, kas atsižvelgiant į tai, jog yra tamsus paros metas, kad policijos automobilis buvo užskersavęs kelią su įjungtais švyturėliais ir švieslente „STOP POLICIJA“, taip pat neatitiko ir eismo dalyvių bendrųjų pareigų bei buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 12 punktas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Be to, KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, ko šiuo atveju taip pat nebuvo padaryta. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, apvažiuojant užskersuotą policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir švieslente „STOP POLICIJA“ nesant jokių kitų automobilių, sprendžiama, jog E. J. negalėjo nematyti ir nesuprasti, jog būtent jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas. Be to, kad jis suprato, jog buvo stabdomas, galima spręsti iš jo elgesio po stabdymo, kad jis pravažiavęs pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį staigiai padidino važiavimo greitį, o sustojęs, bandė išvengti atsakomybės, siekdamas perlipti iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės. Pažymėtina ir tai, kad E. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuvažiavę į parduotuvę, apsipirkę, tiksliai suprato, kad pareigūnai nori juos sustabdyti, todėl jie laukė kol pareigūnai atlaisvins kelią, pareigūnų automobiliui nuvažiavus jis pradėjo važiuoti, nes galvojo, kad nebus pareigūnų, tačiau iš kitos pusės atvažiavo automobilis, kuris įjungė švyturėlius. Iš šių E. J. paaiškinimų konstatuotina, kad jis suprato, jog bus stabdomas, todėl laukdamas, kol policija pasitrauks, sąmoningai siekė išvengti sustabdymo. Be to, aplinkybę, kad E. J. suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir transporto priemonės nestabdė sąmoningai, patvirtina, kad šiais veiksmais buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neturint teisės vairuoti. Teismas laiko, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kad jis nesuprato iš pradžių, kad jį stabdo, vertintini kaip šio asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokių E. J. veiksmų kvalifikavimas visiškai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje (buvusi ATPK 130 straipsnio 1 dalis) nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas teisiškai svarbias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22, 26 punkto reikalavimus. Policijos patrulį sudarė du uniformuoti policijos pareigūnai; pareigūnai važiavo su skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ir įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais; policijos pareigūnai sustojo užskersuodami tarnybinį automobilį ir akivaizdžiai užkirto automobiliui kelią, o išlipęs pareigūnas Vaidas Miliauskas stabdė su lazdele iš priekio atvažiuojantį automobilį, tuo pačiu esant įjungtiems tarnybinio automobilio mėlyniems raudoniems švyturėliams, švieslentei „STOP POLICIJA“. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai konkrečioje situacijoje objektyviai neturėjo laiko panaudoti kitų nestojusio automobilio stabdymo priemonių, numatytų Instrukcijos 30 punkte (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę), kadangi kaip matyti iš vaizdo įrašo nuo nepaklusimo reikalavimui sustoti pradžios iki sustojimo praėjo nepilnai dvidešimt sekundžių, per kurias patruliai spėjo tik apsukti tarnybinį automobilį nestojusio automobilio važiavimo kryptimi ir informuoti budėtoją, po ko stabdytas automobilis pats sustojo ir nebuvo būtinybės policijos patruliams toliau įgyvendinti visas kitas Instrukcijos 30 punkte nurodytas pareigas dėl stabdymo. Konstatuotina, kad E. J. šio aiškiai išreikšto, atitinkančio aukščiau minėtus norminius aktus, reikalavimo nepaisė ir nesustodamas pravažiavo pro policijos pareigūnus bei nuvažiavo priešinga kryptimi, o automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė tik pamatęs, kad jį tarnybiniu automobiliu pasivijo policijos pareigūnai. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. J. 2017 m. lapkričio 18 d. 17.50 val. Žvejų g., Kašonių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl E. J. kaltas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). E. J. 16 kartų baustas administracine tvarka, 5 kartus baustas už KET pažeidimus, vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. J. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai).

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad E. J. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

E. J. administracinius nusižengimus padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia atgrasymu asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nuskalstamų veikų darymo ir asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nepadarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiu nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nepritaikius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 28 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, kuris teisės pažeidimą padarė turėdamas teisę vairuoti ir iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl faktas, kad E. J. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą ANK 28 straipsnyje numatytą ir nutarime nustatytą laiką ateityje. Be to, jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jam privaloma skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o jos neturint uždrausti ją įgyti (ANK 28 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią administracinio poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti E. J. galimybes daryti naujus administracinius nusižengimus ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatant šios priemonės trukmę atsižvelgtina į tai, kad E. J. baustas administracine tvarka, 5 kartus baustas už KET pažeidimus, vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dėl to jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant to jis vis tiek vairavo ir tyčine kaltės forma padarė administracinius nusižengimus, kurių dalies nepripažino, siekdamas išvengti atsakomybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skiriant administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę (nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, nedirbantis, teistas). Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skirtina administracinio poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones keturiems metams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriamas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso R. V., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė (b. l. 25, 26), jog ji nežinojo, jog E. J. neturi teisės vairuoti, todėl trumpam paskolino automobilį, kuris jai itin reikalingas kasdieninėje veikloje, darbui. E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ne vieną kartą yra važiavęs su R. V. priklausančiu automobiliu, tačiau tik pirmą kartą R. V. duodant jam automobilį jis jai rodė vairuotojo pažymėjimą, o apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti jai nesakęs ir ji tikrai nežino, kad jis yra praradęs teisę vairuoti (b. l. 47). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad automobilis, nors ir yra administracinio nusižengimo priemonė, tačiau jis priklauso ne pačiam pažeidėjui, o R. V., kurios paaiškinimas atitiko pažeidėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl to, kad perleisdama automobilį R. V. nežinojo, jog E. J. neturi teisės vairuoti, todėl automatiškai padarys administracinį nusižengimą vien už vairavimą be įgytos teisės vairuoti. Kitų aplinkybių, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, šiuo atveju nenustatyta (ANK 29 straipsnio 1, 4 dalys). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nėra privalomas, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. J. paskyrus ANK 424 straipsnio 2 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijų ribose numatytas nuobaudas be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 29, 32, 34 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 424 straipsniu, 426 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. J. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

E. J. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones naudojimosi (įgijimo) uždraudimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir E. J. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones naudojimosi (įgijimo) uždraudimu 4 (keturiems) metams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).