Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 13 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1922-824/2021.

5. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 7 d. gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.

6. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija atsakovo prašymą tenkino ir pratęsė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti iki 2021 m. birželio 21 d.

7. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 21 d. gautas atsakovo pakartotinis prašymas pratęsti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad 2021 m. birželio 18 d. atsakovui tapo žinoma, kad teisėja 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija jo prašymą tenkino ir terminą pratęsė iki 2021 m. birželio 21 d. Paaiškino, kad informacija dėl termino pratęsimo jam buvo atsiųsta paprastu laišku, o tuo tarpu atsakovas tikėjosi gauti registruotą laišką, todėl pašto dėžutės netikrino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

12.4. Prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti atmestas nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina.

13. Ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

13.2. Atsakovas nurodo, kad jam sunku vaikščioti, todėl nelipo į antrą aukštą patikrinti pašto dėžutės, tačiau jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13.3. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi dėl skolos, susidariusios adresu Šaulių g. 37-2, Klaipėda, o ne dėl Taikos g. 44, Klaipėda. Susidaręs įsiskolinimas bute, adresu Šaulių g. 37-2, Klaipėda, niekaip nėra susijęs su butu, esančiu adresu Taikos g. 44, Klaipėda. Todėl atsakovo minėta aplinkybė dėl įsiskolinimo derinimo su ieškovės atstove nėra susijusi su nagrinėjama civiline byla.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą pratęsti terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

18. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje Sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima Sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo Sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks Sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti Sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

19. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

20. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to darytina išvada, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

21. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1922-824/2021 pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo D. Ž. 3 364,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 364,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 13 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1922-824/2021.

23. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovui nustatė 7 dienų terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis apie reikiamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, taip pat patikslinti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; tiksliai suformuluoti reikalavimą, taip pat nurodyti sprendimo už akių pateikimo termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

24. Atsakovas 2021 m. birželio 7 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą pratęsti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Teisėja 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija atsakovo prašymą tenkino ir pratęsė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti iki 2021 m. birželio 21 d. Atsakovas nustatytu terminu trūkumų neištaisė, pateikė prašymą pratęsti terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Atsakovas prašymą motyvavo tuo, kad tik 2021 m. birželio 18 d. atsakovui tapo žinoma, kad teisėja 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija jo prašymą tenkino ir terminą pratęsė iki 2021 m. birželio 21 d. Paaiškino, kad informacija dėl termino pratęsimo jam buvo atsiųsta paprastu laišku, o tuo tarpu atsakovas tikėjosi gauti registruotą laišką, todėl pašto dėžutės netikrino.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytus motyvus, faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis pratęsti terminą, todėl atsakovo prašymo dėl termino pratęsimo netenkino. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų nepašalino, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui.

26. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė termino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Atsakovas tikėjosi teismo procesinį sprendimą dėl termino pratęsimo gauti registruota pašto siunta, o ne paprastu laišku, todėl reguliariai netikrino pašto dėžutės. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp atsakovo ir ieškovės atstovo vyksta derybos dėl įsiskolinimo, o tai gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais.

27. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Pagal CPK normas, asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, kaip sąžininga bylos šalis, žinodamas, kad dėl jo vyksta procesas, privalėjo domėtis proceso eiga. Atsakovo teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai nustatyti 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, ji atsakovui įteikta asmeniškai 2021 m. gegužės 28 d., terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 21 d. Atsakovas teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo sudarytos galimybės ištaisyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus. Sutiktina ir su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad atsakovas nepateikė teismui nurodytų aplinkybių, neva tai kliudžiusių atsakovui laiku sužinoti apie teismo sprendimą pratęsti terminą iki 2021 m. birželio 21 d. ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip nurodė ieškovė, derybos dėl įsiskolinimo tarp atsakovo ir ieškovės atstovės vyksta ne dėl šioje byloje susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir teisiškai reikšmingomis teisingam bylos išnagrinėjimui.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nepratęsė atsakovui nustatytą terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, pagrįstai nusprendė, kad, per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

31. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, kartu ir įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, o apeliantas be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta byloje nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam procesinio klausimo išsprendimui, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.