Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-08-02 · Civilinė byla Nr. 2-3117-901/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-02
Bylos Nr.
2-3117-901/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01359-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
Atsakovas
UAB „Nuovoka“
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3117-901/2012
(buv. civilinė byla Nr. L2-2187-901/2012)
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01359-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.10, 30.12.2, 33, 46, 116.1, 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 2 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovei J. J.,atsakovo UAB „Nuovoka“ atstovui advokatui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Nuovoka“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Nuovoka“ 1652,91 Lt skolos, 6 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (42-43 b.l.). Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2010-06-02 su atsakovu pasirašė sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO FH12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Draudimo įmokų dydžius taip pat rizikos padidėjimo kriterijus nustato kiekvienas draudikas individualiai bei nurodo sutartyje. Draudėjas (atsakovas) patvirtino, kad jis nesinaudos pilna draudimo sutarčių suteikiama draudimo apsauga, o automobilis bus naudojamas tik Lietuvoje, todėl atsižvelgęs į UAB „Nuovoka" pateiktą informaciją, į tai, kad šiuo atveju draudimo rizika buvo žymiai mažesnė, ieškovas buvo nustatęs beveik 10 kartų mažesnę už bendrąją draudimo įmoką - 720 Lt, suteikiant 90 proc. nuolaidą vietoj 7000 Lt. 2010-12-16 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas M. K., vairuodamas atsakovo automobilį VOLVO FH12.460 susidūrė su automobiliu TOYOTA, valst. Nr. LLE8V15, ir jį apgadino. Lenkijos Respublikos policija M. K. pripažino kaltu dėl minėto eismo įvykio. Ieškovas atlygino 957,43 EUR, t.y. 3305,81 Lt, dydžio nuostolius, susijusius su TOYOTA, valst. Nr. LLE8V15, sugadinimu eismo įvykio metu. Atsakovas nustatyta tvarka nepranešė, kad transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos ribų, todėl draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų 50 proc. išmokėtos sumos. Atsakovui 2011-06-14 buvo išsiųsta pretenzija, kurioje buvo prašoma sumokėti 1652,91 Lt, tačiau atsakovas reikalavimo geranoriškai nepatenkino. AAS „Gjensidige Baltid" Lietuvos filialo korespondentas (kaip ieškovo atstovė pripažino – oficialus ieškovo atstovas) Lenkijoje yra Europa S.A., eismo įvykyje nukentėjęs asmuo kreipėsi į šią įmonę su pretenzija ir jam žala buvo atlyginta. Ieškovo atstovės teigimu žalos bylos administravimo išlaidos (200 eurų) nepaisant to, kas administruoja žalos bylą, bet kokiu atveju yra mokamos, todėl yra laikomos draudiko išmokėtomis sumomis, kurias draudikas kartu su išmoka nukentėjusiam turi teisę susigrąžinti teisės aktų numatyta tvarka. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes draudimo išmoka už 2010-06-02 eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovo buvo išmokėta 2011-04-08, ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė 2012-02-28.

Atsakovas UAB „Nuovoka“ su ieškovo ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas, nes UAB „Nuovoka“ nepažeidė su ieškovu sudarytos draudimo sutarties (12-13,47-51,69-73 b.l.). Atsakovo teigimu apdraustos transporto priemonės eksploatavimas Lenkijoje niekaip negali būti laikomas aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką atsirasti žalai apdraustam automobiliui. Kelių eismo sąlygos ir avaringumas Lenkijoje yra panašūs kaip Lietuvoje, ir vien tas faktas, kad apdraustas automobilis kirto sieną nereiškia, kad padidėjo grėsmė įvykti draudiminiam įvykiui (avarijai). Atsakovas procesiniuose dokumentuose pastebėjo, kad pareiškime dėl įsakymo išdavimo ieškovas nurodė visiškai kitą Sutarties pažeidimą - transporto priemonės naudojimą mokamiems Krovinių pervežimams tarptautiniais maršrutais (toks pat pažeidimas nurodytas ir 2011-06-14 pretenzijoje, pateiktoje su ieškiniu), be to ir ieškinyje minimas tariamas Sutarties pažeidimas turėjo įtakos žalos dydžiui ar pačiam draudiminiam įvykiui. Kadangi ieškovo nurodyti pažeidimai neturi jokio priežastinio ryšio su pačiu įvykiu ar atsiradusios dėl šio įvykio žalos dydžiu, todėl atsakovas atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Teigia, kad dublike ieškovas nurodė aplinkybes, kurios net nebuvo žinomos atsakovui, t.y. kad jei sudarant Sutartį būtų žinoma, kad draudžiama transporto priemonė bus naudojama užsienyje, draudimo įmoka vietoje Sutartyje sutartos 720 Lt, būtų buvusi 7000 Lt, žinodamas šias aplinkybes, atsakovas nebūtų draudęsis tokiomis kainomis pas ieškovą. Sutartyje nenurodyta, kad atsakovui buvo pritaikyta nuolaida draudimo įmokai, apie jokią nuolaida nekalbama ir susirašinėjime su brokeriu. Atsakovo teigimu negalima automatiškai taikyti ieškovo prašomos grąžinti 50 proc. išmokėtos sumos, kadangi grąžinamos draudimo išmokos dalį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o ne vien tik draudiko (ieškovo) norą be pagrindo susigrąžinti kuo didesnę išmokėtos draudimo išmokos dalį. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti pusę ieškovo sumokėtų 200 eurų „manipuliacinių kaštų eurais", kadangi tai nėra draudimo išmoka, be to jie nėra susiję su žala, kurią eismo įvykio metu padarė atsakovo vairuotojas. Atsakovo atstovas prašo teismo ieškovo reikalavimams taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes įvykis dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka įvyko 2010-12-16, o nukentėjusiam draudimo išmoka ieškovo atstovo Lenkijoje buvo išmokėta 2011-01-14, ne 2011-04-08 kaip teigia ieškovas. Kadangi pareiškimas dėl įsakymo išdavimo datuotas 2012-02-28 (pačio ieškinio data 2012-03-08), todėl mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš ieškovo pateikto į lietuvių kalbą išversto Informacinio rašto apie kelyje įvykusį susidūrimą R-259879/10 nustatyta, kad 2010-12-16 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo darbuotojas M. K., vairuodamas automobilį VOLVO FH12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu TOYOTA, valst. Nr. LLE8V15, ir jį apgadino; Lenkijos Respublikos policija M. K. pripažino kaltu dėl minėto eismo įvykio (33,38 b.l.). Minėto autoįvykio fakto atsakovas neginčija. Abi proceso šalys patvirtina, kad eismo įvykio metu galiojo 2010-06-02 ieškovo su atsakovu pasirašyta sutartis Nr. SGB0471803, kuria buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės VOLVO FH12.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (22-24 b.l.). Sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerių įmonę UADBB „Biznio draudimo brokeris", brokeris su AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo atsakingu darbuotoju derino draudimo sutarties sąlygas, atsakovui buvo pateiktas atitinkamas pasiūlymas dėl automobilio draudimo Lietuvos teritorijoje už nurodytą sumą.

Ieškovo atstovės teigimu draudėjas (atsakovas) patvirtino, kad jis nesinaudos pilna (t.y. visose ES valstybėse ir Šveicarijoje galiojančia) draudimo sutarčių suteikiama draudimo apsauga, o automobiliai bus naudojami tik Lietuvos Respublikoje, todėl atsižvelgęs į UAB „Nuovoka" pateiktą informaciją, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, dėl ko draudimo rizika yra žymiai mažesnė, ieškovas buvo nustatęs beveik 10 kartų mažesnę už vieningąją (bendrąją) draudimo įmoką - 720 Lt, suteikiant 90 proc. nuolaidą (vietoj 7000 Lt). Kadangi atsakovas nustatyta tvarka nepranešė, kad transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, todėl ieškovo atstovės teigimu draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų 50 proc. išmokėtos sumos. Atsakovo atstovo teigimu ta aplinkybė, kad jis iš anksto nenurodė, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų yra tik pagrindas peržiūrėti draudiko (ieškovo) nustatytai draudimo įmokai, bet ne reikalauti susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, o apdraustos transporto priemonės eksploatavimas Lenkijoje niekaip negali būti laikomas aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką atsirasti žalai apdraustam automobiliui, be to, ieškovo nurodyti tariami sutarties pažeidimai neturi jokio priežastinio ryšio su pačiu įvykiu ar atsiradusios dėl šio įvykio žalos dydžiu.

Šalių sudarytos sutarties 1.5 punkte šalių patvirtinta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota pagal draudėjo pateiktą informaciją apie transporto priemonę, <...>, kad ši nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, o pasikeitus bent vienai 1.5 punkte numatytų sąlygų, „keičiasi draudimo rizika, dėl ko draudimo įmoka gali būti perskaičiuota“. Draudėjas Sutarties 2.2.5 punktu įpareigotas per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius (byloje nėra ginčo, kad atsakovas šios pareigos nebūtų įvykdęs), per kiek laiko turi būti pranešta draudikui apie tai, kad automobilis bus naudojamas už Lietuvos Respublikos ribų Sutartyje nėra numatyta.

Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad „draudėjui šios Sutarties bei teisės aktų numatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, vadovaudamasis įstatymu bei LR Vyriausybės nustatytomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį (Sutarties 1.6 p., 22 b.l.). Ieškovas nenurodo ir nemotyvuota, kodėl turi būti grąžinama visa maksimali Įstatyme nustatyta draudimo išmokos dalis. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje Sutartyje nėra apibrėžta kas laikytina „draudimo rizikos padidėjimu". Šiuo atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintos Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos (toliau - Sąlygos). Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (Sąlygų 37 p.). Apdraustos transporto priemonės eksploatavimas Lenkijoje, kuri yra Europos Sąjungos narė, niekaip negali būti laikomas aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką atsirasti žalai apdraustam automobiliui (CPK 185 str.). Kelių eismo sąlygos ir avaringumas Lenkijoje yra panašus kaip Lietuvoje, ir vien tas faktas, kad apdraustas automobilis kirto sieną nereiškia, kad padidėjo grėsmė įvykti draudiminiam įvykiui (avarijai).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVAD įstatymas) 10 str. 1 d. imperatyviai yra įtvirtinta privalomojo draudimo sutarties galiojimo teritorija - draudimo sutartis galioja kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl bet koks draudiko (ieškovo) siekis apriboti su atsakovu sudarytos draudimo sutarties galiojimą tik Lietuvos Respublikos teritorija prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir negali būti pripažintas teismo. Tokių sąlygų numatymas draudimo sutartyje taip pat pažeidžia Europos Sąjungos sutartyje numatytą asmenų judėjimo teisę, taip pat 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ 7 straipsnį.

Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad atsakovas iš anksto nenurodė, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų yra tik pagrindas peržiūrėti draudiko (ieškovo) nustatytai draudimo įmokai, bet ne reikalauti susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Reikia pastebėti, kad prie procesinių dokumentų nebuvo pridėti rašytiniai įrodymai, kad tuo atveju, jei šalys sutartų, kad draudimo apsauga galiotų visoje Europos Sąjungos teritorijoje, tada metams draudimo įmoka už atsakovo automobilį būtų 7000 Lt, ne 720 Lt, tai pat niekur draudimo sutartyje nėra kalbama apie kažkokias nuolaidas, taikytas atsakovui (CPK 178 str.). Taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė negalėjo patvirtinti, kad kai per draudimo brokerį su ieškovu buvo sudaroma jo transporto priemonės draudimo sutartis, kad būtų kalbama apie gerokai didesnę draudimo įmokos mokėjimą, priešingu atveju reiktų įtraukti individualią sąlygą, pagal kurią atsakovas turėtų įsipareigoti nenaudoti transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, bet tai yra ir fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

Teisingai atsakovo atstovas pastebėjo, kad pareiškime dėl įsakymo išdavimo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė visiškai kitą Sutarties pažeidimą - transporto priemonės naudojimą mokamiems Krovinių pervežimams tarptautiniais maršrutais (toks pat pažeidimas nurodytas ir 2011-06-14 pretenzijoje, pateiktoje su ieškiniu), o ne įsipareigojimo nenaudoti apdraustos transporto priemonės už Lietuvos ribų, be to, pradiniame ieškinyje, kuris patikslintas tik po 2012-04-02 teismo nutarties, ieškovas buvo nurodęs skirtingas prašomas priteisti iš atsakovo sumas (1,19-20,26 b.l.). Šie ieškovo reikalavimų netikslumai leidžia abejoti ieškovo ieškinio pagrindu ir dalyku.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic" ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Ieškovas pripažįsta, kad AAS „Gjensidige Baltid" Lietuvos filialo korespondentas (kaip ieškovo atstovė pripažino – oficialus ieškovo atstovas) Lenkijoje Europa S.A. eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui pagal šio pretenziją 2011-01-14 atlygino žalą – 757,43 EUR, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniais įrodymais (29-38 b.l.). Pareigą draudimo bendrovei turėti tokį oficialų atstovą pretenzijoms nagrinėti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje įtvirtina TPVAD įstatymo 14 str. 4 d.

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva" v. G B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensudige Baltic" v. G. B., bylos Nr. 3K-3- 78/2010). Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu).

Ieškovo atstovė pripažino, kad su Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu nukentėjusiu asmeniu buvo pilnai atsiskaityta, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir TPVAD įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu buvo atsiradus draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis yra padaręs minėto įstatymo 22 str. numatytus pažeidimus, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, biuletenio Nr. 34, 367-372 p.).

Šiuo atveju teismo vertinimu ieškovas neįrodė priežastinio tarp jo nurodytų atsakovo padarytų transporto priemonės draudimo sutarties pažeidimų su pačiu autoįvykiu ar atsiradusios dėl šio įvykio žalos dydžiu, todėl atsakovas atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą, taip pat atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui dalies (kurios ieškinyje nurodytos procentinės išraiškos (kodėl būtent 50 proc.) ieškovas net neįrodinėjo) išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos ir tuo labiau ieškovo atstovo Lenkijoje turėtų autoįvykio žalos administravimo išlaidų (CPK 185 str.).

Atsakovas prašo teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį (CK 1.125 str.7 d.).

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino paskirtis ne tik suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1123/2002, 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008, 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

Šalys nurodo skirtingas datas, nuo kada šiuo atveju galima būtų skaičiuoti šios ieškinio senaties pradžią, ieškovas – nuo tada kai ieškovas savo atstovui pervedė draudimo išmoką ir žalos administravimo kaštus (2011-04-08), atsakovas – nuo tada, kai nukentėjusiam Lenkijoje buvo išmokėta draudimo išmoka (2012-01-14), tačiau nėra ginčo, kad senatį nutraukė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipimąsis į teismą supaprastinta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo ir dalies išmokėtų sumų priteisimo iš skolininko UAB „Nuovoka“, 2012-02-28 pareiškimo surašymo data, teisme pareiškimas gautas 2012-03-01. Toks įsakymas teismo išduotas 2012-03-02 (c.b. L2-2187-901/2012). Skolininkui nustatytu laiku pareiškus motyvuotus prieštaravimus ir ieškovui nustatytu laiku pateikus patikslintą ieškinį, pereita į ginčo teiseną (c.b. Nr. 2-3117-901/2012).

Iš regresinių prievolių (kaip šiuo atveju) atsirandančių prievolių ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Draudiko atstovui pilnai atlyginus Lenkijoje autoįvykyje nukentėjusiam žalą, regresinio reikalavimo ieškinio senaties terminas pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada buvo išmokėta draudimo išmoka pagal draudimo sutartį nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, UADB „ERGO Lietuva“ v. J. K., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva" v. G B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensudige Baltic" v. G. B., bylos Nr. 3K-3- 78/2010). Nesutiktina, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai draudikas savo atstovui užsienyje pervedė išmokėtą sumą su žalos administravimo kaštais. Šiuo atveju žala nukentėjusiam buvo išmokėta būtent 2012-01-14, ir nuo šios datos atsirado regresinė teisė, kuriai taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas dėl neaiškių priežasčių tik 2012-03-01 supaprastinta tvarka kreipėsi į teismą dėl dalies išmokų grąžinimo, t.y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, o atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu ir dėl prieš tai teismo aptartų priežasčių.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškinį atmestus, atsakovui iš ieškovo priteistina 2783 Lt jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (52-53,74,80-82 b.l., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Šis išlaidų paskaičiavimas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo išieškomos į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.), be to, iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistina 22,50 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, atsakovo UAB „Nuovoka“, į.k. 175819281, naudai 2783 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, 22,50 Lt (dvidešimt du litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė