Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. Z. ir Z. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukti J. Z. ir Z. Z. teikdami apeliacinį skundą, nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtu nutarimu ir prašo panaikinti jį ir juo skirtas nuobaudas. Nurodo, kad nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą teismas nebuvo nešališkas ir objektyvus, vadovavosi tik pareigūnų duotais parodymais, nors Panevėžio apygardos teismas, naikindamas 2015-02-20 nutartį (Panevėžio miesto teismo nutarimą), savo 2015-03-25 nutartyje aiškiai pasisakė apie policijos pareigūnų padarytas klaidas ir darbo trūkumus tiriant šį įvykį, bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus. Teisme duodami parodymus pareigūnai nepateikė naujų įrodymų bei aplinkybių, išskyrus, kad pasinaudojo jų dukros pažeidžiamumu grasinant baudomis, bei antro vaiko atėmimu, ir išgavo iš jos jiems reikiamus parodymus. Tikina, kad įvykio dieną namuose niekas netriukšmavo, vaiko neterorizavo, o neleisdami dukrai išeiti pas seserį, vykdė įstatymuose numatytą priedermę. Apeliantai pateikia savąją įvykio versiją ir nurodo, kad 2015 m. sausio 14 d., Z. Z. po sunkios darbo dienos buvo išgėręs butelį alaus, o J. Z. buvo blaivi. Tačiau jie nematė reikalo dukrą apklausti ar pasidomėti, kas įvyko. Jokio pažeidimo, už kurį teismas skyrė nuobaudą, jie nepadarė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

J. Z. ir Z. Z. administracinėn atsakomybėn patraukti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymą, t. y. už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. Z. ir Z. Z. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie neužtikrino saugios aplinkos ir tinkamų sąlygų savo nepilnametei dukrai B. Z., tuo pažeisdami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str., nes namuose konfliktavo.

Z. Z. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija fakto, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, t.y. jų namuose šeimos narių tarpe, tarp kurių buvo ir neblaivių, kilo konfliktas, dėl kurio buvo pranešta policijai. Tai padarė taip pat šeimos nariai, ir tai rodo, kad buvo kilusi akivaizdi grėsmė jų saugumui. Nepaneigta, kad namuose buvo nepilnametė J. Z. ir Z. Z. dukra B. Z., kuri nustatyta tvarka apklausta teisme. Ji nedviprasmiškai parodė, kad įvykio dieną tėvai buvo išgėrę ir pykosi. Ji nenorėjo būti namuose, nes jai nepatiko, kad jie rėkė. Todėl paskambino seseriai ir viską papasakojo. Šie parodymai visiškai atitinka policijos pareigūnų parodymus, kad nuvykę į įvykio vietą pagal iškvietimą, jie rado ant kelio stovinčią mergaitę, kuri paaiškino, kad tėvai girtauja ir tarpusavyje riejasi. Ji bijo su jais būti.

Akivaizdu, jog nepilnametės tėvų sukelta situacija, kuomet namų aplinkoje be aiškios priežasties kyla konfliktai ir reikalinga įsikišti teisėsaugos institucijoms peržengia visuomenėje leistinų normų ribas ir daro žalą nepilnamečiams, pažeidžia jų teisę į saugią aplinką. Todėl tokie tėvų veiksmai nelaikytini tinkamais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas elgesio normas. Valstybės įgaliotos institucijos privalo į tokias situacijas reaguoti ir atlikti joms priskirtas pareigas. J. Z. ir Z. Z. apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad jie nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų veiksmų, o tai kas buvo, yra nereikšminga ir į tai niekam nereikia kreipti dėmesio, taip pat, kad į vaikų skundus nereikia reaguoti, nes jie turi savų tikslų, atmestini, kadangi teismo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą: atsakomybėn patrauktų asmenų šeima buvo nuolat stebima. Dėl pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio (po aptariamo įvykio) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Joje lankosi socialiniai darbuotojai, kurie periodiškai praveda pokalbius dėl vaiko, jo priežiūros ir namų aplinkos. 2010 m. atsakomybėn patrauktiems asmenims buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia, kitos jų dukros atžvilgiu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantų veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, o paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjų asmenybes, teisingumo ir protingumo principus. Tai, kad nagrinėtos faktinės aplinkybės nubaustųjų asmenų vertinamos kitaip, nei juos įvertino teismas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjų argumentai, kad teismas jų atžvilgiu buvo šališkas ir suinteresuotas jų nubaudimu, yra laikytini visiškai nepagrįstais ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

J. Z. bei Z. Z. apeliacinio skundo netenkinti, ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja paskelbimo dieną.