Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. S. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia numatyta, jog kliudymas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimas pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams iki 1000 litų ir pareigūnams – nuo 500 iki 2000 litų.Formuluojant S. K. kaltinimą protokole nurodyta, jog „Departamento Panevėžio teritorinis padalinys Panevėžio miesto savivaldybės administratoriui S. K. pateikė reikalavimą pašalinti pažeidimus 2009 m. gegužės 28 d. Nr. 6, kuriame reikalaujama kreiptis į teismą dėl statybos leidimų 2008-07-14 Nr. 45.268 ir 2008-07-18 Nr. 45.273 panaikinimo (Statybos įstatymo 2 str. 71 d., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.) bei pateikti Departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui visų iki šiol nepateiktų statybos leidimų, išduotų Panevėžio miesto istorinėje dalyje nuo 2008 m. gegužės 23 d. kopijas (Statybos įstatymo 23 str. 14 d. reikalavimas). Užtikrinti Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų laikymąsi, išduodant projektavimo sąlygas ir statybos leidimus. Apie priimtas priemones raštu informuoti Departamento Panevėžio teritorinį padalinį. Tačiau Administracijos direktorius S. K. neįvykdė teisėtų Departamento reikalavimų ir nesikreipė į teismą dėl neteisėtai išduotų statybos leidimų panaikinimo, apie tai neinformavo Departamento, nors privalėjo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S. M., vengdamas administracinės atsakomybės, Departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui raštu 2009-06-11 Nr. 8A-1000 „Dėl statybos leidimų kopijų“ pateikė nepilną informaciją – atsiuntė kopijas išduotų Panevėžio miesto istorinėje dalyje statybos leidimų iki 2008 m. lapkričio 10 d., dėl kurių neteisėto išdavimo yra įsigaliojusi administracinės atsakomybės senatis, o S. K. neužtikrino tinkamo reikalavimo įvykdymo kontrolės, tuo sudarydamas sąlygas savo pavaldiniui išvengti atsakomybės ir apsunkino teisingumo vykdymo procesą teisme“. Pirmąją protokole suformuluoto kaltinimo dalį (asmuo nesikreipė į teismą dėl neteisėtai išduotų statybos leidimų panaikinimo) pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, todėl plačiau nepasisakys. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Tuo tarpu įvertinus protokole S. K. suformuluotus kaltinimus dėl reikalavimo 2 ir 3 punktų neįvykdymo, teigti, jog kaltinimas yra aiškus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Departamento Panevėžio teritoriniam skyriui buvo pateikti 11 statybos leidimų, todėl teigti, kad reikalavimo 2 punktas buvo visiškai neįvykdytas, negalima, tačiau protokole nenurodžius, kokių konkrečiai statybos leidimų Institucija negavo, yra aiškiai apribojama atsakomybėn traukiamo asmens galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymėtina, kad iš visos byloje pateiktos medžiagos ir liudytoju apklausto S. M. paaiškinimo teismo posėdyje (b. l. 148) matyti, kad apie šio kaltinimo epizodo ribas paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Analizuojant kaltinimą dėl reikalavimo 3 punkto neįvykdymo, pažymėtina, kad šis kaltinimas yra apskritai neaiškus – nenurodytos nei konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi, nei konkretūs veiksmai, kurių Institucija siekė kad būtų imamasi. Iš teismo posėdyje Institucijos atstovo išsakytų teiginių matyti, jog ji siekė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija inicijuotų patikrinimą (b. l. 146). Toks siekis visų pirma, nėra užfiksuotas protokole, be to, neaišku, kokiais teisės aktais remdamasis Departamento Panevėžio teritorinis padalinys galėtų reikalauti atlikti tokį patikrinimą savivaldybės administracijoje. Be to, iš protokole išdėstytos kaltinimo formuluotės apskritai nėra aišku, kokį asmenį siekiama patraukti atsakomybėn – S. K. ar S. M.. Pažymėtina, kad analizuojant protokolą, darytina išvada, kad konkrečiai S. K. yra kaltinamas tuo, jog sudarė sąlygas savo pavaldiniui išvengti atsakomybės ir apsunkino teisingumo vykdymo procesą teisme. Tačiau toks kaltinimas nepatenka nei į ATPK 188⁴ straipsnio, nei į kitos ATPK normos rėmus. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo, yra išaiškinęs, jog turi būti išsiaiškinama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, be to, turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Institucijos privalomuosius nurodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-559/2011, N575-987/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kas yra atsakingas už statybos leidimų tvarkymą, nėra, o sutinkamai su Statybos įstatymo nuostatomis, klausimus, susijusius su statybos leidimų išdavimu, apskaita ir pan. gali spręsti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Tuo tarpu byloje nesant nei vieno iš šių tarnautojų pareiginių instrukcijų, teisėjų kolegija daryti konkrečios išvados neturi pagrindo. Be to, byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių ir dėl kaltės atsakomybėn traukiamo asmens veikoje buvimo. Panevėžio miesto istorinė dalis buvo patvirtinta 2008 m. gegužės 23 d., tačiau apie tokį sprendimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pranešta ir jokiuose oficialiuose registruose ši informacija neatsispindėjo iki 2009 m. gegužės 22 d. (b. l. 81, 116). Tai, kad ši informacija buvo matoma Kultūros vertybių registro vidiniame tinkle (b. l. 102-107), neleidžia daryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 23 d. išduodant statybos leidimus savivaldybės administracijai turėjo būti žinoma apie sklypų ir pastatų buvimą saugomoje teritorijoje. Tuo pačiu ši aplinkybė taip pat kelia abejonių ir dėl galėjimo tinkamai įvykdyti reikalavimą pateikti statybos leidimus, išduotus būtent šioje teritorijoje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuobauda buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki vienerių metų (b. l. 109). Nutartis priimta dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui, išnagrinėti bylos per šį terminą teismas neturėjo galimybės, todėl spręstina, kad terminas nuobaudai skirti pratęstas pagrįstai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui papildomam tyrimui ir esminių protokolo ir medžiagos trūkumų šalinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarimą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui.

Nutartis neskundžiama.