Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. M. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant R. M. veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taip pat nutarta daiktinius įrodymus – išoriniame standžiajame diske įmontuotą standųjį diską „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminiame bloke įmontuotus standžiuosius diskus – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – su juose esančiais kūriniais, neatitinkančiais teisių subjektų ir techninių reikalavimų; kompaktines plokšteles, neatitinkančias teisių subjektų ir techninių reikalavimų, paimtus 2010-12-21 kratos metu, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktinius įrodymus – personalinį kompiuterį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); spausdintuvą EPSON „(duomenys neskelbtini)“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini); 207 kompaktines plokšteles, kurios buvo tuščios, lapelius su užrašais, kompaktines plokšteles, atitinkančias teisių subjektų ir techninius reikalavimus, paimtus 2010-12-21 kratos metu, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. 2012 m. balandžio 18 d. R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad R. M. iki 2010-12-21 dienos 11.30 val., kai buvo atlikta krata, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, ne komercijos tikslais atgamino 3575 garso ir audivizualinių kūrinių kopijas CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose, kurių bendra teisėtų kopijų teisėto pardavimo mažmeninė kaina yra 57141,76 litai.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta daiktinius įrodymus – išoriniame standžiajame diske įmontuotą standųjį diską „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminiame bloke įmontuotus standžiuosius diskus – „(duomenys neskelbtini)“ B(duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – su juose esančiais kūriniais neatitinkančiais teisių subjektų ir techninių reikalavimų; kompaktines plokšteles, neatitinkančias teisių subjektų ir techninių reikalavimų, paimtus 2010-12-21 kratos metu, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.Dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą ir išdėstyti jį taip: daiktinius įrodymus –išoriniame standžiajame diske įmontuotą standųjį diską „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminiame bloke įmontuotus standžiuosius diskus – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – su juose esančiais kūriniais bei kompaktines plokšteles grąžinti R. M. ir J. M..Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje įrodomoji medžiaga, patvirtinanti R. M. kaltę, nėra surinkta – nesiaiškinta, kokia dalis garso ir audivizualinių kūrinių CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose priklausė R. M., o kokia dalis jo žmonai ir jos buvusiam vyrui, be to, iš bylos aplinkybių nėra aišku, ar tarp garso ir audivizualinių įrašų CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose, priklausiusių R. M. yra įrašų, kurie neatitinka teisių subjektų ir techninių reikalavimų.

Pasak apelianto, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu, administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ATPK 269 straipsniu, pagal kurį paimti daiktai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Taip pat ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra administracinė nuobauda.

Tačiau, apelianto teigimu, teismas nusprendė, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinę bylą nutraukiant, daiktai negali būti konfiskuojami. Tačiau toliau darė priešingą išvadą, kad didžioji dalis tirti pateiktų kūrinių kopijų neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jie negali būti grąžinti savininkui ir dėl to įsiteisėjus nutarimui, CD ir DVD neatitinkančios teisių subjektų ir techninių reikalavimų bei kietieji diskai su kūriniais, neatitinkančiais teisių subjektų ir techninių reikalavimų, sunaikintini.

Pasak apelianto, šis akivaizdus prieštaravimas atspindi nenuoseklią teismo poziciją dėl administracinės nuobaudos – konfiskavimo – skyrimo pagrindų bei galimumo. Visų pirma, tokia teismo išvada prieštarauja jau pateiktoms išvadoms, kad: 1. byloje įrodomoji medžiaga, patvirtinanti jo kaltę nėra surinkta - nesiaiškinta, kokia dalis garso ir audivizualinių kūrinių CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose priklausė R. M., o kokia dalis jo žmonai ir jos buvusiam vyrui, be to, iš bylos aplinkybių nėra aišku, ar tarp garso ir audivizualinių įrašų CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose, priklausiusių R. M., yra įrašų, kurie neatitinka teisių subjektų ir techninių reikalavimų; 2. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas atgamintų garso ir audivizualinių kūrinių kopijų CD, DVD ir standžiuosiuose diskuose skaičius (3575), kuriuos neva atgamino R. M., nėra aiškus, o teisme negalima nustatyti, kokia dalis garso ir audivizualinių kūrinių kopijų priklausė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o kokia J. M.; 3. administracinę bylą nutraukiant, daiktai negali būti konfiskuojami.

Be to, pasak apelianto, ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu. Teismas, nenustatęs ATPK 214¹⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo ir nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu bei neskirdamas piniginės nuobaudos, negalėjo taikyti privalomosios papildomos administracinės nuobaudos „su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu“, nes priešingu atveju, tai yra taikant daiktų konfiskavimą, yra baudžiami asmenys R. M. bei J. M. (daiktai paimti iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso J. M., net neišsiaiškinus, kam šie daiktai priklauso), kurie nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų bei kitų teisės aktų ir tilpti į tam tikras teisės normas. Negalima tokia padėtis, kai asmeniui yra nutraukiama administracinė teisena, tačiau jam be teisinio pagrindo yra taikomos administracinio poveikio priemonės ir be teisinio pagrindo yra konfiskuojami daiktai, tai yra atimama nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993-12-13 nutarime laikosi pozicijos, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Žin., 1993, Nr. 70-1320). Teisė turėti nuosavybę yra viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių, nuosavybės niekas negali savavališkai atimti. Ji gali būti paimama nebent visuomenės poreikiams tenkinti ir tik remiantis įstatymu. Toks nuosavybės ir jos teisių apsaugos principas yra suformuluotas ir tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kurios saugomos pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000-07-05 nutarimas).

Įvertinęs aptartas aplinkybes bei teisės principus, apeliantas teigia, jog teismas netinkamai taikė teisę, ko pasekmėje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 21 straipsnio 1 dalyje yra numatytos administracinės nuobaudos, kurios gali būti skiriamos administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims, viena iš tokių nuobaudų yra daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas. ATPK 26 straipsnyje nurodyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime pažymėjo, administraciniu teisės pažeidimu yra laikoma priešinga teisei kalta veika (veikimas ar neveikimas), kuria kėsinamasi į valstybės saugomas žmogaus teises ir laisves, viešuosius interesus. Todėl būtina pabrėžti, kad kaltė – tai vienas pagrindinių požymių, kuris parodo, kad asmuo yra padaręs teisės pažeidimą ir gali būti už tai patrauktas atsakomybėn. Jeigu įstatyme būtų nustatyta administracinė atsakomybė be kaltės, taip pat jeigu asmuo būtų nubaustas be kaltės, tai reikštų objektyvųjį pakaltinimą, kuris yra nesuderinamas su teisinės valstybės pamatiniais dėsniais ir visuotinai pripažintais žmogaus teisių gynimo principais.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant R. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau buvo konfiskuotas jam ir J. M. priklausantis turtas, t. y. išoriniame standžiajame diske įmontuotas standusis diskas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminiame bloke įmontuoti standieji diskai – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – su juose esančiais kūriniais, neatitinkančiais teisių subjektų ir techninių reikalavimų; kompaktinės plokštelės, neatitinkančios teisių subjektų ir techninių reikalavimų, o tai ATPK 21 straipsnio prasme laikytina administracine nuobauda. Pažymėtina, kad ATPK nenumato administracinės atsakomybės už kūrinių ar kompaktinių plokštelių, neatitinkančių teisių subjektų ir techninių reikalavimų, laikymą nekomerciniais tikslais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog buvo nepagrįstai suvaržytos R. M. ir J. M. nuosavybės teisės į jiems priklausančius daiktus, nenustačius jų kaltės, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, bei yra naikintinas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo R. M. ir J. M. grąžintini visi 2010-12-21 kratos metu paimti daiktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

R. M. ir J. M. grąžinti visus 2010-12-21 kratos metu paimtus daiktus.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.