Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiam R. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), spec. vidurinis, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2018 m. liepos 28 d., laikotarpyje nuo 13:02 val. iki 15:28 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui R. R. į pilvą, taip padarydama jam durtinę kiaurinę žaizdą priekinėje pilvo sienoje, tokiu būdu nukentėjusiajam R. R. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji A. D. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad įvykio dieną ji pati ir R. R. buvo išgėrę (šventė sugyventinio gimtadienį). Grįžo su R. R. namo, pamiegojo. Atsikėlusi pradėjo daryti valgyti. Į virtuvę atėjo R. R. ir pradėjo prašyti pinigų alkoholiui, dar kažko tai. Dėl to susiginčijo ir net neįsivaizduoja, kaip tai įvyko, kaip tai padarė.

Atsakinėdama į klausimus kaltinamoji paaiškino, kad tas šventimas vyko praeitų metų liepos 28 d. nuo 8 val. ryto. Tarp 13 val. ir 15 val. abu su R. R. spėjo ir pamiegoti. Abu susiginčijo, susidraskė kaip šuo su kate. Jei to peilio rankoje nebūtų buvę, tai nieko ir nebūtų įvykę. Negali pasakyti, neįsivaizduoja, kaip viskas įvyko. Tuo metu abu buvo jau prasiblaivę. Namuose buvo ir mama, tačiau virtuvėje jos nebuvo, todėl konflikto ji nematė. Pripažįsta, kad namuose dažnokai būna konfliktai. Negali atsakyti, kodėl dūrė. Labai gailisi dėl įvykio, R. R. atsirašė, jis nepyksta. Po dūrio, peilį įmetė į kriauklę, nuėjo į kambarį, padavė R. R. vatos, kad jis užsidengtų žaizdą. Buvo labai išsigandusi, visa drebėjo. Tuo metu atėjo sūnus L., kuris ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko ir policija. R. su L. sugalvojo sakyti, kad kitomis aplinkybėmis R. buvo sužalotas.

Iš pirmos santuokos turi sūnų T., o L. yra su R. bendras vaikas. Dabar normaliai su R. gyvena, pykstasi rečiau. Visko būna, kartais apsižodžiuoja, tačiau yra tikra, kad daugiau niekada nesigriebs peilio. Prieš 5 metus R. R. buvo išnarinęs žandikaulį, šonkaulius sudaužęs, bet dėl to pati į policiją nesikreipė. Žandikaulis pats sugijo. Yra ne kartą tekę kviesti policiją dėl šeimoje vykstančių konfliktų, tačiau pareiškimo nerašydavo.

Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka jį padengti.

Nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad buvo gimtadienis, kurio metu gėrė alkoholinius gėrimus. Tiek pats, tiek sugyventinė buvo išgėrę ir nuėjo pamiegoti. Apie pietus atsikėlęs nuėjo į virtuvę parūkyti, susipyko su sugyventine ir gal netyčia prie kriauklės sugyventinę pastūmė. Savaime kažkaip tai išėjo. Tai galėjo būti 2018 m. liepos 28 d. Gimtadienį pradėjo švęsti 27 d. Šventė lauke, pavėsinėje. Kitą dieną pamiegojus, buvo dar likę alaus, kurį pradėjo gerti nuo 8-9 val. Nežino iki kurio laiko gėrė, nes neatsimena, kiek konkrečiai buvo valandų, bet viskas buvo ryte. Kadangi ėjo miegoti, tai mano, kad buvo stipriai apsvaigęs. Nuėjo miegoti kartu su sugyventine. Gėrė taip pat kartu, bet ji mažiau gėrė. Dėl gėrimo su ja ir apsipyko. Pripažįsta, kad anksčiau dažnai su sugyventine būdavo kivirčai, kurių metu ne kartą yra smurtavęs prieš savo sugyventinę. Dabar po to įvykio konfliktų ir barnių nebūna. Apie patį įvykį pamena, kad kai pats sugyventinę pastūmė, ji peilį paėmė nuo magneto prie spintelės. Tiksliai nežino, kaip viskas įvykio. Sugyventinė dūrė peilio viršūnėle, nedaug, į pilvo šoną, kairiau. Gydytojai sakė, kad niekas nebuvo pažeista. Sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijai, sakė kitaip, nes norėjo sugyventinę užtarti. Dabar santykiai su sugyventine yra labai geri, jai pretenzijų neturi. Nei pykčių, nei barnių iš viso nebėra.

Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad šiuo metu nejaučia jokių to sužalojimo pasekmių. Gali dirbti, problemų dėl sveikatos neturi. Pripažįsta savo kaltę dėl išgėrinėjimų namuose. Nežino, kiek kartų yra sugyventinę sužalojęs, mano, kad kokius 5 kartus. Kartu gyvena jau 20 metų, turi bendrą 19 metų sūnų L., kuris gyvena kartu. Taip pat kartu gyvena ir močiutė - uošvienė bei posūnis T. D.. Butas priklauso butų ūkiui.. Uošvė turi sveikatos problemų, ją prižiūri sugyventinė. Pats sugyventinei jokių pretenzijų neturi.

Daiktinį įrodymą peilį, esantį prie bylos, prašo grąžinti, kadangi jis yra jo asmeninis.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad su kaltinamąja yra kaimynės. Praeitų metų gal liepos mėnesio pabaigoje lauko pavėsinėje šventė R. R. gimtadienį, gėrė alų. Konfliktų nebuvo. Baigę šventimą, visi vienu metu išsiskirstė po namus. Kadangi bendrauja su A., tai žino, kad R. ją visą laiką provokuodavo: sakydavo, kad ji stora, tokia ir kitokia, visokia, žiurkė. Mano, kad A. trūko kantrybė. Pati ją pilnai pateisina. Gimtadienio metu viso to užgauliojimo nebuvo. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad R. R. sužalotas. Buvo kalbama, kad jį ant tilto kažkas sužalojo. Pati A. D. apie tai nepasakojo, tai jos ir neklausinėjo, nelindo jai į širdį.

Atsakinėdama į klausimus, liudytoja paaiškino, kad tiksliai nepamena, lyg tai po poros savaičių A. pasisakė, kad tai ji dūrė R., o ne ant tilto jis buvo sužalotas. A. sakė, kad atsikėlusi virtuvėje valgė. Į virtuvę atėjo R., kuris pradėjo priekaištauti, kad ji stora, kad vėl ėda. A. susinervavo ir jam dūrė. Pati įvykio nematė. Iš šalies atrodo, kad jie gražiai sugyvena, kasdien nesipyksta. Nežino, kaip dažnai jie vartoja alkoholį, R. R. labiau yra linkęs piktnaudžiauti.

R. R. dabar kartu gyvena su kaltinamąja. Kartu su jais gyvena A. motina, kuri sunkiai vaikšto, reikia ją prižiūri. Jei A. nebūtų, jos nebūtų kam prižiūrėti, R. čia pašalinis žmogus. Sakydama, kad R. pašalinis, turėjo galvoje, kad jis A. motinai - ne sūnus, jis močiutei svetimas, todėl neprižiūrėtų, tik A. dėka ji dar gyvena.

Liudytojas T. D. paaiškino, kad 2018-07-28 vakare apie 19 val. grįžo iš darbo namo. Motina buvo susinervinusi. Jos paklausus, kur R., atsakė, kad R. ligoninėje. Mama sakė, kad ji sukdamasi padūrė patėvį. Pradžioje tuo net nepatikėjo. Daugiau jos neklausinėjo, nes buvo ji labai susinervinusi. Pats įvykio dieną į darbą išėjo 6.20 val., nedalyvavo tame jų šventime, todėl detalių nežino. Mama su R. normaliai sugyvena, pasirėkauja. Jam nepatinka tai, kad R. atneša alaus ir su mama kartu pradeda gerti. Būna, kad ir negirti pasibara. R. girtas ne kartą yra motinai už kažką tai „užplojęs“, bet pats į tai nesikiša. Kai buvo jaunesnis, buvo tarp jų įsikišęs, pora kartų buvo R. „vožtelėjęs“, kad prie mamos nelįstų, po ko pora mėnesių R. buvo ramus. Po pastarojo įvykio normaliai visi bendrauja.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad visi konfliktai kyla dėl alkoholio. Gėrimo iniciatorius visada būna R. R., nes kai už darbą gauna pinigus, prisiperka išgerti ir siūlo mamai gerti. Kai ši gerti atsisako, tai jis bando bobutę nugirdyti. Negali pasakyti, kodėl mama dūrė, bet tarp jų turėjo kažkas tokio įvykti arba R. R. pradėjo, nes nelabai tiki, kad motina pradėtų pirma smurtauti ir dar su peiliu. Motina supykdavo ant R. R., kai, jai prašant, jis kažko nepadarydavo, kur nors nenueidavo, bet dažniausia konfliktai vyko dėl išgėrimo, tada jis pradėdavo prie mamos kabinėtis, rėkauti, tarp jų prasidėdavo barniai.

Po įvykio motina jaudinosi dėl R. R., ėjo jo lankyti į ligoninę, vienas kitą myli, barnių būna, bet pirmą kartą buvo toks barnis.

Kartu gyvenanti močiutė O. D. sunkiai vaikšto, ją reikia prižiūrėti. Su močiute galima susikalbėti. Ji pati nepasidaro valgyti, dujas atsuktas palieka, negalima jos vienos be priežiūros palikti.

Liudytojas L. D. paaiškino, kad žino, jog tas įvykis buvo praeitą vasarą. Grįžęs namo, tėvą rado užsiėmusį už pilvo. Sakė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pats pamatė, kad tėvas visas kruvinas. Kviečiant greitąją medicinos pagalbą, sakė, kad tėvas kruvinas, nors tiksliai nepamena, ką sakė, nes buvo strese, buvo daug kraujo. Mama tuo metu rėkavo, šaukė, kad reikia kviesti greitąją. Abu buvo neblaivūs. Tėvui pilve buvo durtinė žaizda. Tėvas iš pradžių sakė, kad ant tilto jį „padūrė“. Iš pareigūnų vėliau sužinojo, kad tas įvykis buvo namuose. Mano, kad dėl konfliktų abu tėvai kalti, nes bendrai gyveno, kartu gėrė, kartu pykosi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji A. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 86-93).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. R. atpažino peilį, kuriuo jis buvo sužalotas (1 t. b.l. 58-61).

Nukentėjusysis R. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l. 62-68).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. R. nustatyta kiaurinė žaizda priekinėje pilvo sienoje, paveikus duriančių savybių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b.l. 55).

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Kaltinamoji A. D. visiškai pripažįsta, kad būtent ji peiliu sužalojo R. R.. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų L. K., L. D. ir T. D. parodymai. Tai, kad R. R. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, patvirtina medicinos specialisto išvada.

A. D. tvirtina, kad nenorėjo sužaloti sugyventinio ir pati nesupranta kaip tai atsitiko. Laikytina, kad ji veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje nėra įrodymų, kad A. D. siekė konkretaus tikslo, tačiau durdama peiliu su pakankamai ilga geležte R. R. į pilvą, t.y. į gyvybiškai svarbią ir pavojingą kūno vietą, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejinga galimoms pasekmėms. Todėl jos veika vertintina pagal kilusias pasekmes. Nukentėjęs yra sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį daugiau nei 20 metų bei turi bendrą vaiką. Tai reiškia, kad jis yra kaltinamosios šeimos narys. Todėl jos veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. D. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl sunkaus R. R. sveikatos sutrikdymo ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų matyti, kad būtent R. R. dažniausiai būdavo konfliktų iniciatorius. Tiek iš kaltinamosios, tiek iš paties nukentėjusio paaiškinimų akivaizdu, jog taip buvo ir įvykio dieną. Todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Ši aplinkybė taip pat vertinama kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamajame akte (ir prokuroro baigiamojoje kalboje) kaip kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodoma tai, kad ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Iš tikrųjų tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad jie 2018-07-28 nuo ryto vartojo alkoholį. Iš R. R. parodymų matyti, kad jis pats buvo pakankamai stipriai apsvaigęs, o sugyventinė jo teigimu gėrė daug mažiau. Dar iki pietų jie abu nuėjo pamiegoti, atsikėlė po kelių valandų. Nukentėjusiajam R. R. po sužalojimo ligoninėje buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (t. 1, b.l. 56). Tuo tarpu objektyvių duomenų apie A. D. neblaivumą byloje nėra. Vien dėl to, kad ji tą dieną prieš kelias valandas buvo vartojusi neaiškų kiekį alkoholio (alaus), negalima daryti neginčytinos išvados, jog įvykio metu ji vis dar buvo apsvaigusi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalinama. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad A. D. būdama brandaus amžiaus ir pakaltinama, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. A. D. neteista, administracine tvarka nebausta (T. 2, b.l. 110 - 112). Į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašyta (T. 2, b.l. 118). Nors nedirba, tačiau registruota užimtumo tarnyboje.

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 metų iki dvylikos metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, parinkdamas bausmę, atsižvelgia ne tik į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bet ir į kitas aplinkybes. Pirmiausiai atsižvelgiama į nukentėjusiojo prašymą nebausti kaltinamosios, kadangi jai pretenzijų neturi. Reikia pažymėti, kad faktiškai tokia nukentėjusiojo pozicija buvo nuo pat pradžios (nuo sužalojimo momento) ir jis pats visais įmanomais būdais siekė apsaugoti kaltinamąją nuo atsakomybės, pateikdamas policijai išgalvotas versijas apie sužalojimo aplinkybes. Nors sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš specialisto išvados matyti, jog buvo pradurta tik pilvo siena ir jokie vidaus organai nepažeisti. Iš peilio, kuriuo buvo sužalotas R. R., apžiūros protokolo matyti (T. 1, b.l. 184 – 186), kad vien peilio geležtės ilgis yra 11 cm. Akivaizdu, jog tokio ilgio peiliu galima buvo sužaloti ir vidinius organus, tačiau taip neįvyko, R. R. po sužalojimo nejaučia jokių neigiamų pasekmių. Tai rodo, jog A. D. dūrė ne stipriai ir nesiekė stipriai sužaloti sugyventinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamoji prižiūri ir slaugo savo nusenusią motiną, kurią niekas kitas negalėtų prižiūrėti, nes likę šeimos nariai dirba. Tai reiškia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai labai skaudžiai atsilieptų jos motinai, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. D. iki šio įvykio realiai su teisėsauga nėra susidūrusi. Ji buvo bausta administracine tvarka (nuobaudos senai išnykę), tačiau tik už tai, kad važiavo autobusu be bilieto ir dar kelis kartus bausta už nepilnamečio sūnaus padarytus pažeidimus. Nėra duomenų, kad ji nukentėjusiojo ar ko nors kito atžvilgiu anksčiau būtų vartojusi smurtą. Iš minėtų aplinkybių visumos darytina išvada, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, A. D. skirtinas laisvės apribojimas maksimaliam dviejų metų laikotarpiui.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė užtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl griežtinti ją ar keisti nėra pagrindo. Todėl minėta kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 536,77 eurų už nukentėjusiajam R. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (T. 1, b. l. 127 - 131). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nusikalstamais A. D. veiksmais. Kaltinamoji civilinio ieškinio neginčija ir sutinka atlyginti šią žalą. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.

Nukentėjęs R. R. nurodo, kad peilis, kuriuo jis buvo sužalotas ir kuris yra pridėtas prie bylos, priklauso jam ir prašo šį peilį grąžinti. Kadangi tai yra nukentėjusiojo nuosavybė, nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, saugomas Panevėžio VPK, kvitas Nr. 0004422, gražintinas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams. Įpareigoti A. D. laisvės apribojimo vykdymo metu nevartoti alkoholio ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB „Swedbank“) 536,77 (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 77 ct) už R. R. gydymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Panevėžio VPK, gražinti R. R..

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.