- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-202-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08194-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- E. E.
- Trečiasis asmuo
- Nicolas A
- Advokatai
- Mindaugas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. E. M. ieškinį atsakovei J. G. dėl žalos atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nicolas A.J. O..
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6 496,17 Lt pagal sudarytą nuomos sutartį, bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus procesinių palūkanų. Nurodė, kad tarp šalių nuo 2010-10-15 susiklostė nuomos santykiai, atsakovei įsikėlus gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos santykiai buvo įforminti 2010-11-26 nuomos sutartimi. Atsakovė nemokėjo nuompinigių bei komunalinių mokesčių, ji buvo įspėta, kad priešingu atveju bus nutraukta nuomos sutartis ir pastaroji iškeldinta. 2011-06-23 atsakovei buvo pateikti įsiskolinimo dydį patvirtinantys dokumentai, tačiau ji įsiskolinimo nepadengė. Iš buto atsakovė išsikraustė 2011-05-31, todėl pagal CK 6.609 str. 3 d. nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2011-05-31. Butas buvo grąžintas tik 2011-07-25 dalyvaujant antstoliui. Ieškovė įgijo teisę prašyti nuomos mokesčio už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą CK 6.499 str. 2 d. Ieškovė prašė įsiskolinimo, t. y. nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas iki 2011-07-25, pateikė paskaičiavimus bei paskaičiavo savo patirtas išlaidas ryšium su bylos inicijavimu.
Atsakovė su ieškiniu procesiniuose dokumentuose nesutiko. Nurodė, kad nuomos sutartyje nebuvo numatytas nuompinigių dydis, o tik žodiniu susitarimu buvo nustatyta 900 Lt už mėnesį. Atsakovė įsikėlė gyventi 2010-10-15, sumokėjo 377 Lt už pusę mėnesio, už pirmą mėnesį liko skolinga 73 Lt. Ieškovė pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad terminuotos nuomos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms CK 6.497 str. 1 d. ir 6.611 str. normoms. Reikalavimas nutraukti prieš terminą nuomos sutartį gali būti pareiškiamas tik teisme ir tik tuo atveju, kai nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal paskirtį, blogina būklę, ardo patalpą, nemoka nuomos mokesčio ir/ar komunalinių mokesčių daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės po to, kai nuomotojas raštu paragino įvykdyti prievolę. Šiuo atveju atsakovė neturėjo įsiskolinimo daugiau kaip už 3 mėnesius, ieškovė nebuvo pareiškusi raginimo. Elektroninis ieškovės raginimas, nenurodant skolos dydžio ir laikotarpio, nebuvo pagrindas nutraukti sutartį (CK 6.611 str. ). 2011-05-04 atsakovė buvo atsiskaičiusi už 2010 spalio – 2011 gegužės mėn., likutis už 2010 spalio yra tik 73 Lt. Buvo sutarta, kad atsakovė dalimis mokės už paslaugas. Pažymėjo, jog ieškovė nutraukė sutartį, nes nenorėjo atlyginti atsakovei nuostolių dėl vandentiekio avarijos apliejus butą, dėl ko atsakovė kurį laiką negalėjo bute gyventi ir patyrė tiesioginių nuostolių. Nurodė, kad 2011-04-22 apie 21 val. atsakovė rado butą aplietą, daiktai, elektroninė ir buitinė technika buvo permirkusi. Avarija įvyko iš viršutinio buto, kuriame gyveno N.A..J. O.. Dėl negalėjimo gyventi aplietame bute atsakovė ilgajam savaitgaliui išvyko į Druskininkus, nuo 2011-05-01 iki 2011-05-05 atsakovė gydėsi, nes buvo peršalusi dėl drėgmės bute. Pagal CK 6.485 str. 1 d. nuomotojas atsako už išnuomoto buto trūkumus, kurie kliudo naudotis daiktu. Ieškovė pradėjo inicijuoti sutarties nutraukimą ir atsakovės iškeldinimą, todėl atsakovė 2011-05-31 išsikėlė. Atsakovė nevengė perduoti buto, jis buvo perduotas pagal 2011-07-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio seka, kad atsakovė išsikėlė 2011-05-31. Ieškovė delsė pasiimti raktus, tai patvirtina pridedamas šalių elektroninis susirašinėjimas, todėl ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, atsakovė neturi pareigos apmokėti už 2011 birželio-liepos mėnesius bei gegužės mėnesį, nes butas po užpylimo nebuvo tinkamas gyventi. Ieškovei 2011-06-01 buvo sudarytos sąlygos pasiimti buto raktus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ji delsė du mėnesius tai padaryti, todėl jos prašomi priteisti nuostoliai yra tariami, ji pati prisidėjo prie tokių nuostolių atsiradimo savo neveikimu (CK 6.248 str. 4 d. ). Kadangi buto būtinas remontas buvo atliktas 2011-08 mėnesį, nuo kada jis tapo tinkamas gyventi, todėl abejotina, kad trečiasis asmuo iki tos datos būtų nuomojęs ieškovės butą už 1 300 Lt. Prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 042 Lt nuostolių ir 1000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodė faktines ginčo aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Akcentavo, kad nuomos sutartis ieškovės buvo neteisėtai nutraukta, nes sutartis buvo terminuota vieniems metams – nuo 2010-11-26 iki 2011-10-15. Sutarties 5.5 p. pagrindu atsakovė turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą nesant nuomininko kaltės įspėjus prieš tai prieš 30 dienų, o pagal 5.6 p. tik jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomos mokestį vieną mėnesį iš eilės. Išvardintos sudarytos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms CK normoms (6.497 str. bei 6.611 str.). Kitais įstatymo reglamentuotais atvejais nuomos sutartis nutraukiama tik teismo tvarka. Ieškovė pažeidė terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą procedūras. Atsakovė nurodė, kad dėl nuomotojos pareigų netinkamo vykdymo nuomininkė, t. y. atsakovė, patyrė nuostolių. Sutarties 5.4 p., CK 6.485 str. 1 d. reglamentuoja nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus. Ieškovė, anot atsakovės, įvykus avarijai, turėjo pašalinti neatlygintinai trūkumus, arba atitinkamai sumažinti nuomos mokestį ir atlyginti nuomininkui trūkumų šalinimo nuostolius, arba išskaičiuoti išlaidas iš nuomos mokesčio. Atsakovės teisės naudotis butu buvo apribotos po užliejimo nuo 2011-04-22. Iki tos dienos buvo nuomos mokestis apmokėtas ir dar apmokėta 1 mėnesį į priekį už gegužės mėn. Atsakovė pateikė savo patirtų išlaidų argumentavimą. Neturtinę žalą prašė priteisti pagal 6.250 str. 1 d. Nurodė, kad patyrė nepatogumus dėl drėgmės, peršalimą, nerimą, rūpestį dėl nuostolių atlyginimo, turėjo atkurti kompiuterio duomenis, sugaišo tam laiką, prašomą sumą prilygino vidutinėms gaunamoms pajamoms per savaitę. Prašė 2010-11-26 sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutartis buvo nutraukta ne ieškovės – nuomotojos iniciatyva, o išsikėlus atsakovei iš nuomojamų patalpų, su kuo sutiko priešieškinyje ir atsakovė, t. y. sutartis nutraukta įvykus juridiniam išsikėlimo faktui. Ieškovė elektroniniu būdu įspėjo atsakovę apie mokesčių mokėjimo vėlavimą, vykdė kooperacijos pareigą, 2011-06-13 pretenzijoje ieškovė įspėjo, kad nevykdant įsipareigojimų bus kreiptasi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, pakartotinės pretenzijos buvo siųstos 2011-05-04 ir 2011-06-13, 2011-06-23, atsakovė skolos nesumokėjo. CK 6.611 str. reglamentavimu tik teismas gali nutraukti terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovės įsiskolinimas Vilniaus energijai viršijo 3 mėnesius, atsakovė skolinga dalį nuompinigių už 2010 spalio, už 2010 gruodžio mėnesius, vėlavo sumokėti pusę mėnesio, bendrijai sumokėjo tik tris mokėjimus, atsakovės komunalinių mokesčių nemokėjimas nėra susijęs su buto užliejimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-14 sprendimu ieškovės E. E. M. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. G. ieškovės E. E. M. naudai 5696,17 Lt skolos, 3436 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo 5696,17 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškovės ieškinio netenkino; atsakovės J. G. priešieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovė įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nevykdė, išsikėlė iš buto pati, tačiau uždelsė atiduoti raktus, dėl ko ieškovė, būdama buto savininke, negalėjo naudotis butu. Teismas, įvertindamas ginčo sutarties nutraukimo aplinkybes, konstatavo, kad sutartis nutrūko pačiai atsakovei išsikėlus iš buto, t. y. tada, kai ji atidavė savininkei raktus, o būtent 2011-07-25, kas konstatuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas nurodė, jog įrodymų, kad prašomą priteisti skolą atsakovė sumokėjo ar nebuvo skolinga pastaroji byloje nepateikė, todėl iš atsakovės teismas priteisė 5696,17 Lt skolą (nuompinigiai, patirti nuotoliai, už administravimo paslaugas UAB „Vilniaus vandenys“, už elektros energiją, elektros energijos skolos administravimo mokestis bei išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad pagal nuomos sutartį su N. O. dėl atsakovės kaltės ji prarado 800 Lt, kurie ieškovės traktuojami kaip jos patirti nuostoliai (negautos pajamos), nes sutartis su N. A. O. buvo sudaryta po atsakovės išsikėlimo iš buto, todėl šis argumentas teismo buvo vertinamas kaip ieškovės hipotetinė prielaida. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą dėl 800 Lt nuostolių teismas atmetė. Spręsdamas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas konstatavo, kad nepagrįstas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių iš ieškovės priteisimo, nes CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turtinės išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė nuostolių nepatyrė, nes nuomojamo buto užliejimas, preziumuojama, įvyko dėl 68 bute, priklausančiame ne ieškovei, o trečiajam asmeniui N. A. O. sienoje sprogus vandentiekio vamzdžiui. Atsakovė neįrodė, kad pagal ginčo nuomos sutartį ieškovė turėjo pareigą po buto užpylimo vandeniu atlyginti, kaip nuomotoja, turėtus atsakovės nuotolius, be to neįrodė ir nuostolių dydžio bei pagrįstumo, todėl priešieškinį kaip nepagrįstą teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimą dalyje, kuria teismas iš atsakovės J. G. ieškovės E. E. M. naudai priteisė 2 842,29 Lt skolos ir nuostolių, o atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovės E. E. M. atsakovės J. G. naudai 2 647,40 Lt nuostolių atlyginimo (į 5 377 Lt nuostolių atlyginimą įskaičiuojant ieškovės reikalavimą priteisti 2 729,60 Lt įsiskolinimą) bei proporcingai paskirstyti šalių turėtas bylinėjimo išlaidas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visų pirma pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, rungimosi, betarpiškumo principus, apribojo atsakovės procesines teises, o skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. numatytų privalomųjų reikalavimų. Minėtame straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teismo argumentai. Skundžiamame teismo sprendime, apeliantės nuomone, nėra visų įrodymų, kuriais teismas padarė vienokias ar kitokias išvadas, vertinimo, o apsiriboja tik nurodymu, jog teismas nesutinka su įrodymais, net nenurodant, kokiais konkrečiais ir dėl kokių argumentų nesutinka. Skundžiame teismo sprendime taip pat nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė ir nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais: buto fotonuotraukomis, elektroniniais susirašinėjimais su ieškove, liudytojo A. S. parodymais, nėra jokių argumentų, dėl kurių teismas nesirėmė Sutarties 5.4 punktu (nuomotojos įsipareigojimu). Būtent dėl šių procesinių pažeidimų, o taip pat ir dėl netinkamo CK 6.499 str. 2 d. taikymo ir aiškinimo, nesivadovavimo suformuota teismų praktika taikant ir aiškinant minėtą materialinės teisės normą, 6.64 str. 1 d. 1 p. netaikymo (šis pažeidimas susijęs su netinkamu teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu), buvo neteisingai išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas iš dalies neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovė E. E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimą palikti nepakeistą; skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovei; priteisti iš apeliantės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bet kuriuo atveju, ar laikant, kad sutartis nutraukta 2011-07-25, kaip konstatavo teismas, ar pritaikius CK 6.499 str. 2 d., apeliantei vis tiek lieka pareiga sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius iki pat 2011-07-25 (tik pirmu atveju tokia pareiga kyla iš tebegaliojančios nuomos sutarties, kitu atveju – įstatymo pagrindu), todėl apeliantės įrodinėjama aplinkybė, jog ji išsikėlė iš buto 2011-05-31, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Net jeigu nuomos sutartis būtų laikoma nutraukta 2011-05-31, apeliantė turėtų pareigą atlyginti nuomos ir komunalinius mokesčius ir už laikotarpi nuo 2011-05-31 iki 2011-07-25 (faktinio buto ir raktų perdavimo). Tokią apeliantės pareigą pagrįstų CK 6.499 str. 2 d., numatanti: „Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą reikalavo perduoti jai butą. Tai, kad buvo nepagrįstai delsiama įvykdyti šią nuomininko pareigą patvirtina ir 2011-07-14 ieškovės atstovei siųstas el. laiškas, kuriame nurodoma, kad iki šiol negautas joks apeliantės atsakymas dėl ieškovės pateikto buto perdavimo-priėmimo akto projekto. Apeliantė pati nerodė jokios iniciatyvos, kad butas būtų sugrąžintas jo savininkui, o ieškovė, nepaisant to, bandė atsiimti raktus. Ieškovė, neturėdama atsarginių raktų, negalėjo nei pati naudotis butu, nei jį išnuomoti kitiems asmenims, todėl iki faktinio buto perdavimo susidaręs nuomos mokestis neabejotinai vertintinas kaip ieškovės patirtas nuostolis, todėl priteistinas iš apeliantės. Iki faktinio buto perdavimo susidarę komunaliniai mokesčiai taip pat pagrįstai vertintini kaip ieškovės patirtas nuostolis. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde palaiko priešieškinio reikalavimus priteisti 900 Lt nuomos mokesčio ir 4 477 Lt kompiuterio taisymo išlaidų. Nė viena iš šių sumų nepatenka į nuostolių, minimų nuomos sutarties 5.4 p., sąvoką. Kompiuterio taisymo išlaidos nėra susijusios su naudojimosi patalpomis sąlygomis, todėl jos galėtų būti reikalaujamos tik iš užliejusių patalpų valdytojo pagal CK 6.266 str. Nuomos mokestis – 900 Lt, taip pat nepatenka į nuostolių sąvoką, nes tai nėra nei patirtos išlaidos, nei negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Teisės reikalauti grąžinti nuomos mokestį nuomos sutartyje (5.4 p.) šalys nenumatė, o pasirinko, kad iš esmės pablogėjus naudojimosi patalpomis sąlygomis, nuomininkė galės reikalauti kompensuoti dėl to patirtus nuostolius arba vienašališkai nutraukti sutartį. Todėl apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodoma norma – CK 6.485 str. 2 d., šiuo atveju netaikytina – šalys susitarė dėl kitokių sąlygų. Taip pat nurodo, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos proceso metu, tiek apeliaciniame procese piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliantė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Skunde apeliantė nurodo, kad pripažįsta ir laiko pagrįsta 2 729,60 Lt savo įsiskolinimo sumą ir apeliacinį skundą teikia tik dėl likusios dalies. Tačiau atsiliepime į ieškinį buvo prašoma jį atmesti visiškai, nurodoma, kad iki 2011-04-22 atsakovė buvo neva sumokėjusi visus su butu susijusius mokesčius, nors apeliaciniame skunde įsiskolinimą jau pripažįsta (vadinasi, atsiliepime į ieškinį melagingai nurodė, kad iki 2011-04-22 buvo sumokėjusi visus su butu susijusius mokesčius). Nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 95 str. 2 d. numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės – apeliantei skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atmetami atsakovės J. G. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2842,29 Lt skolą ir nuostolius. CK 6.499 str. 1 d. ir 2 d. numato nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės (nuomotojos) E. E. M. ir atsakovės (nuomininkė) J. G. sudaryta buto nuomos sutartis baigėsi 2011-05-31. Tačiau atsakovė išsinuomotą butą ieškovei grąžino tik 2011-07-25 (T. 1, b.l. 14). Atsakovė (nuomininkė) turėjo pareigą grąžinti išsinuomotą daiktą 2011-05-31, jo laiku negrąžino, todėl pagal CK 6.499 str. 2 d. privalo sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti ieškovei nuostolius. Apeliantės argumentai, kad ji 2011-05-31 išsikraustė iš buto neturi teisinės reikšmės ir neatleidžia jos nuo CK 6.499 str. 2 d. numatytų pareigų vykdymo, nes cituojamos normos taikymui yra svarbus ne išsikraustymo iš buto, bet jo grąžinimo nuomotojui faktas ir momentas. Apeliantės argumentai, kad ieškovė (nuomotoja) nebendradarbiavo, nepriėmė raktų nuo buto ar kitaip vengė priimti butą, galėjo naudotis ir naudojosi butu yra neįrodyti, todėl atmetami (CPK 178 str.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės nuomos mokestį, buto administravimo, atliekų išvežimo, bendro naudojimo objektų priežiūros ir kitus mokesčius už laikotarpį iki 2011-07-25. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl mokesčių už elektros energiją priteisimo, nes apeliantė nepateikė įrodymų, kad 1623 kWh elektros energija buvo suvartota po jos išsikraustymo iš buto, t.y. 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais ir įrodymų, kad šiuo laikotarpiu butu naudojosi pati ieškovė ar kiti asmenys. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dalį elektros energijos ieškovė suvartojo elektriniais prietaisais džiovindama butą, todėl argumentai dėl mokesčio už 2011 m. gegužės mėnesį suvartotą energiją sumažinimo taip pat nepagrįsti ir neįrodyti.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pareikšto priešieškinio. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė 2011-04-27 jos vardu išrašytas sąskaitas bendrai 4477 Lt sumai už kompiuterio remonto paslaugas (T. 1, b.l. 145,146). Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad kompiuteris buvo sugadintas virš nuomojamo buto įvykusios vandentiekio avarijos metu. Be to nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė minėtas sąskaitas apmokėjo. Nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės argumentai, kad butas po vandentiekio avarijos tapo netinkamas naudoti. Atsakovės pateiktos buto nuotraukos (T. 2, b.l. 5-16), antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos (T.1, b.l. 103-106) patvirtina, kad po 2011 m. balandžio mėnesį įvykusios vandentiekio avarijos nuomojamame bute ant lubų ir sienų liko žymės, būdingos išdžiuvusio vandens žymėms, tačiau kolegija nesutinka, kad dėl šių aplinkybių butas tapo netinkamas naudoti. Kita vertus, atsakovė po vandentiekio avarijos nuomojamame bute gyveno ir juo naudojosi dar visą mėnesį, todėl argumentai, kad ieškovė privalo atsakovei grąžinti 900 Lt nuomos mokestį už 2011 m. gegužės mėnesį, yra nepagrįsti. Atsakovė neįrodė patirtų nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuomos sutarties 5.4 punkto nuostatų bei atmetė priešieškinį.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1250 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovės J. G. ieškovės E. E. M. naudai priteisiama 700 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. G. ieškovės E. E. M. naudai 700 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.