Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-3746-772/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
2YT-3746-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01046-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
A. J., G. J.
Kategorijos
  • 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-3746-772-2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01046-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.19.; 3.4.4.20. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant pareiškėjams (kartu ir kaip suinteresuotiems asmenims) A. J. ir jo atstovui adv. V. Skaburskui bei G. J. ir jos atstovui adv. V. Lazickui, suinteresuotiems asmenims: 2. M. J., 4. I. J. ir jos atstovei pagal įstatymą D. D., R. J., neatvykus suinteresuoto asmens 1. Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atstovui, 5. R. P. (buv. J.) ir Šiaulių raj. 2 – ojo notarų biuro notarės B. Š. ar jos atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir G. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: 1. Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ (toliau - ir 1. TB), 2. M. J., 3. G. J., 4. I. J., 5. R. P. (buv. J.), 6. R. J., ir 7. Šiaulių raj. 2 – ojo notarų biuro notarė B. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. J. ir G. J. 2018-02-19 ir 2018-03-22 su savarankiškais pareiškimais kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti jiems praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po tėvo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėjai nurodė, kad po velionio tėvo R. J. mirties jie buvo nepilnamečiai, tėvas santuoką su J. J. nutraukė dar (duomenys neskelbtini), o su D. D. jis santuokos nebuvo sudaręs. Be to A. J. tiksliai nežinojo ar tėvas turi asmeninės nuosavybės teises į kokį nors turtą ir per kokį terminą jie turi kreiptis į vietos notarų biurą, kad galėtų priimti velionio tėvo palikimą, nes pastarasis testamento nepaliko. Teigė, kad per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą jie negalėjo dėl svarbių objektyvių ir subjektyvių, kaip nepilnamečiai, priežasčių, kadangi duomenis apie tėvo vardu įregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus ir teisę priimti jo palikimą jie sužinojo tik gavę notaro pranešimą. Nurodė, jog paveldėjimo teisės byla į tėvo palikimą, dar nėra užbaigta, nes į notarę kreipėsi kiti netikri broliai ir seserys (M. J., G. J. ir I. J.), per savo įstatyminius atstovus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. J. ir jos atstovas pareiškė, kad savo pareiškimo jie atsisako, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu vietos notarei B. Š. pateikus tame pačiame teisme 2008-10-06 priimtą nutartį, buvo pradėta dėl minėtos įpėdinės palikimo priėmimo paveldėjimo procedūra. Pripažino, kad nagrinėjamoje byloje jos procesinė padėtis lieka tik suinteresuoto asmens.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. ir jo atstovas papildomai nurodė teismui, kad tik neseniai sužinojo, jog tuo metu jo vardu per trijų mėnesių terminą kreiptis į vietos notarų biurą dėl jo tėvo R. J. palikimo priėmimo pirmiausia turėjo įstatyminė jo atstovė motina J. J.. Pareiškėjas tik 2017 metų rudenį suprato, kad jis jau yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl nebegali kreiptis į vietos notarų biurą. Be to pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties reikalų susijusių su palikimo priėmimu jis neturėjo. Dėl to, kad jis jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Teigė, kad nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų sutvarkymą. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškime nurodyti ir kiti suinteresuoti asmenys, pretenduoja į jo tėvo palikimą, tačiau ir jie dar nėra jo priėmę ir ginčo tarp jų nėra. Tuo pačiu pripažino, kad po velionio tėvų skyrybų ir tėvo mirties buvęs sutuoktinis, tai yra jų motina J. J. su pareiškėjo tėvu jokių santykių nebelaikė. Teigė, kad tėvas R. J. turi vaikų ne tik iš oficialios santuokos, bet ir pagal teismo sprendimą nustačius jo tėvystę kitiems vaikams (6, 56-61, 70-72 b. l.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo 1. TB prieštaravimų dėl pareiškėjų pareiškimo taip pat nepareiškė, o nurodė, jog teismui nustačius, kad pareiškėjai A. J. ir G. J. įstatymo nustatytą terminą priimti tėvo palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad šis terminas jiems būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo 2. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad galutinės savo nuomonės neturi, ir palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo 3. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad galutinės savo nuomonės neturi, ir palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens 4. I. J. įstatyminė atstovė D. D. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad galutinės savo nuomonės neturi, ir palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo 5. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad atsisako bet kokių teisių tėvo palikimą ir prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 6. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad galutinės savo nuomonės neturi, ir palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo 7. dėl pareiškėjo A. J. prašymo nurodė, kad teismas bylą nagrinėtų jai ar jos atstovui nedalyvaujant bei pašalintų iš proceso byloje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. J. pareiškimas tenkintinas visiškai, pareiškėjos G. J. pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į pareiškėjos G. J. ir jos atstovo prašymą ir su juo susijusius rašytinius įrodymus, teismas priima šios pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo ir jį palieka nenagrinėtu (CPK 42, 139, 296 str. 1 d. 12 p.).

Taip pat tenkintinas Šiaulių raj. 2 - ojo notarų biuro notarės B. Š. prašymas ir ji pašalintina iš proceso byloje, kadangi ji nėra suinteresuota šios bylos nagrinėjimu (CPK 47 str. 5 d.).

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas A. J. irgi laikytinas įpėdiniu pagal įstatymą, nes po tėvo R. J. mirties, taip pat įgijo teisę į jo vardu atsiradusį palikimą (5 - 6 b. l.). Tuo metu kai mirė jo tėvas, jis dar buvo nepilnametis (16 m.), tokiu atveju jo vardu atsiradusį palikimą jis galėjo priimti esant motinos J. J. sutikimui (CK 5. 56 str.). Atskirai pažymėtina, kad CK neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs asmenys, nenustato, kad nepilnamečiams priklausančio palikimo negalima priimti, pvz. pradėjus jį valdyti. Taip pat CK nedraudžia tėvams ar globėjams valdyti nepilnamečių įpėdinių paveldimo palikimo, nenustato, kad tėvai ar globėjai neturi teisės tokiu būdu priimti palikimą neveiksnių įpėdinių vardu (CK 5. 56 str.). Todėl seka, išvada, kad tėvai ir globėjai neveiksnių įpėdinių vardu gali priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, nors faktinis valdymas būtų be išankstinio teismo leidimo. Konkliudentiniams veiksmams (palikimo valdymas yra faktinio pobūdžio veiksmai, dėl kurių atsiranda teisinis padarinys - palikimo priėmimas), kuriais sudaromas palikimo priėmimo sandoris, atlikti išankstinio teismo leidimo nereikia.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (akto įrašas Nr. 11) buvo nutraukę dar (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (8-9 b. l.). Taip pat tėvo mirties dieną nei pareiškėjas, nei jo motina Lietuvoje negyveno ir nedirbo (1 - 3, 15 b. l.). Iš Jungtinės Karalystės pareiškėjas į LR grižo 2017 m. spalio mėnesį, ir nuo 2017-10-16 gyvenamąją vietą deklaravo Kelmės rajone (12 b. l.). Apie tėvo vardu atsiradusį palikimą, pareiškėjui tapo žinoma tik gavus iš notarės B. Š. pranešimą apie egzistuojančią jo paveldėjimo teisę (10 b. l.). Be to minėta notarė 2018-01-17 priėmė liudijimą apie asmenis pretenduojančius į velionio R. J. palikimą, kuri gavo ir pareiškėjas.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, turto palikėjui R. J. turtinės ar nuosavybės teisės pagrindu priklauso nekilnojamieji daiktai, tai yra žemės sklypai ir butas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (16 - 22 b. l.). Šie nekilnojamieji daiktai ar teisė į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti (os) palikėjo R. J. vardu ir skirtingu laikotarpiu. Turto palikėjas R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Po palikėjo mirties jo vardu kredito įstaigoje esančioje asmeninėje sąskaitoje liko ir piniginės lėšos (68, 90 b. l.). Pagal bylos duomenis ir bylos dalyvių paaiškinimus bei vietos notarų biuro notarės pranešimą nustatyta, kad į pastarąjį iš pradžių kreipėsi tik 1. Suinteresuotas asmuo TB (10 b. l.). Vėliau į vietos notarė kreipėsi ir kiti suinteresuoti asmenys: I. J., atstovaujama motinos D. D., M. J., G. J., kuriems buvo atnaujintas procedūrinis terminas (ir išduotas teismo leidimas), tačiau paveldėjimo byla iki šiol nėra užbaigta ir paveldėjimo teisės liudijimai į velionio R. J. palikimą, įpėdiniams dar nėra išduoti (73-74, 90-91, 105-106 b. l.). Pareiškėjas A. J. yra velionio R. J. sūnus (6-7 b. l.), kaip ir kiti įpėdiniai yra palikėjo vaikai (56, 58, 60 b. l.). Pastebėtina, kad pastariesiems kaip palikėjo įpėdiniams dar 2008-10-06 buvo atnaujintas terminas, tačiau pastarieji į vietos notarą kreipėsi tik 2018-03-21 (90 b. l.). Dėl tėvo vardu esamo palikimo priėmimo į vietos notarą nesikreipė tik pareiškėjas A. J. (90 b. l.).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Kaip jau teismas yra nurodęs R. J. vardu turtinės ir nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus viešajame registre įregistruotos skirtingu laiku (16 - 22 b. l.). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdamas teisėtu jam priklausančios turto ar turtinės teisės savininku (16- 22 b. l.). Tačiau nė vienas iš potencialių įpėdinių ar jų atstovų, įskaitant ir pareiškėją, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti R. J. palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ilgą laiką kartu su palikėju ir kitais šeimos nariais negyveno. Taip pat pareiškėjo A. J. motina J. J. netinkamai atstovavo jo kaip nepilnamečio vaiko interesus ir civilinėje byloje Nr. N-875-459-2008, o duomenų, jog apie tai, jog būtų informuota vaiko teisių apsaugos tarnyba byloje irgi nėra. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas kaip įpėdinis apie savo teises į atsiradusį velionio tėvo vardu palikimą iš pradžių nieko nežinojo, o vėliau jam taip pat nebuvo žinoma. Apie savo kaip įpėdinio teises į atsiradusį tėvo palikimą jam tapo žinoma, tik 2018-01-12 gavus duomenis iš vietos notarų biuro (10, 68 b. l.). Todėl laikytina, kad tik nuo šio momento pareiškėjas A. J. buvo tinkamai informuotas apie savo teises į velionio tėvo visą palikimą. Atskira pastebėtina, kad dalis palikėjo palikimo sudėtį sudarančių daiktų viešame registre buvo išviešinta jau po pastarojo mirties (16 - 22 (b. l.). Pats pareiškėjas pilnamečiu tapo irgi po tėvo mirties. Šios ir kitos ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie savo paveldėjimo teisę į tėvo vardu atsiradusį palikimą sužinojo pavėluotai po tėvo mirties ir dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat realizuota per įstatymo nustatytą terminą, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Dėl to visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjas būdamas mirusio tėvo vaikas (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo R. J. vardu atsiradusį palikimą.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas įgijo paveldėjimo teisę į velioniui tėvui priklausantį turtą ar turtinę teisę, apie kurį (ią) jis sužinojo pavėluotai po tėvo mirties. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas kaip įpėdinis įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionio tėvo palikimą.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjui A. J. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jo mirusio tėvo R. J. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str.,

nutaria:

1. Atnaujinti pareiškėjui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jo tėvo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Priimti pareiškėjos G. J. atsisakymą nuo jos pareiškimo ir jį palikti nenagrinėtu.

3. Tenkinti Šiaulių raj. 2 - ojo notarų biuro notarės B. Š. prašymą ir ją pašalinti iš proceso byloje, kadangi ji nėra suinteresuota šios bylos nagrinėjimu.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys