- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-2338-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01575-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės I. D. atstovaujamos advokatės Matildos Liatukaitės atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2163-571/2014, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi pastatais (gyvenamuoju namu, tvartu, daržine, ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šuliniu) ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) tvarką ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nurodydamas, kad ieškovei per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu (b.l. 55-57). Teismas konstatavo, kad ieškovė yra pateikusi į bylą žemės sklypo planą, tačiau plane pažymėta, kad žemės savininkai yra V. D. ir J. D., o ne ieškovė. Ieškovė teismui neteikia jokio plano, kuriame būtų pažymėta žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti jai asmeninės nuosavybės teise, kartu su kitais bendrasavininkais. Be to, į bylą pateiktas žemės sklypo planas nėra informatyvus ir sudarytas, nesivadovaujant Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nepriimtinas, nepareikalavus pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų, kadangi kiekviena šalis įstojusi į bylą, o šiuo atveju atsakovai, turėtų žinoti, kokia žemės sklypo dalimi ieškovė pageidauja naudotis. Teismas pažymėjo, kad dėl plano sudarymo ieškovė gali kreiptis pagal gyvenamąją vietą į VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) skyrių ar į įmones, kurios užsiimančias šia veikla. Be to, teismas akcentavo, kad ieškovei yra paskirta atstovė - advokatė M. Liatukaitė, kuriai ir yra suteikta teisė išaiškinti ieškovei teismo nustatytų trūkumų šalinimo mechanizmą. Advokatei pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme ir dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, o procesinių dokumentų rengimas apima ir tinkamų priedų prie procesinio dokumento pateikimą. Ieškovė siūlo Z. L. patalpą 1-3 ir patalpą 1-5 naudotis bendrai su ieškove, tačiau nieko nepasisako apie tai, kaip atsakovė B. L. turi patekti į patalpą 1-3, tuomet gal ieškovė sutinka, kad atsakovė vaikščiotų per jos patalpą 1-4, tačiau ieškinyje ieškovė apie tai nieko nepasisako. Ieškovė yra pateikusi į bylą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau nėra pateikusi gyvenamojo namo ir ūkio pastatų naudojimosi patalpomis, atsižvelgiant į jai tenkančią turto dalį, plano. Be to, teismas sprendė, kad ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra labai neinformatyvus, kadangi jame nėra nieko pasisakyta, nuo kada ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), kokia yra nusistovėjusi naudojimosi namo ir ūkio patalpomis tvarka, naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nėra nieko pasisakyta apie tai, jog galbūt ieškovė visai nenori naudotis ūkio patalpomis ir žemės sklypu, nes jais jau naudojasi, kadangi prašo nustatyti naudojimosi tvarką bendrai, taip pat nenurodo, kokia sklypo dalimi ji naudojasi, kokiomis sklypo dalimis ir ūkio patalpomis naudojasi atsakovai. Ieškovė nepasisako, į kokias ūkio patalpas jai neleidžia patekti ar naudotis, jeigu naudojimosi tvarka tarp kitų šalių jau yra nusistovėjusi. Teismas pažymėjo, kad, priėmęs ieškinį, parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas gali pasiūlyti šalims rinkti ir teikti teismui naujus įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė iš viso neteikia jokių įrodymų ieškiniui pagrįsti, o projektų rengimas užima pakankamai daug laiko, todėl taikyti šį būdą netikslinga. Teismas ir proceso šalys turi veikti už greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, savo teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė I. D. atstovaujama Matildos Liatukaitės prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo bylą spręsti pirmosios instancijos teismui (b.l. 59-65). Apeliantės teigimu, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Pateiktame ieškinyje aiškiai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis, o nutartis priimta pažeidžiant materialinės teisės normas. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismo argumentas, kad ieškovė neteikia teismui jokių įrodymų, kad atsakovai kaip nors varžo jos teises ir ar šis ginčas buvo sprendžiamas taikai, visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus (b.l. 33). Nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ir ieškinio priėmimo klausimas buvo perduotas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 49-52).
Marijampolės rajono apylinkės teismas ginčijama 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti (b.l. 55-57). Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė nėra žemės sklypo savininkė, o pateiktas ieškovės planas yra neinformatyvus, neatitinka įstatymo reikalavimų, be to, ieškinyje ieškovė nepasisako dėl atsakovės Z. L. galimybės patekti į patalpą 1-3, ieškovė nėra pateikusi naudojimosi pastatais ir žemės sklypu plano, ieškinys yra mažai informatyvus.
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškinys susijęs su turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams naudojimosi tvarkos nustatymu.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Ieškinys teismui turi atitikti CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bei CPK 135 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti ieškinyje.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių ieškinio išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškovas ieškinyje turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima nustatyti ieškinio trūkumų dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimus patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė jos turimus rašytinius įrodymus: žemės sklypo planą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus, VĮ Registrų centras išrašus iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų registro, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pagal kurią prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Atkreiptinas dėmesys, kad jau kartą apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kaip trūkumų šalinimas, visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė prie ieškinio pridėjo patalpų projektą ir jame aiškiai pažymėjo, kokiomis patalpomis pageidauja naudotis, kokiomis siūlo naudotis atsakovams, t.y. nurodytos patalpų rūšys, tikslūs patalpų indeksai ir pan. Ieškovė pastatais (tvartu, daržine, ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šulinių), ir žemės sklypu siekia naudotis bendrai, todėl teismas neturėtų reikalauti projekto tų dalių, kuriomis ieškovė su atsakovais siekia naudotis bendrai. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo argumentai, jog yra pagrindas pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti akivaizdžiai nepagrįsti.
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su savo reikalavimais ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gavus asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje, nėra pagrindo nustatyti terminą trūkumams pašalinti konstatavus, jog netinkamos proceso šalys, nes šį procesinį netikslumą, teismas gali jį pašalinti vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi ar ieškinyje per mažai nurodyta aplinkybių, nes ginčo ribas apibrėžia būtent ieškovas.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką, taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiko šio instituto paskirties – pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotam asmeniui. Ieškiniai dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 153 str. 1 d.), todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.