- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- 2-34/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas
- Kreditorius
- I. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės I. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB ,,Ekranas“ generalinis direktorius E. Žvybas 2006 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui AB „Ekranas“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui AB ,,Ekranas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė L. V. Survilą, ieškovais bankroto byloje pripažino AB banką „Hansabankas“, AB SEB Vilniaus banką, AB banką „NORD/LB Lietuva“, AB banką „Snoras“, Nordea Bank Finland Plc., veikiantį per Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrių, AB „Vilniaus vingis“.
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria BAB „Ekranas“ administratoriumi paskirtas L. V. Survila, ir BAB „Ekranas“ administratoriumi paskirti UAB „Baklis“.
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 4 d. ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartimis patvirtino BAB „Ekranas“ kreditorių sąrašą ir kreditorių reikalavimus.
BAB „Ekranas“ pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2006 m. spalio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditoriai Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. G. padavė teismui skundus dėl BAB „Ekranas“ kreditorių 2006 m. spalio 4 d. susirinkimo nutarimų.
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. posėdyje, nagrinėjant kreditorių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir I. G. skundus dėl BAB „Ekranas“ kreditorių 2006 m. spalio 4 d. susirinkimo nutarimų, kreditorės I. G. atstovas advokatas Ž. Pacevičius pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismas nutarė prijungti prie bylos kreditorės I. G. atstovo rašytinį prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. lapkričio 14 d. posėdyje žodine (protokoline) nutartimi nutarė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nurodė, kad kreditorių komitetas išrinktas, jo nutarimai nepanaikinti, nėra duomenų, kad kreditorių komitetas elgtųsi priešingai kreditorių interesams, ir teismas neturi tam pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė I. G. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - uždrausti šaukti, organizuoti, vykdyti BAB „Ekranas“ kreditorių komiteto, išrinkto 2006 m. spalio 4 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu, susirinkimus, priimti juose sprendimus bei juos vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonės, kadangi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto bylose klausimais, tais atvejais, kai yra skundžiami kreditorių susirinkimų nutarimai, apskųstų nutarimų vykdymas, esant suinteresuoto asmens prašymui, turi būti stabdomas.Aplinkybė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. buvo šaukiamas dar vienas kreditorių komiteto susirinkimas patvirtina, jog kreditorių komitetas, kurio įgaliojimai yra ginčijami, faktiškai vykdo veiklą. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdžius kreditorių komiteto veiklos, kreditorių komiteto priimtų nutarimų ir/ar jų pagrindų atliktų veiksmų padarinių atgręžimas taptų galimai neįmanomas, tai padidintų bylinėjimosi apimtis ir būtų ilgiau nagrinėjama bankroto byla.Teismo argumentas, kad prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra atmestinas remiantis tuo, jog kreditorių komitetas yra išrinktas, jo nutarimai nepanaikinti, yra nelogiškas.Teismo argumentas, kad nėra duomenų, jog kreditorių komitetas elgtųsi priešingai kreditorių interesams, yra nepagrįstas, kadangi duomenų, jog kreditorių komitetas veiktų kreditorių interesais, taip pat nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą ieškovai (kreditoriai) AB SEB Vilniaus bankas, AB bankas „Hansabankas“, Nordea Bank Finland Plc., kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Panevėžio apskrities VMI nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį bei tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BAB „Ekranas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti kreditorei I. G. 20 000 Lt baudą; teismui iškilus abejonei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išreikalauti iš kreditorės I. G. pažymas apie turimą turtą bei gaunamas pinigines lėšas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti kreditorę I. G. sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą ne mažiau kaip 10 000 000 Lt galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teismo nutarties ir rezoliucijos priėmimą reglamentuoja CPK 290 straipsnis. Teismo posėdžio metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis yra įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal Civilinio proceso kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 str. 2 d.). Dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 151 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalo būti priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašyta kaip atskiras procesinis dokumentas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. žodinė (protokolinė) nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisėta, kadangi priimta pažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimus.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 329 straipsnio antroji dalis įtvirtina absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Vienas iš tokių pagrindų – kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Panevėžio apygardos teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepriėmė rašytinės nutarties su motyvais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 328 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti pažeidimai sukelia procesinį teisinį padarinį – tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti, todėl procesas pirmosios instancijos teisme privalo būti pakartotas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta tik dalis bylos, kurioje nėra pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šio prašymo nuorašo. Todėl klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir teisėjų kolegija nesprendžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. žodinė (protokolinė) nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo, turi šį klausimą nagrinėti pagal įstatymo reikalavimus bei atsižvelgti į visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes ir galimą viešą interesą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorė I. G. , paduodama atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. žodinės (protokolinės) nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo BAB „Ekranas“ prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnis numato motyvuoto prašymo nuostoliams dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginti pateikimą, bet ne pareiškimo skirti baudą pateikimą teismui. Spręsti dėl CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatytos baudos skyrimo yra teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekranas“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.