Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-05-20 · Civilinė byla Nr. e2-95-328/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
e2-95-328/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09366-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
S. M., J. M.
Civilinė byla Nr.e2-95-328/2015Proceso Nr. 2-06-3-09366-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.2; 99.5;114.4; 114.11; 116.1; 116.4
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui E. R., jo atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams S. M., J. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 30 000 Lt (8688,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovai S. M. ir J. M. buvo nuteisti už tai, kad padarė ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, sukėlusį ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminę smegenų ligą, kraujo išsiliejimą dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje. Dėl įvykio metu patirtos traumos ir dėl jos kilusių pasekmių prarado atmintį, pradėjo žvairuoti, iki šiol tirpsta pusė kūno. Tokiais savo veiksmais atsakovai padarė ieškovui didelę neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, jog užpuolimo metu patyrė fizinį skausmą. Fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai sukėlė stiprius emocinius išgyvenimus, liko potrauminiai išliekamieji reiškiniai (pablogėjo atmintis, tirpsta pusė kūno), gydymosi laikotarpiu buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Visą tai sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Nurodo, jog dėl traumos yra ribotos jo gyvenimo ir profesinės veiklos galimybės. Savo patirtą neturinę žalą įvertina 30 000 Lt suma, mano, jog ji priteistina iš atsakovų solidariai, nes jie bendrais nusikalstamais veiksmais šią žalą padarė (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovas J. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo ieškinį pripažįsta, sutinka ieškovui sumokėti bet kurią teismo priteistą sumą, prašo civilinę bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b. l. 47).

Atsakovas S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, prašymų negauta, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas pakartojo ieškinio argumentus, papildomai nurodė, jog baudžiamojo proceso metu civilinis ieškinys paduotas nebuvo, nes tuo metu ieškovas gydėsi patirtą traumą, todėl neturėjo galimybės to padaryti. Ieškovas papildomai paaiškino, jog nuo patirtos traumos gydėsi apie pusę metų, jaučia fizinį diskomfortą, pablogėjo ieškovo regėjimas, tirpsta pusė kūno, nedarbingumo laipsnis nustatytas nebuvo. Šiuo metu dirba UAB ,,Nerijaus baldai“ staliumi, iki įvykio dirbo kitoje bendrovėje, tačiau dėl ieškovo ligos ankstesnėje darbo vietoje buvo rastas naujas darbuotojas, ieškovas atleistas, ieškovui teko pakeisti darbo vietą. Ieškovas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, gauna minimalias pajamas, iki patirtos traumos gaudavo didesnes pajamas, buvo vienintelis šeimos maitintojas. Patirtą neturtinę žalą įvertina 30 000 Lt (8688 Eur) suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių parodymus nustatyta, kad atsakovai 2013 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikaltimą – veikdami bendrininkų grupe ieškovui padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, sukėlusį ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminę smegenų ligą, kraujo išsiliejimą dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje (b. l. 3-4). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-28 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė, sušvelnino atsakovui S. M. paskirtą bausmę, pripažino byloje esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą (b. l. 18). Ieškovas po sumušimo kreipėsi į gydymo įstaigas, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgijos specialistai ieškovui nustatė galvos smegenų sumušimą, ieškovas gydėsi stacionare (b. l. 57). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog iki šiol jaučia patirtos traumos pasekmes, jam tirpsta pusė kūno, susilpnėjo regėjimas, atsirado žvairumas, susilpnėjo atmintis. Ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir nesaugumo jausmą dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 1).

Atsakovas J. M. ieškinį pripažino, sutiko sumokėti bet kokią ieškovui teismo priteistą sumą (b. l. 47).

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str.). Ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai savo nusikalstamais veiksmais ieškovui padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, atsakovų kaltė ir neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ieškovas žalą patyrė dėl nusikalstamų atsakovų veiksmų, patyrė fizinį skausmą, iki šiol jaučia patirtos traumos padarinius, dvasinį sukrėtimą, nesijaučia saugus ir jaučia baimę būti užpultas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančias visas būtinas sąlygas atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, ieškovas įrodė neturtinės žalos buvimo faktą, todėl ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas (Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką atsakovai padarė kartu, veikdami bendrininkų grupe, atsakovai įgyja pareigą solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 8688,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodo, jog tokia suma įvertina jam padarytą skriaudą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, palikdamas teismui diskrecijos teisę sprendžiant teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui klausimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008-07-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog dėl patirtos traumos ilgai gydėsi, todėl neteko darbo ankstesnėje darbovietėje, iki patirtų sužalojimų buvo vieninteliu šeimos maitintoju, ir nors šiuo metu dirba, gauna minimalias pajamas, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Šalis, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas, nurodęs, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų prarado darbo vietą, gauna mažesnes pajamas, jog dėl traumos yra ribotos jo gyvenimo ir profesinės veiklos galimybės, nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovui būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, pakenkta ar sumažėjo jo profesinės galimybės atlikti darbo funkcijas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog dėl patirtų sužalojimų jam būtų reikalingos papildomos intervencijos siekiant pašalinti patirtų sužalojimų pasekmes, ir nors ieškovas nurodo, jog gydymosi laikotarpiu buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, kas sukėlė jam stiprius dvasinius išgyvenimus, visi šie ieškovo profesinių ir kitokių galimybių ateityje praradimai teismo vertintini kaip nedideli, todėl ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis kaip nepagrįstas mažintinas per pusę, ieškovui priteistina 4344,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, vertindamas prašomos priteisti žalos dydį atsižvelgia ir į žalą padariusius asmenis, jų kaltę, galimybes atlyginti žalą – atsakovai nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, t. y. numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti ieškovo sveikatą, tiesiogiai tokios pasekmės nesiekė, tačiau leido šioms pasekmėms kilti (b. l. 7), baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nusikalstamą veiką atsakovai padarė iš chuliganiškų paskatų. Tačiau atsakovai yra jauni, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Solidariai iš atsakovų priteistinas 4344,00 Eur neturtinės žalos dydis teismo vertinimu nėra pernelyg didelis nagrinėjamoje situacijoje, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu yra pakankamai pasvertas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29. 29). Įvertinus byloje surinktus duomenis, jog neteisėtais atsakovų veiksmais buvo pažeista asmens sveikata, ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jaučia nesaugumo jausmą dėl savo sveikatos ir gyvybės, atsižvelgiant į atsakovų kaltės formą, aplinkybes, jog nėra nustatytos jokios sveikatos sutrikdymo pasekmės ieškovo profesinei veiklai, atsakovai nesiekė, kad ieškovui būtų sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, nenustatyta, jog neturtinė žala kilo dėl chuliganiškų atsakovų paskatų, atsakovas J. M. kaltę pripažino, atsakovas S. M. iš dalies atlygino atsiradusią turtinę žalą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinas 4344,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Atsakovai nėra atleisti nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis), nuo bylinėjimosi išlaidų dengimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 8 punktas), o žyminio mokesčio dydis yra 3 procentai ieškinio sumos (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai procesinis dokumentas teismui pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi žyminio mokesčio dydis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 195 Eur. Ieškovas dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, patirtos teisinės išlaidos sudaro 208,44 Eur (pagrindas – pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 4.26.TPI-544). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovų solidariai priteistina 97,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, taip pat solidariai iš atsakovų solidariai priteistinos 104,22 Eur bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 99 straipnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. R. 4344,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 48,75 Eur žyminio mokesčio ir po 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė