- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3210-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26168-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. liepos 12 d. apie 16.00 val., A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis pastūmė G. S. nuo laiptų, dėl ko ji griuvo nuo laiptų pakylos aikštelės ant žemės, taip dėl dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžio, šokikaulio išnirimo, padarydamas nukentėjusiajai G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. liepos 12 d. kai grįžo iš Vokietijos, susitiko su G. S. ir jos vyru. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). pas V.. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visi stovėjo, rūkė, jis juokais stumtelėjo rankomis G., ji neišsilaikė ir nukrito. Jie stovėjo vienas priešais kitą ir ji krito atbulom ant nugaros. Laiptų aukštis galėjo būti apie 40 cm. Nukentėjusioji stovėjo prie laiptų krašto, išsilaikyti niekaip negalėjo. Supranta, kad sukėlė pavojų nukentėjusiosios sveikatai. Tada ji pasakė, kad tikriausiai susilaužė koją. Gali būti, kad G. iš jo tokių veiksmų nesitikėjo. Gailisi dėl įvykio. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Davė G. per kelis kartus 200 Eur. Nukentėjusiosios atsiprašė. Su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. su vyru ir A. S. nuvažiavo pas V. O. į (duomenys neskelbtini). Ruošėsi važiuoti kepti šašlykus. Visi stovėjo, kalbėjosi, dar per Messenger programėlę buvo prisijungusi R. K.. Ji taip pat dalyvavo jų pokalbyje. Staiga nukrito, kai atsigavo, jos koja buvo persukta ir ištinusi. Krito atbula, koja papuolė į duobę ir ji ant jos visu savo svoriu užkrito. A. S. ją pastūmė netikėtai, nes jie visi stovėjo ir kalbėjo. Negali tiksliai atsakyti viena ar dviem rankomis pastūmė S.. Turtinė žala susidaro iš vaistų, tvarsčių, bintų, kitų priemonių pirkimo, kuras kainavo važinėti į ligoninę, be to ji visiškai negalėjo vaikščioti. Iš A. S. atlygintos žalos išminusuota 70 Eur už jam duotą telefoną. Iš turtinės žalos sumos jau išminusuota 100 Eur. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, nes buvo sunku ir psichologiškai, ir fiziškai. Ji gyvena trečiame aukšte, į butą turėdavo lipti keturpėsčia. Kėdainių ligoninėje gulėjo apie porą dienų, nes operavo. Vėliau buvo atlikta ir antra operacija. Antra operacija buvo maždaug po mėnesio. Po pirmos operacijos gydėsi namuose. Iki dabar koją skauda, ji ištinusi, sunkiai randa tinkamus batus. Reikia vėl kreiptis į medikus, kadangi į koją įdėtas metalas, o jai koją skauda, įtariama, kad organizmas nepriima metalo, gali reikėti trečios operacijos. Po namus vaikščiodavo su vaikštyne. Vyras turėjo išeiti iš darbo, nes reikėjo ją prižiūrėti. Mano, kad A. S. ją pastūmė tyčia, nes jie kalbėjosi, ji jam nieko nepasakė, jie nieko nežaidė. Iki įvykio koja buvo sveika, viskas buvo gerai. Po įvykio nebegali vairuoti automobilio, nes skauda koją, sunku vaikščioti. Vairuoti pradėjo nesenai, nes iš karto po įvykio negalėjo vairuoti. Paties pastūmimo momento nepamena, be to buvo praradusi sąmonę. Kiti, kas matė įvykį, sakė, kad ją pastūmė dviem rankom ir ji nukrito maždaug už dviejų metrų. Pastūmimas buvo netikėtas.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. apie 16 val., ji kartu su sutuoktiniu D. S. ir pažįstamu A. S. atvyko pas draugę V. O., gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. S. buvo neblaivus, jis automobilyje vartojo alkoholį, o ji ir jos sutuoktinis buvo blaivūs. Atvykus, kieme prie namo įėjimo durų, ant laiptų pakylos ji, V. O. ir A. S. rūkė. V. O. kalbėjo per „Messenger“ su drauge R., kuri juos matė, nes ekranas buvo atsuktas į jų pusę. V. O. stovėjo ant laiptų pakylos aikštelės prie namo durų, ji stovėjo priešais V. O., A. S. stovėjo ant antro laiptelio. Jos sutuoktinis D. S. stovėjo už A. S. truputį toliau. Matė, kad A. S. rankoje laikė alaus skardinę, o kitoje cigaretę. Ji staiga pajuto, kad A. S. ją ranka tyčia pastūmė. Pastūmimas buvo labai stiprus ir ji nugriuvo nuo laiptų pakylos į žolėje esantį griovelį. Iš karto pajuto stiprų skausmą dešinėje kojoje. Sutuoktinis ją nuvežė į ligoninę. Jai buvo atlikta operacija, po kurios sunkiai vaikšto, 2022 m. rugsėjo 13 d. bus dar viena operacija dėl varžtų išėmimo iš kojos. A. S. ją pastūmė tyčia, jos neatsiprašė, o įvykio dieną sakė, kad pajuokavo. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (1 t., b. l. 12, 14, 51-52).
2022 m. liepos 14 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad G. S. ant dešinės kojos uždėtas gipsas nuo pėdos iki kelio, koja ištinusi. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant G. S. nesimato (1 t., b. l. 55-59).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1528/2022 (02) nurodyta, kad G. S. nustatyta dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžis, šokikaulio išnirimas. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 82-83).
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. apie 12 val. su sutuoktine G. S. iš Kėdainių autobusų stoties pasiėmė neblaivų A. S.. Apie 16 val. visi trys nuvažiavo į svečius pas V. O., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Išlipę iš automobilio, visi kartu rūkė ant laiptų, esančių prie įėjimo į namą durų. Laiptai betoniniai, trijų pakopų. Jis stovėjo šalia laiptų, ant antro laiptelio stovėjo A. S., o V. O. ir G. S. stovėjo ant laiptų aikštelės. Staiga, prisidegant cigaretę, duobėje prie laiptų pamatė savo sutuoktinę, kuri pradėjo garsiai rėkti, kad skauda dešinę koją. Jis nunešė G. S. į automobilį ir nuvežė į priėmimo skyrių. Sutuoktinės dešinė koja iš karto ištino ir iškrypo. Sutuoktinė sakė, kad A. S. ją tyčia pastūmė ir ji griuvo nuo laiptų į duobę, kur susižalojo dešinę koją. Nežino, kodėl A. S. pastūmė G. S., jokio konflikto tarp jų nebuvo. Girdėjo, kad po įvykio A. S. jo sutuoktinės atsiprašinėjo, sakė, jog pajuokavo, kad netyčia (1 t., b. l. 107-108).
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. apie 16 val., būdama namuose, per „Messenger“ programėlę bendravo su drauge V., kuri pokalbio metu pasuko telefoną ir parodė, kad į kiemą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo G. S., D. S. ir A. S.. Iš A. S. eisenos suprato, kad jis neblaivus. Per ekraną matė, kad prie namo durų ant laiptų stovi G. S. ir V., jos rūkė. Šalia jų, šone stovėjo A. S.. D. S. ekrane nematė, kaip suprato, jis stovėjo žemiau. Girdėjo jo balsą. Bendraujant, matė, kad A. S. abiem rankom pastūmė G. S. ties kaire ranka ir pastaroji griuvo nuo laiptų aikštelės į pievą, kurioje buvo duobė. Girdėjo, kaip G. S. rėkė iš skausmo. Matė, kad D. S. paėmė G. S. ant rankų ir sakė, kad veža ją į ligoninę. Girdėjo, jog A. S. atsiprašo G. S. ir sako, kad netyčia pastūmė (1 t., b. l. 113-114).
Liudytoja V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. apie 16 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), išgerti kavos atvažiavo G. S., D. S. ir A. S.. Tuo metu ji telefonu per „Messenger“ programėlę kalbėjo su R. K.. Matė, kad A. S. buvo labai neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji tuo metu buvo blaivi, stovėjo ant laiptelių viršaus, ant aikštelės, prie pat namo įėjimo durų. G. S. stovėjo priešais ją, o A. S. - ant antro laiptelio. D. S. stovėjo už A. S., degėsi cigaretę. Staiga pamatė, kad A. S. pastatė ant laiptų alaus skardinę, tarp dantų įsikišo cigaretę ir abejomis rankomis tyčia stipriai vieną kartą pastūmė G. S. ties pastarosios kaire ranka ir ji griuvo nuo laiptų aikštelės į pievą, kurioje yra griovelis, skirtas vandens nubėgimui. Nukritusi G. S. pradėjo garsiai rėkti, kad skauda dešinę koją. D. S. ją nunešė į automobilį ir nuvežė į priėmimo skyrių. Matė, kad G. S. dešinė koja ištino, buvo pasikreipusi ir pradėjusi mėlynuoti. Matė, kad A. S. bandė G. S. kelti ir sakė, kad pajuokavo, kad viskas įvyko netyčia. A. S. G. S. pastūmė tyčia, nes ją stūmė abiem rankomis (1 t., b. l. 119-120).
Iš 2022 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis(duomenys neskelbtini), jo prieigos ir betoniniai laiptai. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 30-35).
Iš 2022 m. liepos 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini)., prie įėjimo durų yra du betoniniai laiptai, kurie veda į nedidelę, betoninę, kvadrato formos laiptų aikštelę. Betoninės aikštelės ilgis – 1,38 m, plotis – 1,27 m. Aikštelėje laikiklių nėra. Betoninės aikštelės aukštis nuo viršaus iki žemės - 46 cm. Betoninės aikštelės kairėje yra dveji laiptai. Betoninės aikštelės dešinėje pusėje yra pieva, kurioje nuo pat betono apie 4 m ilgio yra duobė, kurios gylis 14 cm, plotis – 46 cm. Duobėje auga žolė. Ant duobės krašto yra betoninis stulpelis, kurio plotis - 8 cm (1 t., b. l. 37-41).
A.S. pateikė kvito ir pavedimo kopijas (1 t., b. l. 153-154), iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos 22 d. 18.37 val. R. G. D. S. pervedė 50 eurų, mokėjimo paskirtis „A. S. vaistam, o 2022 m. liepos 14 d. 12.35 val. A. S. pervedė 20 eurų (1 t., b. l. 157-158).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, kad pastūmė nukentėjusiąją G. S., kuri neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo laiptų pakylos ant žemės. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai: nukentėjusioji G. S. nurodė, kad pajuto, kaip staiga A. S. ją ranka tyčia labai stipriai pastūmė ir ji nugriuvo nuo laiptų pakylos į žolėje esantį griovelį; liudytojas D. S. nurodė staiga pamatęs duobėje prie laiptų savo sutuoktinę, kuri pradėjo garsiai rėkti, kad skauda dešinę koją, girdėjo kaip A. S. atsiprašinėjo, jog pastūmė G. S., sakydamas, kad pajuokavo; liudytoja R. K. bendraudama per „Messenger“ programėlę vaizdo pokalbiu, ekrane matė, kaip A. S. abiem rankom pastūmė G. S. ties kaire ranka ir pastaroji griuvo nuo laiptų aikštelės į pievą, rėkė iš skausmo, taip pat girdėjo, kaip A. S. atsiprašė G. S., sakydamas, kad pastūmė netyčia; liudytoja V. O. matė, kad A. S. abejomis rankomis tyčia stipriai vieną kartą pastūmė G. S. ties kaire ranka ir pastaroji nugriuvo nuo laiptų aikštelės į pievą, pradėjo garsiai rėkti, kad skauda dešinę koją. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatytas specialisto išvadoje. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta ir kitais išvardintais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. S. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios G. S. sveikatą pasitvirtino. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad stipriai abejomis rankomis pastumdamas nukentėjusiąją, stovinčią ant laiptų pakylos aikštelės, kur nėra jokių laikiklių, gali sužaloti nukentėjusiąją bei to norėjo. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad nenorėjo taip pasielgti, kad tai padarė netyčia, pajuokaudamas, tačiau liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis, pasidėjo daiktus turėtus rankose ir nieko nesakęs, be jokios priežasties, abejomis rankomis tiesiog pastūmė nukentėjusiąją ir pastūmimas buvo pakankamai stiprus, kadangi veiksmas buvo atliktas abejomis rankomis, o nukentėjusioji nesugebėjo išlaikyti pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų pakylos aikštelės, todėl akivaizdu, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – G. S. padaryti sužalojimai dėl dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžio, šokikaulio išnirimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. 2022 m. liepos 12 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis pastūmė G. S. nuo laiptų, dėl ko ji griuvo nuo laiptų pakylos aikštelės ant žemės, taip dėl dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžio, šokikaulio išnirimo, padarydamas nukentėjusiajai G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 179-185), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 193-194), dirba (1 t., b. l. 195-196), nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. yra registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 199), atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, nurodė sutinkantis geranoriškai atlyginti ir likusią nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusiosios atsiprašė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kaltinamojo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, abejonių nekyla. Įvertinus tai, kad turtinė žala nėra didelė, kaltinamasis dirba, gauna pajamas, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus į savalaikį turtinės žalos atlyginimą, kadangi nukentėjusiajai buvo padaryta žala dėl nusikaltimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A.S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant A. S. nukentėjusiajai G. S. padarytą 382,55 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 55 centus) turtinę žalą atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų – 1 845,20 Eur atlyginimo (2 t., b. l. 30-31)
Dėl kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai G. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl abiejų kulkšnių lūžio, čiurnos nukentėjusioji nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 14 d. buvo gydoma Kėdainių ligoninėje, vėliau jai buvo suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo konsultacijos, buvo prižiūrimas tolimesnis gydymas, atlikta vidinės fiksacijos įtaisų vietinė ekscizija ir pašalinimas. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 1 845,20 Eur. Nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 32-33), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 1 845,20 Eur Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 396,32 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 38-39). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu, tyčiniais A. S. veiksmais jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžis, šokikaulio išnirimas. Nukentėjusioji buvo priversta daug kartų vykti į policiją, gydymo įstaigas, vaistines, savivaldybę, pas advokatą. Dėl traumos pobūdžio į šias įstaigas vežiojo sutuoktinis ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. šios kelionėms, t. y. kurui, buvo išleista 205,64 Eur. Už vaistus (skausmui ir uždegimui, karščiavimui malšinti, nuo nemigos, streso, dezinfekcijai) ir pagalbines gydymo – judėjimo priemones (vaikštynę, tvarsčius, pleistrus ir kt.) sumokėjo 248,04 Eur, už traumatologo konsultaciją – 42,64 Eur. Kaltinamasis jai perdavė 100 Eur, todėl likusi neatlyginta turtinės žalos suma yra 396,32 Eur. Kaltinamasis po įvykio jai yra dar perdavęs 70,00 Eur, tačiau šios sumos išskaityti iš turtinės žalos dydžio negali, nes šiuos pinigus jis jai buvo skolingas už prieš tai jam parduotą telefoną. Be to, nukentėjusioji, atsižvelgiant į sužalojimų skaičių (du kojos lūžiai), ilgalaikes ir tikėtina negrįžtamas sveikatos sužalojimo pasekmes, neturtinę žalą vertina 5 000 Eur. Nurodo, kad iki šiol negali laisvai judėti, sutriko miegas iki šiol vargina epizodiniai skausmai, patyrė dvi operacijas, visiško pasveikimo prognozė labai abejotina, nes patirtų kojos lūžių pasekmės visiškai niekada nebus pašalintos. Teisiamojo posėdžio metu papildomai nukentėjusioji G. S. paaiškino, jog prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, nes buvo sunku ir psichologiškai, ir fiziškai. Ji gyvena trečiame aukšte, į butą turėdavo lipti keturpėsčia. Kėdainių ligoninėje gulėjo apie porą dienų, nes operavo. Vėliau buvo atlikta ir antra operacija. Po pirmos operacijos gydėsi namuose. Iki dabar koją skauda, ji ištinusi, sunkiai randa tinkamus batus. Reikia vėl kreiptis į medikus, kadangi į koją įdėtas metalas, o jai koją skauda, įtariama, kad organizmas nepriima metalo, gali reikėti trečios operacijos. Po namus vaikščiodavo su vaikštyne. Vyras turėjo išeiti iš darbo, nes reikėjo ją prižiūrėti. Iki įvykio koja buvo sveika, viskas buvo gerai. Po įvykio nebegali vairuoti automobilio, nes skauda koją, sunku vaikščioti.
Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nukentėjusioji kartu su ieškiniu pateikė kvitus (2 t., b. l. 44), iš kurių matyti, kad už vaistus ir pagalbines gydymo priemones buvo sumokėta 245,42 Eur, už kurą – 194,49 Eur, už traumatologo konsultaciją – 42,64 Eur, viso – 482,55 Eur. Ieškinyje nurodytos turtinės žalos sumos neatitinka kvitais patvirtinančių sumų, todėl tai laikytina aritmetinėmis klaidomis ir tikslus turtinės žalos dydis nustatytinas pagal pateiktus kvitus. Be to, į išlaidas už kurą, nukentėjusioji įtraukė ir išlaidas cigaretėms, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas kaip negrįstas. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai žalos atlyginimui sumokėjo 100 Eur, tai patvirtino ir nukentėjusioji civiliniame ieškinyje šia suma mažindama prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, civilinio ieškinio reikalavimui dalyje dėl 382,55 Eur turtinės žalos atlyginimo esant realiam, nekeliančiam abejonių ir pagrįstam rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios pateiktais kvitais (2 t., b. l. 44), teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant nukentėjusiajai 382,55 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. S. dėl kaltinamojo A. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jai konstatuota dešinės kojos vidinės, išorinės kulkšnių lūžis, šokikaulio išnirimas, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui, todėl jau vien dėl to kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 14 d. buvo gydoma ligoninės stacionare, vėliau jai buvo teikiamos ambulatorinės ortopedo traumatologo konsultacijos, buvo atlikta vidinės fiksacijos įtaisų vietinė ekscizija ir pašalinimas, nukentėjusiosios tolimesnis gijimas buvo prižiūrimas medikų, jai taip pat buvo skiriami nuskausminamieji, vaistai nuo nemigos, streso. G. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji patiria ilgalaikes ir tikėtina negrįžtamas pasekmes sveikatai, ji iki šiol negali laisvai judėti, negalėjo vairuoti automobilio, sutriko miegas, vargina epizodiniai skausmai. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, taip pat nerimą dėl patirtų lūžių įtakos jos sveikatos būklei ateityje.
Bylos duomenimis, kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutiko. Jis yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, sveikas (duomenų, jog turėtų sveikatos problemų byloje nėra), dirba, gauna pajamas, nurodė, jog jo materialinė padėtis yra gera.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir dėl to jos patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į iki šiol nukentėjusiosios jaučiamas sužalojimų pasekmes, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų ilgalaikių sveikatos prognozių nukentėjusiosios ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajai priteistina 5 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-171), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nuteistąjį A. S. nukentėjusiajai G. S. padarytą 382,55 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 55 centus) turtinę žalą atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. 1 845,20 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 20 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Nukentėjusiosios G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. priteisti 382,55 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 55 centus) turtinės žalos ir 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą G. S.. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.