Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1195-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e1-1195-791/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00070-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1195-791/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00070-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.18.11; 2.12.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00070-18 medžiagą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji G. S. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore, turėdama teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, pagal užimamas pareigas būdama tiesiogiai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

- BAĮ 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje numatytus reikalavimus, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei 2 dalies reikalavimus, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“;

- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 8 punktą, kuris numato, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, o būtent :

1. Neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos 2017 m. gruodžio 31 d. dokumentų, įskaitant skolų inventorizaciją;

2. Neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų ir subsąskaitų registrų: Nr.45 „Prekybos skolos“; Nr. 46 „Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis; Nr. 47 „Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas“; Nr. 470 „Mokėtini mokesčiai“; Nr. 4701 „PVM atskaita“; Nr. 47011 „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“; Nr. 47012 „Mokėtinas importo PVM“; Nr. 47021 „Mokėtinas Nekilnojamo turto mokestis“; Nr.47023 „Mokėtinas aplinkos taršos mokestis“; Nr. 47024 „Mokėtinas muitas“; Nr. 47025 „Mokėtinas pakuotės taršos mokestis“; Nr. 47031 „Išskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis“; Nr. 47031 „Pelno mokestis“; Nr. 47035 „Išskaičiuotas pajamų mokestis už nuomą“; Nr. 471 „Mokėtini atlyginimai“; Nr. 472 „Mokėtinas socialinis draudimas“; Nr. 473 „Mokėtinas sveikatos draudimas“; Nr. 4731 „Vykdomieji raštai“; Nr. 4733 „Deponuoti atlyginimai“; Nr. 48 „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“; Nr. 488 „Įvairios mokėtinos sumos“ - už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d.

Tokiais veiksmais G. S. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 4 d. turėjo debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų bei jų struktūros pagal įsiskolinimo rūšis ir kreditorius.

Kaltinamoji G. S., pareiškus jai įtarimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę visiškai pripažino ir apklausta įtariamąja parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore. Jos vyras R. S. dirbo bendrovės direktoriaus pavaduotoju. R. S. buvo įmonės akcininkas. Nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. birželio 25 d. ji ėjo ir įmonės kasininkės pareigas. Visą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė R. S.. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteryje. Buhalterė visada visus dokumentus išspausdindavo ir susegdavo į segtuvus. Visi buhalteriniai dokumentai, kol dirbo buhalterė R. S., buvo užpildomi nustatytu laiku. Jos supratimu, buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama tvarkingai. VMI daug kartų tikrino įmonę, atliko išsamius visų dokumentų patikrinimus, tačiau pažeidimų nenustatydavo. Paskutinį kartą VMI įmonės patikrinimą darė 2018 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, iki įvyko bankrotas. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad ji ir jos vyras išsimokėjo nuomos mokestį už įmonei nuomojamas patalpas bei įrenginius. Jas įmonei nuomojo maždaug nuo 2013 metų. Nuo to laikotarpio susidarė nuomos mokesčio skola. Nuomos skolą išsimokėjo 2018 m. spalio mėnesį. Nuomos mokesčio išmokėjimas įmonės buhalterijoje buvo apskaitytas. Jis buvo nurodytas ir deklaracijoje mokesčių inspekcijai. Jos nuomone, bendrovės buhalterinėje apskaitoje ši paskola buvo tinkamai įforminta. R. S. buhaltere bendrovėje dirbo beveik iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tikslios datos nepamena. Bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus teikė ji pati. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos 2017 m. gruodžio 31 d., įtarime išvardintų konkrečių bendrovės buhalterinių sąskaitų ir subsąskaitų registrų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. neišsaugojimo paaiškino, kad VMI patikrinimų metu dokumentai buvo nešami į mokesčių inspekciją ir atgal į įmonę. Tai vyko daug kartų. Kaip minėjo, paskutinį įmonės patikrinimą VMI darė 2018 m. Dokumentai buvo nešiojami pirmyn atgal į VMI. Kadangi patikrintuose dokumentuose VMI pažeidimų nebuvo radusi, manė, kad jie yra visapusiškai patikrinti, todėl viską drąsiai dėjo į dėžes ir atgal į segtuvus nesusegė. Taip pat archyvavo dokumentus už senus metus. Vėliau, įstrigus bendrovės veiklai, sutrikus jų partnerių atsiskaitymui su jų bendrove, iškilo bendrovės bankroto grėsmė, todėl ji 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Prasidėjus bankroto procedūroms, visi dokumentai buvo rūšiuojami pagal bankroto administratoriaus reikalavimą. Dokumentus jos ruošė kartu su buhaltere R. S., o kai ji nebedirbo, tai darė pati. Tuo metu tvarkė ir patalpas. Susidarė daug, jos nuomone, nereikalingų dokumentų už keliolika metų. Daug dokumentų turėjo su drabužių modelių aprašymais, dokumentacija, kurioje aprašomi, kuriami drabužių modeliai, skaičiuojamos sąnaudos ir su šia dokumentacija paleidžiama drabužių gamyba. Visi dokumentai buvo pakuojami į vienodas kartonines dėžes. Šiame procese dokumentus galėjo sumaišyti. Daug dokumentų vežė į šiukšlyną. Tarp išvežtų į šiukšlyną dokumentų netyčia galėjo patekti ir tie dokumentai, kurie nurodyti ir jai pateiktame įtarime. Visuose likusiuose dokumentuose ieškojo dokumentų, kurių pasigedo specialistė, tyrusi bendrovės veiklą, tačiau jų nerado. Tikrai neturėjo tikslo jokių dokumentų, taip pat ir įtarime nurodytų, tyčia sunaikinti ar kitaip prarasti. Tai galėjo atsitikti dėl nepakankamo jos apdairumo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Su visais pareikštame įtarime nurodytais pažeidimais sutinka. Prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Šio proceso pasekmės jai suprantamos. Teismo paskirtą baudą pažada sumokėti. Skiriant baudą, prašo atsižvelgti į tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra nedirbanti (3 t., b. l. 130-131, 4 t., b. l. 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios G. S. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiąja liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2009 m. iki 2019 m. kovo mėnesio dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Kuomet buvo iškelta bankroto byla, įmonėje jau nedirbo. Dirbant įmonėje, apskaita buvo tvarkoma nepriekaištingai. VMI ne kartą tikrino ir pažeidimų nenustatydavo. Paskutinį kartą VMI įmonės patikrinimą darė 2018 m., tačiau nepamena, už kurį laikotarpį, gal nuo 2015 m. iki 2018 m. Patikrinimo metu nenustatyta jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad įmonės vadovai G. S. ir akcininkas R. S. išsimokėjo sau nuomos pajamas už įmonei nuomojamas patalpas bei įrangą. Nuoma buvo išmokėta 2018 m. spalio mėnesį bei deklaracijoje mokesčių inspekcijai deklaravo apie nuomos išmokėjimą. Buvo išmokėta didelė suma pinigų, nepamena kiek, nematė išmokėjimo fakto. Tai vyko pas notarą, o jai buvo tik pateikti dokumentai, kad įtrauktų į apskaitą. Pinigus, tiek grynuosius, tiek banko sąskaitas, valdė G. S.. Pinigų niekada nematydavo ir jais nedisponavo. Kai R. ir G. S. išsimokėjo nuomos pinigus, įmonė didelių skolų neturėjo. Galėjo būti tik einamos skolos ir jos buvo nedidelės. Visi mokesčiai buvo sumokėti. Darbuotojams skolos taip pat nebuvo. Po nuomos mokesčio išmokėjimo mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas ir tuomet įmonei atsirado didelė skola - gyventojų pajamų mokestis. Susiklosčius šiai situacijai, įmonės padėtis tapo sunki, tačiau ji dar kažkiek funkcionavo, turėjo užsakymų. Neilgai trukus įmonei buvo iškelta bankroto byla. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekonominė būklė niekada nebuvo lengva. Per darbą įmonėje ne kartą buvo sprendžiama dėl įmonės bankroto, tačiau iki pat 2019 m. įmonė funkcionavo. Kaip buhalterė įmonės veiklos planavime nedalyvavo ir jokių dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos pildė pati, nematė. Kas ketvirtį buvo daroma įmonės skolų inventorizacija, kas pusmetį - balanso ir sąskaitų apyvartos inventorizacija, o metų pabaigoje padaroma įmonės pilna inventorizacija už visus metus. Visada visus inventorizacijos dokumentus išspausdindavo ir susegdavo į segtuvus. Tokia tvarka buvo visada, kiek dirbo įmonėje. 2017 m. gruodžio 31 d. irgi buvo atlikta inventorizacija ir visi dokumentai buvo tvarkingi. 2018 m. lygiai taip pat buvo atliekamos inventorizacijos. Skolų inventorizacija buvo atlikta kaip įprasta 2018 m. pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ketvirtį ir metų pabaigoje. Išeinant iš darbo, visi dokumentai buvo tvarkingai sudėti segtuvuose. Balanso sąskaitų Nr. 45 (skolos tiekėjams) ir 48 (nuomos skola) (su subsąskaitomis) apyvartų registrai buvo pildomi tvarkingai. Balanso sąskaitų Nr. 45 registrai buvo pildomi bei spausdinami kiekvieną mėnesį bei prisegami prie pirkimo sąskaitų dokumentų. Tai darė ji, todėl garantuoja, kad viskas buvo pildoma tvarkingai. Mokesčių inspekcija, kiek darė patikrinimų, niekada nefiksavo pažeidimų. Sąskaitų Nr. 48 registro taip pat buvo tvarkingi dokumentai. Mokesčių inspekcija ypač atidžiai tikrino šiuos dokumentus, kadangi įmonės pagrindinė patikrinimų priežastis buvo VMI įtarimai, kad neteisėtai buvo išmokėta nuoma. Pažeidimų dėl dokumentų pildymo trūkumo iš esmės nenustatė, tačiau žino, kad buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame VMI vis dėl to įvertino, kad nuoma buvo išmokėta neteisėtai, t. y. blogybė tame, kad, išsimokėjus nuomą, susidarė skola bei, VMI vertinimu, jie turėjo išsimokėti ne visą skolą sau, o tik dalį, bei sumokėti skolas valstybės biudžetui. Kuomet prasidėjo bankroto procedūra ir buvo perduodami dokumentai bankroto administratoriui, nedalyvavo. Negali pasakyti, ar visi dokumentai perduoti. Buhalterinės programos įmonėje nebuvo, tačiau buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteryje, kuris liko pas S. Kai išėjo iš darbo, kompiuteryje viskas dar buvo. Šiuo metu su G. ir R. S. jokių darbo santykių neturi (1 t., b. l. 115-116 ir 121-122).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2020 m. liepos 16 d. išvadoje Nr. 04/11-2-15-7103 ir jos prieduose nurodyta, kad: tyrimui nepateikti balanso lentelė ir buhalterinių sąskaitų likučiai 2018 m. spalio 4 d., todėl negalima nustatyti kiek bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 4 d. turėjo debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų bei jų struktūros pagal įsiskolinimo rūšis (prekybos skolos, mokesčiai, atlyginimai). Taip pat nepateikti debitorių ir kreditorių sąrašai 2018 m. spalio 4 d., todėl negalima nustatyti debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų struktūros pagal kiekvieną tiekėją, pirkėją, darbuotoją, mokesčių gavėją (2 t., b. l. 166-179).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti reikalavimai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus (2 t., b. l. 62, 64, 67, 69).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė turimus reikalaujamus dokumentus ir pranešė, kad kitų dokumentų neturi, nes neperduoti (2 t., b. l. 63, 65, 66, 68, 70).

2020 m. rugsėjo 17 d. G. S. pateiktas reikalavimas pateikti dokumentus (2 t., b. l. 71).

2020 m. rugsėjo 28 d. G. S. pateikė atsakymą į reikalavimą, kad reikalaujamų dokumentų neturi, todėl pateikti negali (2 t.. b. l. 72, 73).

2020 m. rugsėjo 16 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nebuvo inventorizacijos 2017 m. gruodžio 31 d. dokumentų, įskaitant skolų inventorizaciją ir balanso sąskaitų Nr. 45-48 (su subsąskaitomis) apyvartų registrų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (3 t., b. l. 36-43).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 20 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad:

- nepateikti inventorizacijos 2017 m. gruodžio 31 d. būklei dokumentai, įskaitant skolų inventorizaciją. Metinė inventorizacija 2017 m. gruodžio 31 d. būklei, patvirtina finansinėje atskaitomybėje nurodytus turto ir įsipareigojimų likučius. Metinė inventorizacija turi būti atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 8 punktu „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Inventorizacijos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) 7 punktu „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis.“;

- nepateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų ir subsąskaitų registrai: Nr. 45 „Prekybos skolos“; Nr. 46 „Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis; Nr. 47 „Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas“; Nr. 470 „Mokėtini mokesčiai“; Nr. 4701 „PVM atskaita“; Nr. 47011 „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“; Nr. 47012 „Mokėtinas importo PVM“; Nr. 47021 „Mokėtinas Nekilnojamo turto mokestis“; Nr. 47023 „Mokėtinas aplinkos taršos mokestis“; Nr. 47024 „Mokėtinas muitas“; Nr. 47025 „Mokėtinas pakuotės taršos mokestis“; Nr. 47031 „Išskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis“; Nr. 47031 „Pelno mokestis“; Nr. 47035 „Išskaičiuotas pajamų mokestis už nuomą“; Nr. 471 „Mokėtini atlyginimai“; Nr. 472 „Mokėtinas socialinis draudimas“; Nr. 473 „Mokėtinas sveikatos draudimas“; Nr. 4731 „Vykdomieji raštai“; Nr. 4733 „Deponuoti atlyginimai“; Nr. 48 „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“; Nr. 488 „Įvairios mokėtinos sumos“ registrų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d.

Taip pat nurodyta, kad, jeigu aukščiau minėti registrai buvo sudaryti, tačiau neišsaugoti, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo:

1. BAĮ 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsniu „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“, numatančiu, kad: apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas).

2. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsniu „Dokumentų saugojimas“, numatančiu, kad: valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“ (3 t., b. l. 46-51).

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, - jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009; Nr. 2K-69-895/2018 ir kt.).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji G. S. nesilaikė norminiais aktais nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (inventorizacijos dokumentų bei buhalterinių sąskaitų ir subsąskaitų), t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamosios G. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

G. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji anksčiau neteista, iki šio nusikaltimo padarymo daug kartų buvo bausta administracinėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu nuobaudos negalioja (3 t., b. l. 56-81). Apklausos metu kaltinamoji nurodė nedirbanti, tačiau teismo iniciatyva gautais VSDFV duomenimis ji nuo 2020 m. spalio 28 d. vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 110). G. S. sutiko, kad būtų nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prokuroro prašoma skirti bausmė – bauda yra tinkama bausmė kaltinamajai, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Paskirtajai baudai sumokėti nustatomas dviejų mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Kauno apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę - 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad G. S. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Kauno apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Įteikti G. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja V. D.