Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-116-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-30
Bylos Nr.
1A-18-116-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
Nukentėjusysis
R. Č.
Nuteistasis
A.
Pranešėjas V.Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-116/2007Teisėjas Ž. Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovas Iždonas,

kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ernestai Sutkuvienei, Ievai Petravičiūtei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,ekspertui Jurgiui Sakalui,nukentėjusiajam R. Č.,nukentėjusiojo atstovui adv. A. M.,gynėjui adv. Valdui Falkauskui,nuteistajam A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-07 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. 60 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. (2003-04-10 įstatymo redakcija) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. J. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš A. J. R. Č. priteista 241 Lt turtinės, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir išieškota 3000 Lt proceso išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2004-04-16 apie 20.40 val. prie pramogų centro (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem nenustatytais asmenimis bendrais tyčiniais veiksmais reikalavo R. Č. grąžinti arba atlyginti pinigais tariamai A. J. pagrobtą skustuvą, kartu su dviem nenustatytais asmenimis bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinę prievartą – sudavė R. Č. kumščiu į nosį nenustatytą smūgių skaičių; tęsdamas nusikalstamą veiką veikdamas kartu su tais pačiais dviem nenustatytais asmenimis prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiaulių m. pargriovė R.Č. ant žemės ir kartu su dviem nenustatytais asmenimis sudavė nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis R. Č. į įvairias kūno vietas, po to laikant R.Č. už rankų ir taip atimant galimybę priešintis pagrobė R. Č. du pakelius cigarečių ,,Davidoff“ 11 Lt vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su tais pačiais dviem nenustatytais asmenimis paėmę R.Č. už rankų ir taip atėmę galimybę priešintis nuvedė į pramogų centrą (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kur pastato antrame aukšte pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir pagrobė R. Č. 30 Lt. Šiais veiksmais A. J. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-07 nuosprendis nepagrįstas, todėl panaikintinas. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d. 3 punkte keliamų reikalavimų, baudžiamoji byla negalėjo būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nusikalstama veika aprašyta ydingai, užkertant teisę į gynybą. Inkriminuojamos veikos nepadarė, patrauktas atsakomybėn už kitų asmenų atliktus veiksmus. Nurodymas kaltinamajame akte, kad nusikalstamą veiką padarė bendrais tyčiniais veiksmais panaudojęs smurtą su kitais nenustatytais asmenimis prieštarauja veikos ir bausmės individualizavimo principams. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta bendrininkavimo rūšis. Kaltinimas nenuoseklus, nelogiškas ir neaiškus, nurodoma neatitinkanti straipsnio dispozicijos pašalinė informacija, tuo pažeidžiama jo teisė į gynybą. Nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Įrodymų, kad sudavė daugiau nei vieną smūgį kumščiu į nosį, spardė kojomis, pargriovė nukentėjusįjį, nėra. Nukentėjusysis nenurodė nė vieno fizinio veiksmo, kurį prieš jį būtų jis asmeniškai atlikęs, nėra nusikalstamos veikos požymio – fizinės prievartos panaudojimo. Teismas netyrė jo santykio su kitais dviem nenustatytais asmenimis. Nenustatyti asmenys priėjo atsitiktinai, jis jų nekvietė, nekurstė, neprašė atlikti jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Prie nukentėjusiojo pribėgo tik kitiems asmenims pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, nežino, kodėl nenustatyti asmenys taip elgėsi. Neslėpė savo pavardės ir reikalavo iškviesti policijos pareigūnus, ką patvirtino teisme apklaustas liudytojas G. P.. Liudytoja A. K. teismui parodė, kad jis su nukentėjusiuoju norėjo išsiaiškinti gražiuoju. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nenurodyta, kokią prievartą jis naudojo prieš nukentėjusįjį, nenurodomi liudytojai, kurie patvirtina naudojus prievartą. Prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-07 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis R. Č. atsiliepime į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, motyvuotai paskyrė jam bausmę. A. J. ir kiti du nenustatyti asmenys veikė bendrai, jį mušė, pargriovę spardė ir vėliau tampė gatvėje, reikalaudami neva pagrobto daikto, po to reikalavo pinigų, grasino susidoroti, terorizavo, atėmė cigaretes ir pinigus, atvykus policijos pareigūnams pasišalino. A. J. bylos nagrinėjimo metu nesiskundė, kad kaltinimas surašytas neteisingai, gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo. Būtent A. J. jį apkaltino pagrobus turtą, apstumdė. Bendrininkai veikė vieninga tyčia, siekė, kad A. J. gautų naudos. Nenustatyti asmenys su A. J. pasisveikino, pastarasis jiems nupasakojo situaciją. Tuomet visi trys pradėjo reikalauti grąžinti neva pagrobtą daiktą arba atiduoti pinigus. Išėjus į lauką jam du kartus smūgiavo į veidą, kas smūgiavo, nepastebėjo, nes jie buvo arti vienas kito. Pradėjo bėgti, jį pasivijo ir spyrė į kojas, po to visi trys spardė ir kumščiavo. Už rankų jį laikė A. J. ir kitas nenustatytas asmuo, jam dar kartą buvo smogta į veidą. A. J. liepė parodyti kišenes, rastas cigaretes paėmė A. J. ir vieną pakelį cigarečių perdavė vienam iš bendrininkų. Visi jį nuvedė į pramogų klubą ,,Mega”, kur toliau reikalavo atiduoti neva pagrobtą daiktą arba sumokėti pinigus. Vienas iš bendrininkų pareikalavo 30 Lt, ir juos gavęs, perdavė A. J.. Po to nenustatyti asmenys pasišalino, o A. J. toliau reikalavo 1000 Lt, grasino susidoroti, nusivedė į atskirą patalpą, neleido išeiti, po to nuvedė į tualetą, kur toliau reikalavo daikto ar pinigų, grasino panaudoti fizinį smurtą. Nusikalstamas veikas A. J. ir kitu du asmenys padarė kartu, todėl yra bendravykdytojai. Jam buvo suduota apie 20-30 smūgių, kiek kartų sudavė nuteistasis A. J., nežino. Išeiti į lauką aiškintis nutarė visi, nes pramogų klube ,,Mega” grojo muzika, buvo triukšminga, daikto lauke grąžinti nežadėjo. Reikalavo iškviesti policiją, o atvykus policijos pareigūnams, A. J. pasišalino. Liudytoja A. K. parodė, kad matė jį kruviną, girdėjo A. J. reikalavimus, iškeitė pinigus, matė juos padėtus ant kompiuterio korpuso, iškvietė apsaugos darbuotojus, nes suprato, kad jo atžvilgiu naudojamas smurtas. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelę fizinę ir moralinę žalą. Prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis A. J., jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusysis R. Č., jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bendrininkų grupės

Nors nuteistasis A. J. ginčija savo nusikalstamus veiksmus bendrininkų grupėje, teigdamas, kad kartu su juo veikusių vaikinų nepažįsta ir negali paaiškini, kokiais tikslais jie veikė, tačiau remiantis išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo R. Č. parodymais, esminėse detalėse sutampančiais su nuteistojo A. J., liudytojų A. P., R. S., A. K. parodymais nustatyta, kad A. J. nusikalstamoje veikoje dalyvavo, kaip vienas iš bendrininkų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. numato, jog bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Ši norma reikalauja dviejų objektyvių bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymių nustatymo: kelių asmenų dalyvavimo bei jų veikos bendrumo. Subjektyvieji bendrininkavimo požymiai yra tyčia, kurios esmė tame, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo, ar jos metu, pasekmė. BK 24 str. nuostatos, apibrėžiančios bendrininkavimą, nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininkai gali būti pasiskirstę vaidmenimis, bet tik tuo atveju, kai tiesiogiai nusikaltimą padaro ne visi, o tik, kai kurie bendrininkai. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., sudėtį sudarančius veiksmus realizavo A. J. su dviem nenustatytais asmenimis. Nors nuteistasis teigia, kad nebuvo susitarimo su kitais bendrininkais ir nežino, kokiais tikslais jie veikė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykus konfliktui prie A. J. priėjo du vaikinai, kurie jį pažįsta ir paklausė, kas čia vyksta. Nuteistasis jiems paaiškino situaciją ir po to jie visi kartu išėjo į lauką, kur prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas. Kaip matyti nenustatyti asmenys priėję nepareiškė savo ketinimų ir tikslų R. Č. atžvilgiu, o domėjusio iškilusia konfliktine situacija. A. J. paaiškino aplinkybes, po ko ir nenustatyti vaikinai įsitraukė į konfliktą. A. J. nepasakė vaikinams nesikišti į tarp jo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktą ir neprieštaravo vaikinų įsikišimu į konfliktą. Tokie nuteistojo ir nenustatytų asmenų veiksmai aiškintini, kaip susitarimas bendrais veiksmais vykdyti nusikaltimą. Toliau nuteistasis ir nenustatyti vaikinai bendrai, turėdami vieną tikslą - išreikalauti iš R. Č. tariamai pagrobtą daiktą arba jo vertę pinigais ir siekdami šio tikslo rezultato, panaudojo fizinę prievartą. Nurodyti veiksmai apėmė A. J. ir nenustatytų asmenų tyčią, todėl visi šie asmenys laikytini bendravykdytojais. Kadangi iš bylos aplinkybių matyti, kad visi trys nusikaltimą įvykdę asmenys veikė bendrais veiksmais ir yra nusikaltimo bendravykdytojai, tai jų atlikti nusikalstami veiksmai laikytini bendrais veiksmais ir jų individualizuoti nereikia, o visų bendravykdytojai veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 str. 2 d.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra įrodyta, jog jis spardė kojomis, pargriovė nukentėjusįjį. Tačiau nukentėjusysis apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo parverstas, juto, kad buvo spardomas. Kadangi nuteistasis ir du nenustatyti vaikinai yra nusikaltimo bendravykdytojai, todėl jo veiksmuose pagrįstai nurodyti jo ginčijami veiksmai.

Dėl reikalavimų kaltinamajam aktui

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 1 d. 3 p. keliamų reikalavimų, nes nusikalstamos veikos aprašymas yra ydingas ir užkertantis jam teisę į gynybą. Apeliantas savo apeliaciniame skunde ginčija savo veiksmus, kaip atliktus bendrininkų grupėje bei aiškina, kad esant nurodytai nusikaltimo kvalifikacijai būtina nustatyti bendrininkavimo rūšis, nes nuo to priklauso kiekvieno bendrininko pavojingumo visuomenei laipsnis ir jam skirtinos bausmės dydis.

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. išdėstytos aplinkybės, kurios privalomos nurodyti kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2004 m. lapkričio 29 d. kaltinamasis aktas ir 2006 m. vasario 15 d. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo ir veikos kvalifikavimo pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį nusikalstama veika aprašyta tinkamai, nurodant visas būtinas aplinkybes. Nuteistasis A. J. ginčija ne tik jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją, bet tuo grindžia ir kaltinamojo akto neteisingumą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad A. J. veika teisingai kvalifikuota kaip atlikta bendrininkų grupėje, apeliacinės instancijos teismas pritarė šiam apylinkės teismo sprendimui bei išdėstė motyvus dėl A. J. atliktos veikos bendrininkų grupėje. Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto, A. J. nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje su dviems nenustatytais asmenimis. Visi šie asmenys yra nusikaltimo bendravykdytojai, todėl visi turi atsakyti pagal BK 294 str. 2 d. ir BK 24 str. netaikomas. Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kad įvykdyti išdėstytus veiksmus, tai yra esant asmeniui vykdytojui, nuorodos į BK 24 str. nereikia. Atitinkamai esant keliems nusikaltimo bendravykdytojams, jų veikos kvalifikuojamos tik pagal BK straipsnį be nuorodos į BK 24 str.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvadą, kad kaltinamasis aktas pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus buvo surašytas tinkamai.

Dėl BPK 44 str. 7 d.

Akivaizdu, kad nuteistasis A. J. ginčija ne kaltinamojo akto teisingumą, ar teisėtumą, tačiau ginčija jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Kaltinamajame akte nurodoma prokuroro užimam procese pozicija ir paaiškinama, kodėl ji būtent tokia. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Taigi, kaltinamajame akte yra išdėstytos įvykio aplinkybės, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, o dėl kaltininko kaltės įvykdžius nusikalstamus veiksmus, pasisako teismas priimdamas nuosprendį. Kaip jau nurodyta, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas yra surašytas laikantis įstatymo reikalavimų, jam nurodytos įvykio aplinkybės, bei duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, todėl nuteistasis A. J. žinojo, kuo yra kaltinamas ir galėjo pasiruošti gynybą dėl pateiktų kaltinimų. Būtent teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis turėjo ir galėjo gintis nuo jam pateiktų kaltinimų, o tuo tarpu teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus priima atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, tai rodo byloje esantys duomenys, kad apylinkės teisme bylos nagrinėjimas vyko laikantis rungimosi principo, nuteistajam A, J. bei jo gynėjui teisė teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime bei pateikti prašymus nebuvo pažeista ( BPK 7 str.), o jam pateiktas kaltinimas buvo aiškus ir pateiktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Dėl BK 294 str. 2 d.

A. J. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę. Baudžiamosios teisės teorijoje aiškinama, kad kam atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikros ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. Č. niekada nepripažino fakto, kad jis pagrobė nuteistajam A. J. priklausantį turtą. Tai, kad nukentėjusysis neįvykdė nurodyto nusikaltimo patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Č. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. (t. 1 b.l. 10-12). Vadinasi A. J. vykdė ginčijamą teisę, kas netiksliai nurodyta kaltinime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad klaidingai nurodyta A. J. vykdyta teisė nėra esminis pažeidimas, nes tai pripažintina kaip techninė klaida. Be to, byloje yra visi įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kurie patvirtina, kad tai buvo ginčijama teisė. Tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai, bausmės dydžiui neturi, todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta pripažįstama teisė, keistina į ginčijamą ( BPK 328 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2006-04-07 apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl priimti A, J. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytais teiginiais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Š. miesto apylinkės teismo 2006-04-07 nuosprendžio aprašomojoje dalyje suformuluotą kaltinimą nurodant, kad A. J. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Irena IvanovienėVirginija Žindulienė