Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei pagal įgaliojimą Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokinis gyvenimas nenusisekė, gyveno vos tris mėnesius. 2012 m. liepos 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo metu ieškovui abejonių dėl tėvystės dukrai nekilo, tačiau dukros gyvenamoji vieta liko su motina, bendravimo su mergaite tvarkos nenusistatė. Su dukra artimo bendravimo jis nepalaikė.

Prieš keletą mėnesių sužinojo, kad S. G. nėra biologinis L. G. tėvas. Apgalvojęs savo gyvenimo laikotarpį, kai atsakovė labai norėjo susituokti, nes laukėsi, bei kitas aplinkybes, o būtent tai, kad iki santuokos pastoviai gyveno tik apie tris mėnesius, o iki tol draugavo, tačiau kartu negyveno. Įvertinęs atsakovės gyvenimo būdą, suabejojo savo tėvyste dukrai Lukrecijai. Mergaitė niekuo nėra panaši į jį ar jo artimuosius, be to, nejaučia mergaitei tokių jausmų, kuriuos, mano, kaip tėvas turėtų jausti savo vaikui. Tarp jo ir dukters nebuvo jokių socialinių ryšių.

Trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. G. nepakeitė gyvenimo būdo ir nepadarė jokių išvadų. Nepilnametė Lukrecija šiuo metu gyvena su globėja. Lukrecija pokalbių metu nurodė, kad ji nežino kas jos biologinis tėvas, niekada su juo nebendravo. Pati K. G. specialistus informavo, kad S. G. nėra biologinis Lukrecijos tėvas. Specialistai nuolat ją ragino išspręsti tėvystės klausimą, nes vaikui svarbu žinoti kas yra jo tėvas. Į raginimus K. G. nereagavo. Ekspertizė patvirtino, kad S. G. nėra biologinis Lukrecijos tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove sudarė santuoką, kuri nutraukta Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7). (duomenys neskelbtini) gimė L. G., gimimo įraše mergaitės tėvu nurodytas S. G., motina K. G. (b. l. 8). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G. nėra vaiko L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (b. l. 32-34).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas S. G. nėra atsakovės K. G. dukters L. G. biologinis tėvas.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaikų ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Ieškovas ir atsakovė santuoką nutraukė 2012 metais. Nuo to laiko ieškovas su L. G. bei atsakove K. G. artimo ryšio nepalaikė. Tarp ieškovo ir mergaitės nėra susiformavusių jokių santykių, socialinio vaiko ir tėvo ryšio nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog ieškovas S. G. nėra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą (CK 3.292 str., 3.295 str.). Tuo pagrindu panaikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad S. G. yra vaiko tėvas (CPK 178, 185 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę, atsakovei K. G. išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus vaiko motinos buvusio sutuoktinio tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).

Nustačius, kad ieškovas S. G. nėra L. G. biologinis tėvas, nutrauktinas materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai L. G. teikimas pagal 2012 m. liepos 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-05-07 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Ieškovo ieškinys patenkintas 100 %, todėl iš atsakovės priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p.).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovui S. G. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 182,00 Eur. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus 100 procentų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Civilinės metrikacijos skyriui išsiunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CK 3.295 str., CPK 296 str. 1 d. 1 p., 392 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje registruotame L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko tėvas.

Nutraukti materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimą pagal 2012 m. liepos 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įrašuose papildymo ar pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.