Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-17 · Administracinė byla Nr. I-8710-662/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-17
Bylos Nr.
I-8710-662/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
„Air Baltic Corporation AS“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Kategorijos
  • 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-8710-20/2007
Procesinio sprendimo kategorija 23.1; 25 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,

sekretoriaujant Renatai Klezytei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui,atsakovo atstovui Rišardui Jaščaninui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos „Air Baltic Corporation AS“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos (toliau – Vilniaus oro uosto užkarda) vado pavaduotojas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-88 už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą „Air Baltic Corporation AS“ (toliau – vežėjas) skyrė 11 000 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad vežėjas 2007-08-23 į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu BT 606 iš Briuselio atskraidino užsienietę – Baltarusijos pilietę V. M., gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos, kai ji yra būtina. Tuo vežėjas nevykdė pareigos užtikrinti, kad užsienietis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikalingus dokumentas (b. l. 43-44).

Šalies argumentai

Pareiškėja „Air Baltic Corporation AS“ padavė skundą (b. l. 3-6), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-09-24 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-88. Skunde nurodoma, kad atsakomybė už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai jis pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pagrindinis klausimas, keliamas byloje, susijęs su nurodytame įstatymo straipsnyje vartojama sąvoka „kelionės dokumentas“. Ją apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“, viza nėra priskiriama kelionės dokumentams, todėl vežėjui nekyla pareiga tikrinti, ar įvežamas užsienietis ją turi. Bendrovė privalo garantuoti tik užsieniečio paso buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 str. 1 ir 2 d., būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Tuo tarpu prieš tai aptarta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nuostata vežėjams nustato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą – kelionės dokumento turėjimą. Kadangi V. M. turėtas pasas atitiko kelionės dokumentui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad „Air Baltic Corporation AS“ tinkamai vykdė jai nustatytus įpareigojimus. Tai, kad minėtas asmuo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas dėl kitų priežasčių (vizos neturėjimo), vežėjas nėra atsakingas. Dėl analizuojamo įvykio vežėjo kaltės nėra, todėl ekonominės sankcijos jam negali būti taikomos. Be to, pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, juo labiau, kad „Air Baltic Corporation AS“ geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu ir savo lėšomis išskraidino užsienietę iš Lietuvos Respublikos.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime paaiškino (b. l. 24-26), kad 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Kodeksas) 5 str. 1 d. įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų 5 str. 1 d. a punktas numato, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti jei jie turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius kirsti sieną, bei to paties straipsnio 1 dalies b punktas reglamentuoja, kad jie turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001-03-15 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. To paties straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje numatytas sąlygas, bet turi vienos iš valstybių narių išduotą leidimą gyventi ar pakartotinio atvykimo vizą, arba abu dokumentus, jei jų reikalaujama, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas. Aiškinant sistemiškai šią dalį matyti, jog tiek valstybių narių išduotas leidimas gyventi, tiek pakartotinio atvykimo viza yra traktuojami kaip dokumentai. Paminėtos įstatymo nuostatos numato, kad kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Nagrinėjimu atveju pagal tarptautinius susitarimus numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 „Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo“ Baltarusijos pilietė V. M. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza. Pareiškėja, priimdama Baltarusijos pilietę į savo lėktuvą žinojo, jog šis asmuo kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau veikdama nerūpestingai nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad orlaiviu vežama užsienietė turėtų visus dokumentus ir būtų įleista į Lietuvos Respubliką, todėl atsakomybė jai taikyta pagrįstai. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-10-779-2007, A-11-223/2007 ir A-5-876-2007 yra nurodęs, kad jeigu užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamas nutarimas yra priimtas ir pareiškėjai nuobauda yra paskirta už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. yra numatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą, pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

Kelionės dokumento sąvoka numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 d., kurioje įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 2 str. 33 d. aiškiai apibrėžia ir vizos sąvoką, įtvirtinant, kad viza - tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t. y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Baltarusijos pilietė V. M. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti per valstybės sieną.

Pareiškėjos argumentai, kad už kelionės dokumentų patikrinimą yra atsakingi pasų kontrolę oro uoste vykdantys pasienio pareigūnai, kad pareiškėja neturi galimybių sudaryti sutarčių su užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais dėl įsipareigojimo neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų, nėra pagrįsti, nes įstatymu tiesiogiai yra įtvirtinta vežėjo pareiga, užtikrinti, kad keleiviai, įvažiuodami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turėtų visus reikalingus kelionės dokumentus, tam tarpe ir vizą. Todėl pareiškėjos veiksmai vertintini kaip neatsargumas, pasireiškęs nenumatymu, kad gali kilti neigiamos pasekmės (vežamas asmuo nebus įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją), nors turėjo ir galėjo jas numatyti, veikdamas pagal teisės aktų reikalavimus.

Transporto veiklos įstatymo 20 str. 3 d. numatyta, kad vežėjui gali būti neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog jam turi būti taikomi minėti atsakomybės netaikymo pagrindai.

Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-24 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byla yra išnagrinėta šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjai yra paskirta minimali įstatyme numatyta bauda.

Byloje yra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėja suteikė Valstybės sienos apsaugos tarnybai pagalbą, siekiant išsiaiškinti padarytą pažeidimą (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 1 p.), savo kaštais grąžino Baltarusijos pilietę V. M. atgal. Todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003-06-10, 2004-12-13, 2005-09-29, 2005-11-03 nutarimai), teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti nutarimu paskirtą baudą, skiriant mažesnę baudą nei numatyta teisės normos sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-09-24 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr.167-88, kuriuo Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000 Lt bauda, pakeisti, baudą sumažinant iki 3000 Lt (trijų tūkstančių litų).

Kitoje dalyje Air Baltic Corporation AS skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Veslava RuskanAudrius BakaveckasVioleta Balčytienė