Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. , G. J. M. , A. P. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-87-280/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovai 2008 m. spalio 16 d. padavė teismui patikslintą ieškinį, tačiau teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti naujai reiškiamus reikalavimus.

Ieškovai 2009 m. sausio 21 d. pakartotinai pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau teismas 2009 m. vasario 2 d. posėdyje priimta žodine nutartimi jį atsisakė priimti (CPK 141 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad ieškovai, keisdami ieškinio pagrindą ir dalyką, užvilkintų bylos nagrinėjimą, tam turėjo du metus laiko, priešingos šalies atstovai nesutinka, kad būtų priimtas papildytas ieškinys. Be to, ieškovams terminas ieškiniui patikslinti buvo nustatytas iki 2008 m. rugsėjo 1 d.

Teismo nutartis užkerta kelią teisingam ir bešališkam bylos nagrinėjimui teisme (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi išaiškino ieškinio dalyką: pagrindinis ieškovų reikalavimas yra nuosavybės teisių atkūrimas, o kiti reikalavimai išvestiniai. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškovų siekį tinkamai pagal visas byloje paaiškėjusias aplinkybes suformuluoti iš pagrindinio ieškinio dalyko kylančius išvestinius reikalavimus, vykdant CPK 178 ir 137 straipsnių nustatytas pareigas tinkamai suformuluoti kreipimąsi į teismą bei kitus procesinius dokumentus ir įrodinėti aplinkybes. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė įstatymą, nes CPK 334 straipsnio antroji dalis nesuteikia teismui teisės nuspręsti dėl atskirojo skundo turinio ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti atskirąjį skundą.Teismų praktika įrodo, kad pagal įstatymą pasirengimas nagrinėti bylą teisme baigiamas nustačius ginčo dalyką, pagrindą, įrodinėjimo dalyką ir tuos įrodymus, kurie susiję su įrodinėjamu dalyku. Teismas negali būti šališkas ir redaguoti ieškinio pareiškimu ir procesiniais dokumentais išreikštą šalių valią dėl ginčo dalyko, siaurinti įrodinėjimo dalyko. Nepagrįstas teismo 2009 m. vasario 2 d. žodinėje nutartyje nurodytas motyvas, kad ieškovų atstovas piktnaudžiauja teise ir vilkina procesą. Tiek skundžiamoje žodinėje nutartyje, tiek teismo 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. spalio 24 d. nutartyse teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Asmens teisė kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos realizuojama ieškinio instituto pagalba. Būtent ieškinio elementai, tai yra ieškinio dalykas ir pagrindas, apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei ribas ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Visuomenėje esant sudėtingiems ir daugiasluoksniams teisiniams santykiams, nustatyti konkrečios bylos nagrinėjimo ribas yra ypatingai svarbu, nes tik tokiu būdu tarp šalių kilusį ginčą įmanoma tiksliai apibrėžti bei susikoncentruoti būtent į jo nagrinėjimą. To nepadarius bylos ribos, tai yra reiškiami susiję reikalavimai, teikiamos reikšmingos aplinkybės ir pan., gali plėstis iki tokios apimties, jog ginčo pasidarys nebeįmanoma išnagrinėti koncentruotai per protingą laiko tarpą. Dėl to pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje siekiama sukonkretinti kilusį konfliktą bei tiksliai apibrėžti nagrinėjimo ribas, kurios turi būti protingos ir įmanomos išnagrinėti vienoje civilinėje byloje per racionalų terminą.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog šiuo atveju nagrinėtinas klausimas yra susijęs būtent su ginčo nagrinėjimo ribų nustatymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir kelia daug su tuo susijusių reikalavimų: pripažinti negaliojančiais sandorius, panaikinti statybos darbų leidimo ir projektavimo sąvado galiojimą, pripažinti statybas savavališkomis, panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimus, ir kt. Ieškovai daugelį kartų tikslino savo reikalavimus, reiškė naujus papildomus reikalavimus, teikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi įpareigojo ieškovus iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikti teismui procesinį dokumentą sutikslintą ieškinį, kuriame būtų išdėstyti visi teismui jau pareikšti ir teismo priimti ieškinio reikalavimai, nagrinėtini šioje byloje. Tačiau ieškovai ir po to ne vieną kartą teikė teismui patikslintus ieškinius, juose keldami naujus reikalavimus.

Šiuo atveju teisėjų kolegija turi nagrinėti klausimą dėl teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl žodinės 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria vėl buvo atsisakyta priimti patikslintus ieškinio reikalavimus, teisėtumo bei pagrįstumo. Kaip buvo paminėta anksčiau, skundžiamoje nutartyje teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą, nurodęs, jog ieškovai patikslintu ieškiniu keičia ir ieškinio pagrindą, ir dalyką (CPK 141 str.). Be to, teismas nurodė, kad nutartis atsisakyti tenkini pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

Ieškovai, nesutikdami su tokia teismo išvada, teigia, kad ieškinio pagrindinis reikalavimas yra nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o visi kiti reikalavimai – išvestiniai. Ieškovų nuomone, pagrindinis reikalavimas nėra keičiamas, todėl reiškiami papildomi su juo susiję reikalavimai tėra ieškinio pildymas, kuris, atsižvelgiant į ieškovų teisę formuluoti reiškiamus reikalavimus bei į pareigą tinkamai ruoštis bylos nagrinėjimui, turėjo būti priimtas. Šiuos teiginius ieškovai grindžia ir minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų teiginius (CPK 185 str.). Kaip matyti iš CPK normų turinio, įstatymas neskirsto ieškinio reikalavimų į pagrindinius ir šalutinius, o Lietuvos apeliacinis teismas apie tai pasisakė nagrinėdamas visai kitą problemą – žyminio mokesčio klausimą. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo, ieškinio pildymo bei papildomų reikalavimų kėlimo, akivaizdu, kad dėl papildomai reiškiamų reikalavimų gali prireikti į bylą įtraukti naujus dalyvaujančius asmenis, rinkti papildomus naujus įrodymus ir pan., tai yra vadinamieji šalutiniai reikalavimai gali reikšti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, bylos nagrinėjimo ribų plėtimą, kas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą, pažeisti proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus.

Dėl to, pagal CPK 141 straipsnio trečiąją dalį, teismas gali atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą net ir tuo atveju, kai toks prašymas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jei tai, teismo nuomone, vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti. Atsižvelgdama į tai, kad spręsti patikslintų reikalavimų priėmimo klausimą yra teismo teisė, nes būtent teismas yra atsakingas už operatyvų bei ekonomišką bylos nagrinėjimą, už tai, kad nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, kad būtų užtikrintas byloje dalyvaujančių asmenų proceso teisių įgyvendinimas (nagrinėjamu atveju – prieštarauti pareikštam ieškiniui), šalių lygiateisiškumas, teisėjų kolegija atmeta ieškovų skunde nurodytus argumentus, susijusius su jų teisių pažeidimu (CPK 185 str.).

Be to, atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje minėtą būtinybę sukonkretinti nagrinėjamą ginčą bei griežtai apibrėžti jo ribas, CPK numato, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 str. 4 d.). Pažymėtina, jog tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanomai greitesnį procesą, o šalutiniai klausimai, kurie, ieškovų nuomone, privalo būti išnagrinėti teisme, gali būti keliami atskiroje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą (CPK 263 str.).

Atmestini ieškovų teiginiai, kad įstatyme pirmosios instancijos teismui nesuteikta teisė nuspręsti dėl atskirojo skundo turinio ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Gavęs procesinį dokumentą, teismas pirmiausia sprendžia tokio procesinio dokumento priėmimo klausimą, tai yra tikrina, ar dokumentas atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. CPK 334-339 straipsniai nereglamentuoja konkrečiai atskirojo skundo priėmimo procedūros, o pagal 315 straipsnį, apeliacinio, taigi ir atskirojo, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Vienas iš šio straipsnio antrosios dalies numatytų pagrindų, kai skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, yra 3 punkte numatytas atvejis, kai skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įstatymas konkrečiai numato, kad nutartys dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, nėra skundžiamos.

Pažymėtina, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o tikrinamas yra būtent skundžiamos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas (CPK 320 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl skundžiamos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nenagrinėja ieškovų argumentų, susijusių su kitų nutarčių – 2009 m. vasario 2 d. žodinės nutarties, 2008 m. liepos 24 d. ar 2008 m. spalio 24 d. nutarčių, teisėtumu ir dėl jų nepasisako.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.