Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-1547-752/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
e2-1547-752/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Andrius Būdvytis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1547-752/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10992-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.; 3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Skaistei Knabikienei,

atsakovės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini)-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2017-05-24 Kauno miesto savivaldybė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 9711,44 Eur skolą už nesumokėtą žemės nuomos mokestį už 2013-2016 metus ir 369,84 Eur delspinigių, iš viso 10081,28 Eur skolą.

2017-05-25 teismo įsakymu pareiškimas buvo patenkintas. (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija su teismo įsakymu nesutiko, pareiškė prieštaravimus.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2017-12-21 pareiškimu. Galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8729,92 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012 – 2016 metus ir 334,38 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, iš viso 9064,30 Eur skolos, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 4, 12, 14, 18, 22, 24, 26, 28, 30, 32, 34 ir (duomenys neskelbtini) g. 4, 6, 8, 9, 10, 15, 19, 23, 27, 32, Kaune, naudotoja, kadangi administruoja statinius, esančius šiuose žemės sklypuose. Atsakovė turi pareigą surinkti žemės nuomos mokestį iš butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir jį sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsnio 15 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš pastato bendrojo naudojimo objektų yra bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. To paties įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi, DNSB turi pareigą surinkti žemės nuomos mokestį iš butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir jį sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypu naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 punkte numatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį, o 7 punkte - kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491 (toliau - Taisyklės), 12 ir 23 punktuose, kuriuose numatyta, kad juridiniai asmenys patys apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį ir mokesčio deklaracijas pateikia Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui. Mokesčio deklaracijas reikia pateikti ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki mokesčio sumokėjimo termino. Jei juridiniai asmenys nepateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais nustatyto termino, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius pagal turimus duomenis apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį.

Kaip nurodė ieškovė, (duomenys neskelbtini)-oji DNSB neteikė deklaracijos ir nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 - 2016 metus (paskutinė deklaracija teikta 2007 m.). Todėl jai buvo paskaičiuotas Valstybinės žemės nuomos mokestis už 2013 - 2016 metus, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimą Nr. T-313 (su pakeitimais). Valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Kai nėra suformuotas žemės sklypas, naudojamo žemės sklypo dydį apskaičiuoja Miesto planavimo ir architektūros skyrius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žemės įvertinimo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205). Metinis valstybines žemės nuomos mokestis asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais (nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), nuo 2009 m. sausio 1 d. skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, sudarytus valstybės įmonės Registrų centras. Mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vidutinę rinkos vertę padauginus iš mokesčio tarifo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Kadangi keičiasi vidutinė žemės rinkos vertė ir mokesčio tarifas, tai skiriasi priskaičiuoto žemė nuomos mokesčio suma.

Nurodė, kad iki 2012-12-31 Kauno miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriuje buvo dirbama su žemės nuomos mokesčio skaičiavimo programa Masis, o nuo 2013 m. dirbama su mokesčio skaičiavimo programa Moris. Skolos buvo perkeltos į Moris programą ne tik už 2012 m., bet ir už ankstesnius metus. Todėl programoje Moris rodoma „skola iki 2013 m.“. Nebuvo perkelta kiekvienų metų skolos atskirai, todėl teikiant pradinį ieškinį įsivėlė klaida ir valstybinės žemės nuomos mokesčio suma buvo paskaičiuota kartu su 2011 m. skola. Pagal patikslintą 2017-12-12 mokesčių mokėtojo kortelę, (duomenys neskelbtini)-oji DNSB Kauno miesto savivaldybei yra skolinga 8729,92 Eur žemės nuomos mokesčio už 2012-2016 m. ir 334,38 Eur delspinigių už laiku nesumokėtų žemės nuomos mokestį. Iš viso skola už 2012-2016 m.- 9064,30 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491, 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai - 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 dienų (pagal anksčiau galiojusią Taisyklių 35 p. redakciją, iki 2016 m. buvo skaičiuojama ne ilgiau kaip už 200 d.). Kadangi (duomenys neskelbtini)-oji DNSB valstybinės žemės nuomos mokesčio iki nustatyto termino nesumokėjo, tai už 2013 - 2016 m. buvo priskaičiuota 334,38 Eur delspinigių (b.l. 14-16, 45-46).

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta valstybinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 4, 12, 14, 18, 22, 24, 26, 28, 30, 32, 34, (duomenys neskelbtini) g. 4, 6, 8, 9, 10, 15, 19, 23, 27, 32, Kaune (toliau - Žemės sklypai), nuomos sutarčių. Atsakovė neneigia fakto, jog jos administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai (savininkai) faktiškai naudojasi žemės sklypais kaip bendrojo naudojimo objektais. Tačiau vien tik faktinio žemės sklypų valdymo nepakanka tam, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti valstybinį žemės nuomos mokestį. Žemės reformos metu atsakovei nebuvo suteikta teisė naudotis žemės sklypais jokių tuo metu žemę administruojančių institucijų sprendimais ar leidimais, iš kurių galėtų kilti atsakovės mokestinė prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei yra suteikta teisė naudotis žemės sklypais. Be to, žemės sklypai nėra valstybinės žemės nuomos teisinių santykių objektas. Civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre, prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis, nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Žemės sklypai, už kurių nuomą ieškovė reikalauja priteisti skolą iš atsakovės, nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įregistruoti viešame registre. Žemė, kuri yra nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiri žemės sklypai bei neįregistruoti viešame registre, negali būti civilinių teisių objektu. Žemės sklypai, kurie nėra civilinių teisių objektais, negali būti apmokestinami žemės nuomos mokesčiu.

Be to, atsakovė neturi pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, kadangi nėra būtinųjų sąlygų šiai pareigai atsirasti. Pareigai mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme nesudarius žemės nuomos sutarties (iki jos sudarymo) atsiranda tik esant būtinosioms sąlygoms: pirma, valstybinės žemės sklypai turi būti suteikti teisės aktų nustatyta tvarka ar žeme ją administruojančių institucijų sprendimais turi būti leista naudotis žemės reformos metu; antra, mokestis mokamas būtent už žemės sklypus, kas reiškia, jog sklypai turi būti suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre. Šios bylos atveju nėra būtinųjų sąlygų atsakovės pareigai - mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme atsirasti. Atitinkamos institucijos atsakovei nėra suteikusios leidimo naudotis žemės sklypais ir žemės sklypai įstatymų nustatyta tvarka nėra identifikuoti, suformuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat, atsakovei negali būti skaičiuojami delspinigiai, nes atsakovė neturi mokestinės prievolės mokėti nuomos mokesčio (b.l. 18-20).

Šalies argumentai

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, dublike nurodė, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, to laikomasi ir teismų praktikoje ( pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Todėl visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, jog žemės sklypas ar jo dalis nebuvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, faktas, kad atsakovės eksploatuojami statiniai yra pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti, kaip tik patvirtina aplinkybę, kad žemės šiems statiniams pastatyti buvo suteiktas tuometinių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. tuometiniais vykdomosios valdžios sprendimais buvo nuspręsta vystyti miesto plėtrą dabartinių Šilainių teritorijoje ir patvirtintais generaliniais planais numatyta šioje teritorijoje gyvenamųjų namų statyba. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad žemė nebuvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi priešingu atveju visis atsakovės administruojami statiniai turėtų būti pripažinti savavaline statyba, nes būtų pastatyti neturint žemės savininko leidimo.

Atsakovė Žemės įstatymo 2 str. 11 d. prasme yra teisėta valstybinės žemės, užstatytos atsakovės administruojamais daugiabučiais namais, naudotoja (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 5 p., 21 str. 3 d. 2 p.), todėl Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. pagrindu privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nepaisant aplinkybės, kad su ja nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pati atsakovė pripažino, kad yra valstybinės žemės nuomos mokesčio subjektas, kadangi valstybinės žemės nuomos deklaracijas teikė už 2007 - 2009 metus, bei sumokėjo deklaruotą mokestį.

Priešingai nei teigia atsakovė, valstybinės žemės nuomos mokesčio objektas gali būti ne tik suformuoti ir viešame registre įregistruoti žemės sklypai, suteikti naudotis pagal nuomos sutartį, bet ir neįregistruoti ar kita teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuoti valstybinės žemės sklypai. Įstatymų leidėjo tikslas yra apmokestinti visus valstybinės žemės naudotojus ir prievolė atsakovui mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla dėl to, kad jis administruoja pastatus, stovinčius valstybinėje žemėje. Kitaip aiškinant Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. susidarytų tokia situacija, kai už faktinį naudojimąsi valstybine žeme nereikėtų nieko mokėti. Tai ypatingai aktualu miestams, kuriuose dar likę daug nesuformuotų sklypų, ypač daugiabučių namų rajonuose. Be to, toks teisės normų aiškinimas proteguotų žemės naudotojų piktnaudžiavimą savo teisėmis bei skatintų vengti formuoti žemės sklypus ir juos įteisinti, nes taip būtų išvengiama žemės mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu susidarytų diskriminacinė situacija, kai valstybinės žemės nuomininkai turėtų mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį vien dėl to, jog yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ar sklypas yra suformuotas ir įregistruotas, o didesnė dalis faktinių valstybinės žemės naudotojų nemokėtų jokių mokesčių už jų statinių naudojamą žemę (b.l. 24-27).

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškovės dublike nurodytais argumentais. Triplike nurodė, kad neneigia fakto, jog atsakovė yra valstybinės žemės naudotoja, valstybinė žemė yra naudojama atsakovės administruojamiems daugiabučiams namams eksploatuoti pagal jų paskirtį, tačiau vien tik faktinio žemės valdymo prievolei mokėti žemės nuomos mokestį nepakanka. Nurodė, kad ieškovė neteisingai interpretuoja poįstatyminių teisės aktų nuostatas, kurie neva pagrindžia, jog žemės naudotojai privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už nesuformuotus žemės sklypus. Tokie įstatymo bei poįstatyminių aktų interpretavimai visiškai neatitinka ir yra prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kur nurodoma, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas už suformuotus pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą bei įregistruotus viešame registre žemės sklypus. Žemės sklypų kadastriniai matavimai iki šiol nėra atlikti, nekilnojamojo turto registre žemės sklypai nėra įregistruoti, todėl ieškovė neturi teisės iš atsakovės reikalauti sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, pati ieškovė neiniciavo žemės sklypų suformavimo, identifikavimo ir užregistravimo nekilnojamojo turto registre, todėl turi prisiimti tokio neveikimo neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, žemės sklypai būtų suformuoti, identifikuoti ir užregistruoti nekilnojamojo turto registre, atsakovė, šiuo atveju, negali būti laikoma pažeidusi prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Todėl ieškovė jau vien dėl šios priežasties neturi teisės reikalauti iš atsakovės mokėti minėtą mokestį.

Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės mokesčių deklaracijų už 2007-2009 metus pateikimas neįrodo, kad atsakovė pripažino esanti valstybinės žemės nuomos mokesčio subjektas. Nurodytos deklaracijos buvo užpildytos Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistų, o atsakovės pirmininkas ir buhalterė, kurie neturi teisinio išsilavinimo, minėtas deklaracijas tik pasirašė. Atsakovės pirmininkas ir buhalterė buvo suklaidinti ieškovės atstovų, todėl atsakovė sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 2007-2009 metus, nežinodama, jog tokios pareigos neturi. Atsakovė svarstė galimybę kreiptis į teismą dėl sumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovės, tačiau dėl piniginių lėšų trūkumo, buvo nuspręsta atidėti pažeistų teisių gynimą vėlesniam laikui.

Teismo posėdyje ieškovės ir atsakovės atstovai savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas ir argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) administruoja statinius, esančius Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 4, 12, 14, 18, 22, 24, 26, 28, 30, 32, 34 ir (duomenys neskelbtini) g. 4, 6, 8, 9, 10, 15, 19, 23, 27, 32, Kaune. Atsakovė neginčijo, jog jos administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai (savininkai) faktiškai naudojasi po pastatais esančiais žemės sklypais, kaip bendrojo naudojimo objektais. Tačiau valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėti nesutiko, motyvuodama, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių, o vien tik faktinio žemės sklypų valdymo nepakanka tam, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti valstybinį žemės nuomos mokestį. Teigė, kad Žemės reformos metu atsakovei nebuvo suteikta teisė naudotis žemės sklypais jokių tuo metu žemę administruojančių institucijų sprendimais ar leidimais, iš kurių galėtų kilti atsakovės mokestinė prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, žemės sklypai nėra valstybinės žemės nuomos teisinių santykių objektas, kadangi žemės sklypai, už kurių nuomą ieškovė reikalauja priteisti skolą iš atsakovės, nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įregistruoti viešame registre. Žemė, kuri yra nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiri žemės sklypai bei neįregistruoti viešame registre, negali būti civilinių teisių objektu ir negali būti apmokestinami žemės nuomos mokesčiu. Kadangi atitinkamos institucijos atsakovei nėra suteikusios leidimo naudotis žemės sklypais ir žemės sklypai įstatymų nustatyta tvarka nėra identifikuoti, suformuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra būtinųjų sąlygų atsakovės pareigai - mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme atsirasti. Taip pat teigė, kad atsakovei negali būti skaičiuojami delspinigiai, nes atsakovė neturi mokestinės prievolės mokėti nuomos mokesčio.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuomos sutarčių dėl atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų faktiškai naudojamos po pastatais esančios žemės, nebuvo sudaryta. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti mokestį už jos administruojamais daugiabučiais gyvenamaisiais namais faktiškai užimamą valstybinę žemę.

Pažymėtina, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra ne kartą analizuota kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, jį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija. Asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, skaičiuojami Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto tarifo mokesčiai apskaičiuoti nuo žemės vidutinės rinkos vertės pagal verčių žemėlapius.

Kasacinis teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 420-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-333/2012). Kitoje byloje kasacinis teismas pabrėžė, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009).

Šie kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis minėtomis imperatyviomis teisės normomis, Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu T-491 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, 6.2 punkte nustatė, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoju tampama „įsigijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra perduota naudotis panaudos teise“. Taigi, nuomos mokesčio mokėjimas ir pagal savivaldybės priimtus galiojančius teisės aktus yra siejamas ne tik su nuomos sutarties sudarymu, bet ir su faktiniu žemės naudojimu.

Minėtų Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Kai valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi kadastriniame sklype arba yra patvirtintas detalusis sklypo planas, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal kadastrinio arba suformuoto sklypo duomenis. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, jei nėra įkurtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir nėra suformuotas žemės sklypas, mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal NTR nurodytą užstatytą namo plotą. Taisyklių 8 punkte nustatyta, metinis valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo NTR pateiktos vidutinės rinkos arba valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos sklypo vertės. Mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, o Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad kai valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta ar sklypas nesuformuotas, naudojamo žemės sklypo dydį ir vertę apskaičiuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žemės įvertinimo tvarką arba mokesčio mokėtojo pageidavimu gali būti atliekamas individualus vertinimas, kurį užsako pats mokesčio mokėtojas ir apmoka vertinimo išlaidas.

Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą reglamentavimą, pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį visų pirma siejama su faktiniu jos naudojimu. Esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, taip pat esant nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, pripažintina, kad savivaldybė turi teisę šį mokestį išieškoti iš faktinio žemės naudotojo.

Kadangi faktiniai žemės naudotojai - butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra įkūrę daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendriją, kuriai privalo nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tame tarpe ir už daugiabučių gyvenamųjų namų faktiškai valdomą žemės sklypą, o DNSB turi pareigą iš butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų surinkti mokesčius ir juos sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintina, kad atsakovei kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį už daugiabučiais namais užstatytus valstybinės žemės sklypus. Todėl iš atsakovės priteistinas ieškovės apskaičiuotas žemės nuomos mokestis - 8729,92 Eur, už 2013–2016 metus.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nėra asmuo, kuriam vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis faktiškai jos administruojamais pastatais užstatyti žemės sklypai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491, 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai - 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 dienų (pagal anksčiau galiojusią Taisyklių 35 p. redakciją, iki 2016 m. buvo skaičiuojama ne ilgiau kaip už 200 d.). Kadangi atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio iki nustatyto termino nesumokėjo, tai ieškovė atsakovei už 2012 - 2016 m. ieškovė priskaičiavo 334,38 Eur delspinigius, kurie priteistini iš atsakovės.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 204 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, 8729,92 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 92 ct) valstybinio žemės mokesčio, 334,38 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 38 ct) delspinigių, nurodytas sumas pervedant į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9064,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią sumą pervedant į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 204 Eur (dviejų šimtų keturių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, skolininkės pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė