Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-641-924/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-23
Bylos Nr.
2A-641-924/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13404-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „EIGILA“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos
Ieškovas
Z. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „AMA FOREST“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-641-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13404-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EIGILA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AMA FOREST“ dėl žalos, atsiradusios dėl savavališkai iškirsto miško, atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EIGILA“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Z. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AMA FOREST“ (toliau – ir atsakovė) 2 870 Eur žalos atlyginimą dėl savavališkai iškirsto miško, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė 2019 m. sausio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimas. 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo parengtos elektroninės žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir patvirtinti žemės sklypo Nr. 233, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas1) ir žemės sklypo Nr. 233-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas2) kadastro duomenys. Atliekant kadastrinius matavimus, 2019 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais, buvo sužinota, kad ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose yra iškirsta dalis ieškovei priklausančių medžių. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas atsakovei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas3). Remiantis Regia.lt duomenimis, akivaizdžiai matoma, kad atsakovė iškirto dalį miško ne tik žemės sklype3, bet ir ieškovės žemės sklype1 bei žemės sklype2.

3. Atsakovė UAB „AMA FOREST“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2016 metais kirtimus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tiksliai pagal Kirtimo projektą, kurį parengė atestuotas specialistas A. P., ir pagal Leidimą miškui kirsti Nr. 026791, kurį išdavė Valstybinė miškų tarnyba, tai yra, įgyvendino šio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto sprendinius.

4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos prašė patikslinto ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „AMA FOREST“ miškininku ir darė miškotvarkos projektus. Prieš rengiant projektą gavo reikalingus dokumentus (Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras išrašą apie nuosavybę, miško planą, adresą). Ant adreso buvo surašyti kiekvienos ribos metrai. Tuo metu buvo preliminarūs matavimai ir nebuvo detalių geodezinių matavimų, tačiau buvo aiškūs riboženkliai, aiškios ribos. Matininkas išmatavęs ribas surašydavo linijų ilgius – abrizą. Šiuo atveju sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, visos linijos buvo aiškios.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo UAB „EIGILA“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad miško kirtimo metu nebuvo sklypo savininke, miško kirtimo darbų neatliko. Miško kirtimo darbus pagal leidimą atliko tuometinė sklypo savininkė UAB „AMA FOREST“. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės advokatės bylinėjimosi išlaidos išlaidų priteisimu, kadangi advokatė rengė taikos sutartį su netinkamu asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „AMA FOREST“ ieškovei 2 870 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 440,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 30,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3. Teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje bei nurodė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2620-611/2014. Teismo vertinimu, UAB „AMA FOREST“ yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi būtent ji atliko kirtimo darbus. Jeigu atsakovė galimai atlyginus ieškovei patirtą turtinę žalą, manys, kad už tai, jog buvo parengtas neteisingas miškotvarkos projektas ar išduotas neteisėtas leidimas kirsti mišką, galės regreso tvarka kreiptis į jai miškotvarkos projektą parengusį ar leidimą išdavusį asmenį, kurie buvo įtraukti į šią bylą trečiaisiais asmenimis.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovei leidimas kirsti mišką buvo išduotas 2016 m. liepos 19 d. Leidimas kirsti mišką plynu kirtimu atsakovei priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 8 d. miško įvertinimo akte nurodyta, kad ribos natūroje aiškios, prakirsti spindžiai, kampuose riboženkliai, o taksiniai sklypų duomenys atitinka valstybinę miškų taksaciją. Trečiasis asmuo A. P. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nuvykęs į planuojamo kirtimo vietą, miško ribos buvo aiškios ir jokių neatitikimų nebuvo nustatyta, miškotvarkos projektas buvo darytas vadovaujantis preliminariu žemės sklypo planu.

5. Teismo vertinimu, prieš pradėdama organizuoti miško kirtimo darbus, t. y. dar prieš leidimo kirsti mišką gavimą, atsakovė privalėjo įsitikinti, kad ji nepažeis gretimų miško sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, tačiau atsakovė medžius kirto neįsitikinusi sklypo ribų tikslumu ir nesiimdama veiksmų joms išsiaiškinti. Už teisingų miško sklypo ribų parodymą ir miškotvarkos projekto teisingumą atsako miško sklypo savininkė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu miškotvarkos projektą rengęs trečiasis asmuo patvirtino, kad rengiant miškotvarkos projektą buvo remiamasi preliminariais matavimais, o atlikus geodezinius matavimus ribos nebesutapo.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė paveldėjusi žemės sklypus atliko geodezinius matavimus, kurių metu nustatyta, kad buvo iškirsti medžiai iš kitų sklypų, t. y. žemės sklypol ir žemės sklypo2, nei išduotas leidimas. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas R. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros aktu konstatavo, kad apžiūrėjus žemės sklypąl ir žemės sklypą2, nustatyta, kad ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose buvo iškirsta 31 vnt. eglės medžių, 5 vnt. juodalksnio medžių ir 4 vnt. beržo medžių. Kadangi ieškovės miške buvo iškirsta 41,12 ktm medžių ieškovė padarytą žalą vertina 2 870 Eur, t. y. vidutine rinkos verte (70,00 Eur × 41). Nors atsakovė prieštarauja tokiai žalos sumai, tačiau kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė. Ieškovė papildomai į bylą pateikė duomenis apie medienos supirkimo kainas 2016 metais ir teismo vertinimu, įrodė patirtos žalos dydį.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, neveikė pakankamai rūpestingai, atsargiai ir atidžiai, dėl to iškirto ieškovei priklausančio miško dalį ir padarė žalą ieškovei. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovės vykdyto miško kirtimo buvo iškirsti medžiai ieškovės žemės sklype. Duomenų apie kitus asmenis vykdžiusius kirtimą ginčo sklypuose nėra. Ieškovė neginčijo leidimo kirsti mišką ir neįrodinėjo šio dokumento neteisėtumo, o ieškinį grindė atsakovės neteisėtais veiksmais mišką iškirtus ne pagal išduotą leidimą, todėl ieškovei įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino.

8. Teismas, ieškinį tenkinęs, sprendė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės klausimą, priteisinat 3 440,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „EIGILA“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės Z. B. 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, tačiau iš ieškovės nepriteisė apeliantei prašytų priteisti išlaidų teisinei pagalbai. Nagrinėjamu atveju tik po apeliantės atsiliepimo, kuriame buvo išdėstytas nesutikimo su ieškiniu argumentas, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir po šių argumentų pakartojimo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodė UAB „AMA FOREST“. Ieškovė iki 2022 m. gegužės 2 d. darė procesinę klaidą ir savo reikalavimus nukreipė į apeliantę, o tai sukėlė pareigą apeliantei gintis nuo jai nepagrįstai pareikštų reikalavimų ir patirti bylinėjimosi išlaidas teisininko teisinei pagalbai apmokėti. Tai reiškia, kad be jokio teisinio pagrindo byloje atsakove patraukta apeliantė, po reikalavimų į ją atsisakymo, remiantis apeliantės išdėstytais atsikirtimo į ieškinį argumentais, pripažintina laimėjusi ginčą prieš ieškovę ir turinti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis procesas nutraukiamas.

16. Būtina apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokio teismo sprendimo galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17. Apeliantė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant trečiojo asmens UAB „EIGILA“ naudai iš ieškovės Z. B. 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė iki 2022 m. gegužės 2 d., kai ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir nebelaikė UAB „EIGILA“ atsakovu, t. y., kai buvusi UAB „EIGILA“ procesinė padėtis iš atsakovės pakeista į trečiojo asmens. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks pažeidimas turėtų būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo.

18. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu apeliaciniame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl trečiojo asmens UAB „EIGILA“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti, ir, be kita ko, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 440,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo UAB „EIGILA“ 2024 m. sausio 17 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės trečiojo asmens UAB „EIGILA“ naudai 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bei ką iš esmės pripažįsta ir apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nesprendė dėl trečiojo asmens UAB „EIGILA“ patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant byloje priimto sprendimo (kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl trečiojo asmens UAB „EIGILA“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nėra ir apeliacinio apskundimo objekto.

20. CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, jei trečiasis asmuo mano, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (jų dalis) nepagrįstai nebuvo paskirstytos, priimant 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą, dėl šio klausimo išsprendimo, visų pirma, pirmosios instancijos teismo turėjo prašyti priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Nepasinaudojęs šia galimybe pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo negali paduoti apeliacinio skundo, kadangi, kaip jau buvo minėta, šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas.

21. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas paduotas dėl sprendimo dalies, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens UAB „EIGILA“ apeliacinį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EIGILA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas