Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-14 · Byla Nr. 2SA-57-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
2SA-57-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-57-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
122.2.; 122.4.;128.11.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria skundas netenkintinas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei, UAB Medicinos bankui, dėl antstolio veiksmų.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti antstolės Marijos Lekstutienės veiksmus, skiriant ekspertizę pareiškėjai priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir pavedant ją atlikti UAB „Krivita“, neteisėtais. Pareiškėja nurodė, kad pagal LR CPK 664 str., visų pirma turi būti išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, tai yra darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų bei kito kilnojamo turto. Tik tais atvejais, kai išieškojimas iš paminėto turto negalimas, išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Pažymi, kad tik paskutine 5 eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pareiškėjai turtas yra jau įvertintas, be to turtas yra paklausus, jis gali būti parduotas iš varžytinių už didesnę nei nustatyta turto vertė kainą. Be to antstolė pavedusi ekspertizę atlikti UAB „Krivita“, nepateikė tos įmonės darbuotojų sąrašo, kurie galėtų atlikti ekspertizę – turto įvertinimą bei jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad skolininkei nebuvo pasiūlyta siūlyti turto vertinimą atliekančią įmonę ar konkretų turto vertintoją.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi skundą atmetė. Konstatavo, kad antstolė vykdo išieškojimą pirmąja eile, t. y., iš skolininkės hipoteka įkeisto turto, nes išieškoma hipotekos kreditoriaus (išieškotojo UAB Medicinos banko) naudai. Turto vertei nustatyti paskirta ekspertizė, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Kadangi pareiškėjos argumentai dėl UAB „Krivita“ darbuotojų sąrašo bei jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikimo būtinumo svarstant antstolės veiksmų teisėtumo klausimą yra teisiškai nereikšmingi, teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti – pripažinti antstolės Marijos Lekstutienės veiksmus, skiriant ekspertizę pareiškėjai priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir pavedant ją atlikti UAB „Krivita“, neteisėtais. Nurodo, jog išieškojimas nukreiptas į vienintelį skolininkės būstą, todėl skolininkė suinteresuota, jog turtas butų parduotas už kuo didesnę kainą. Antstolei paskyrus ekspertizę, skolininkė neturėjo galimybės siūlyti savo ekspertų. Be to nėra aišku, ar antstolės paskirtos ekspertinės įstaigos darbuotojai turi atitinkamą kvalifikaciją. Šių klausimų pirmos instancijos teismas nesprendė. Pažymi, kad skolininkės turtas jau yra įvertintas, be to iš varžytinių turtas gali būti parduotas už didesnę nei nustatyta turto vertė, kainą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Turto bankas“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolininkė turėjo galimybę siūlyti savo pirkėją, parduoti turtą už jos norimą kainą ir grąžinti paskolą kreditoriui, įstatymas numato galimybę ekspertui skirti nušalinimą, tačiau skolininkė minėtų veiksmų nesiėmė, o reikšdama nepagrįstas abejones tik vilkina procesą. Antstolė siekdama užtikrinti skolininkės interesus, pagrįstai skyrė ekspertizę nustatyti turto vertei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskirtiesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-27 vykdomąjį raštą Nr. 61V/2009, kuriuo iš skolininkės išieškoma 345 506,48 Lt negrąžinta paskola, 25045,63 Lt palūkanos, 1452,02 Lt delspinigiai, bei žyminis mokestis, priverstinai parduodant iš varžytinių hipotekos kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0746 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 252,14 m² gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (cokolį) (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Gavęs pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (LR CPK 704 str.). Jeigu iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojama turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas.

Nagrinėjamu atveju įspėjus skolininkę, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių, skolininkė skolos negrąžino. Hipotekos teisėjui priėmus nutartį įkeistus daiktus parduoti iš varžytinių, skolininkė savo pirkėjo, už jai priimtiną kainą, nesiūlo. Skolininkui negrąžinus skolos, bei nesiūlant savo pirkėjo, turtas parduodamas iš varžytinių.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainuoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 str. nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju sparčiai keičiantis nekilnojamojo turto rinkos kainoms, vykdomojoje byloje pagrįstai buvo skirta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė. Turto vertės ekspertizę atlieka atitinkamas licenzijas turinčios įmonės, bei atitinkamą išsimokslinimą bei darbo patirtį turintys šios įmonės darbuotojai, taigi, šiuo atveju skolininkė nepagrįstai kelia klausimą dėl paskirtos ekspertizę atlikti bendrovės ir jos darbuotojų kompetencijos, nes už melagingos išvados davimą ekspertas atsako Baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka.

LR CPK 664 str. 1 d., nustatyta, kad pirmąją eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog šiuo atveju nepagrįstai nukreiptas išieškojimas į jos vienintelį būstą.

Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja Antstolių įstatymas, LR Civilinio proceso kodeksas, Sprendimų vykdymo instrukcija, bei kiti įstatymai ir antstolis, vykdydamas savo funkcijas privalo tiksliai vykdyti šių įstatymų nuostatas. Nagrinėjamu atveju įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, skolininko pasyvų elgiasi vykdymo proceso metu, kolegija konstatuoja, jog antstolis nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą pažeidė įstatymų nuostatas, ar skolininkės teises.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesines teisės normos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė