Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Su Tarnybos 2020 m. lapkričio 10 d. „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-268/2020 ataskaita“ Nr. D17-204-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) ir Įsakyme padarytomis išvadomis dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nesutinka ir teigia, kad tokios išvados buvo padarytos įvertinus tik Ligoninės poziciją. Remiasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis pabrėždamas, jog būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta neatidėliotinai, kad turi būti teikiamos moksliškai pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo įsitikinimu, šios Įstatymo paminėtos nuostatos buvo pažeistos. Pareiškėjas ne tik negavo kokybiškų paslaugų, tačiau jos iš viso pareiškėjui nebuvo suteiktos.

Paaiškina, kad naktį į Ligoninę kreipėsi dėl nebepakeliamo skausmo, o pats būdamas ne specialistu nežinojo kaip skausmą numalšinti, kokius vaistus vartoti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad besikreipiant buvo padidėjęs kraujo spaudimas, padažnėjęs pulsas, tačiau užuot gavus pagalbą, kuri sumažintų skausmą, tokios pagalbos suteikimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Pareiškėjo teigimu, gydytojas atsainiai atliko savo pareigas, nes akivaizdžiai matėsi, jog skausmo nesimuliuoja. Užuot suteikus skubią pagalbą, buvo sakomos žeminančio pobūdžio užuominos, neva skausmas išsigalvotas.

Pareiškėjo nuomone, gydytojas nesiruošė teikti gydymo paslaugų, todėl atsakovė tai turėjo įvertinti ir pripažinti, kad buvo pažeisti sveikatos priežiūros prieinamumo ir sveikatos priežiūros tinkamumo principai. Atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, kad sveikatos priežiūros įstaigoje pareiškėjas nepagrįstai buvo žeminamas, elgiamasi nepagarbiai, o galiausiai nesuteikus pagalbos buvo liepta palikti Ligoninę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad gydytojas ne tik pareiškėjo tinkamai neapžiūrėjo ir nesuteikė būtinosios pagalbos, bet nesugebėjo tinkamai užpildyti medicininių dokumentų, kas pareiškėjo nuomone, rodo gydytojo didelį aplaidumą ir galimą nekompetenciją.

Sveikatos apsaugo ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073 patvirtintas Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo 2.4 papunktis, kuriame nustatyta, kad skubiosios medicinos pagalbos skyrius – stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos padalinys, kuriame priimami pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, kitų skubiai reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų <...>, 10 punktas nustato, kad kiekvienam į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvykusiam pacientui turi būti atliktas pirminis paciento būklės vertinimas, nustatyta, ar yra skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo 10 punkte nurodyta, kad, vadovaudamasis profesine kompetencija, tvarkos aprašu ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustato, pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskiria Skubiosios pagalbos skyriuje pacientą apžiūrėjęs gydytojas <...>, pagal 11 punktą – skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas, nurodytas lentelėse, 13 punktas nurodo, kad nustatant skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas, vertinant ūmią klinikinę paciento būklę, priskiriant pacientą skubiosios medicinos pagalbos kategorijai ir teikiant skubiąją pagalbą pacientams, privalu vadovautis lentelių 3 ir 2 skiltimis.

Tarnyba nustatė, kad, įvertinus paciento skunde pateiktus duomenis (jam prieš mėnesį buvo atliktos dvi odos persodinimo operacijos) ir medicinos dokumentų įrašus, paciento nusiskundimai, buvę sveikatos būklės sutrikimai, dėl kurių jis kreipėsi į Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, nėra aiškūs. Pagal aprašytą sveikatos būklę ir laboratorinių tyrimų duomenis, indikacijų, numatytų Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje nebuvo.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Įsakymas yra nepagrįstas, kadangi nebuvo išnagrinėtos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl pareiškėjo žeminimo ir nepagarbaus gydytojų elgesio. Pažymi, kad Tarnyba nėra kompetentinga nagrinėti skundus dėl neetiško asmens sveikatos priežiūros specialistų elgesio. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad Lietuvos bioetikos komitetas prižiūri, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų.

Ligoninės teigimu, Įsakyme pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

Pareiškėjas su 2020 m. liepos 8 d. pranešimu „Dėl amoralaus gydytojo elgesio“ kreipėsi į Ligonę (b. l. 14) bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (b. l. 15–16).

Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. (1.1.36E-11) 4-1379 „Dėl laiško persiuntimo“ pareiškėjo kreipimąsi persiuntė Ligoninei ir paprašė skubos tvarka išnagrinėti laiške išdėstytus faktus ir atsakyti pareiškėjui (b. l. 19–20).

Ligoninė 2020 m. liepos 22 d. raštu „Dėl jūsų pranešimo“ pateikė pareiškėjui atsakymą į jo pranešimą. Minėtame rašte Ligoninė nurodė, kad pareiškėjo atvejui išnagrinėti Ligoninės direktoriaus įsakymu buvo sudaryta specialistų komisija, kuri susipažino su pranešime nurodytomis aplinkybėmis, išanalizavo medicininę dokumentaciją, situaciją aptarė su Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojais. Rašte išdėstė sudarytos komisijos išvadas (b. l. 21).

Pareiškėjas su 2020 m. liepos 26 d. pranešimu kreipėsi į Lietuvos bioetikos komitetą (b. l. 46) dėl Ligoninės gydytojo veiksmų.

Lietuvos bioetikos komitetas 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2-205 persiuntė pareiškėjo skundą Tarnybai (b. l. 45).

Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu „Dėl T. P. pranešimo (skundo)“ persiuntė pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą Lietuvos bioetikos komitetui, nurodydama, kad pareiškėjo pranešime nusiskundimų netinkamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ar jų prieinamumo stoka pareiškėjas pranešime nenurodė (b. l. 55).

Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 8 d. per e.pristatymas gavo pareiškėjo skundą, kuriame prašoma ištirti ligoninėje 2020 m. liepos 8 d. įvykusį pareiškėjo apsilankymą, kurio metu pareiškėjas buvo išvytas iš Ligoninės nesuteikus jam gydymo paslaugų (b. l. 56).

Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. D2-8414-(2.20.) „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Ligoninę, prašydama pateikti pareiškėjo skundo tyrimui reikalaujamus dokumentus (b. l. 62– 63).

Ligoninė, vykdydama Tarnybos paklausimą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-3586(1.13), pateikė Tarnybai prašomus dokumentus bei 2020 m. rugpjūčio 27 d. Ligoninės gydytojo paaiškinimą (b. l. 66–124). Ligoninės gydytojas paaiškinime nurodė, kad pacientas T. P. į Ligoninę atvyko 2020 m. liepos 8 d. apie 0.32 val. Budintis bendrosios praktikos slaugytojas atliko pirminį būklės įvertinimą iki gydytojo apžiūros, kurio metu buvo įvertinti gyvybinei parametrai, paimti kraujo tyrimai. Konsultacijos pradžioje, pasisveikinus ir prisistačius, paciento kūno kalba buvo rami, priverstinės kūno padėties ar pasikartojančių judesių, galinčių nurodyti didelį skausmo intensyvumą, nebuvo. Paklausius, kas nutiko, kokia kreipimosi priežastis, pacientas atsakė, kad atvyko dėl skausmo. Paklausus, ką skauda, kurią kūno vietą skauda, pacientas neprašytas pradėjo nusirenginėti ir rodyti ant dešinės rankos ir dešinės kojos gyjančius odos lopus. Atrodė neužtikrintas, nes paprašius nurodyti konkrečią skausmo vietą, vienu metu įvardijo dešinės rankos, kitu momentu dešinės kojos skausmą, galų gale nurodė, kad negali tiksliai nurodyti kur skauda. Paciento paklausus, kiek laiko vargina skausmas, atsakė, kad apie savaitę. Paklausus, kas pasikeitė, kad atvyko būtent šiuo metu, kuo dabartinė situacija skiriasi nuo vakar ar praėjusios savaitės, pacientas tapo sujaudintas ir pradėjo kalbėti apie atsisakymą jam suteikti pagalbą. Pacientas pasakė, kad jei čia šitaip gydoma, tuomet jam pagalbos nereikia jokios. Į šiuos paciento pasakymus gydytojas atsakė, kad pacientas turi teisę rinktis ir jei pageidauja gali atsisakyti gydymo. Pacientas atsistojo ir išėjo. Po kelių minučių pacientas užėjo vėl lydimas artimo asmens. Gydytojas, siekdamas pakartotinai užmegzti kontaktą su pacientu, bandė pasikalbėti su lydinčiu asmeniu. Priėjus prie lydinčio asmens ir prisistačius, neturėjo galimybės pradėti pokalbio, nes paciento mama pasakė, kad tokio daktaro jiems nereikia. Pacientas pareikalavo jo apsilankymą įrodančių dokumentų, o laukdami dokumentų iškvietė policijos pareigūnus. Tikslios pareigūnų kvietimo motyvacijos gydytojas nežinojo, tačiau mano, jog buvo norima informuoti, jog pacientui atsisakoma teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Paaiškino, kad laukdamas pareigūnų pacientas vaikščiojo nuo vienos laukimo salės iki kitos, garsiai komentuodamas situaciją. Atvykus pareigūnams gydytojas trumpai nupasakojo situaciją.

2020 lapkričio 11 d. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. T1-137 ,,Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 32 punktu ir atsižvelgdama į Ataskaitą priėmė Įsakymą, kurio 1 punktu nustatė, kad 2020 m. liepos 8 d. pacientui T. P. Šiaulių ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išskyrus medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimų pažeidimus (b. l. 6–7).

Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Dar daugiau, LVAT praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018).