- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- II-827-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01129-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9919-2022,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyriausiasis specialistas R. S. 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu nustatė, kad S. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. vasario 11 d., 16.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 332 punktą.
S. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - S. V. skundas, kuriuo ji prašo nutraukti bylą. Nurodo, jog važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) namo, atvažiavusi iki sankryžos prie (duomenys neskelbtini) namo pasuko į kairę ir suradusi vietą tarp stovinčių automobilių pastatė savo automobilį netoli (duomenys neskelbtini) namo, nematė jokių ženklų „Sustoti draudžiama“ ar kitų draudžiančių pastatyti automobilį ženklų (pridedamos nuotraukos: Nr. 2 - vaizdas į priekį nuo pastatyto automobilio, nuotrauka Nr. 3 - vaizdas atgal nuo automobilio. Taip pat nematyti jokių kelio ženklų viešosios tvarkos pareigūnų padarytose nuotraukose, kur matosi jos automobilis ir kurios yra prisegti prie bylos. Kelio ženklai matosi tik atskirai pareigūnų padarytose nuotraukose). Prie automobilio surado raudoną lapą, apžiūrėjo įdėmiai vietą ir surado, kad už sankryžos, prie (duomenys neskelbtini) namo įvažiuojant į kelią, prie kurio stovėjo jos automobilis, stovi ženklas „Statyti draudžiama“. Tačiau už šio ženklo yra sankryža, pro kurią ji atvažiavo - abu keliai yra pilnai pravažiuojami ir lygiaverčiai, kurių net kelio danga kaip ir plotis - apie 6 m. - yra vienodi (nuotrauka Nr. 4). Keista būtų pastačius automobilį vaikščioti porą šimtų metrų į priekį ir atgal ir ieškoti kelio ženklų, kurių nesimato. Priedai prie skundo (b. l. 7-10).
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodyta, kad kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengti gerai vairuotojui matomoje vietoje, nėra užstoti jokių objektų, galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas automobilis „Hyundai“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), (fotonuotraukos). Tai, kad pareiškėja atvažiavo pravažiuojamu keliu tarp daugiabučių ir nematė draudžiamųjų kelio ženklų, neleidžia daryti išvados, kad ji turėjo teisę statyti automobilį toje vietoje ir kad toks statymas yra leidžiamas, nes transporto priemonės vairuotojas, prieš pastatydamas automobilį, privalo įsitikinti, kad jį palieka vietoje, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėms, t. y. paisyti kelio ženklais nustatytų apribojimų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 130 punkte nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas, yra imperatyvaus pobūdžio, vadinasi, nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju - įvažiavimo pro daugiabučių namų kiemą einančiu keliu, minėto ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra tiesiog privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo. Tuo tarpu Pareiškėjos pozicija, kad aptariamas kelio ženklas negalioja tiems vairuotojams, kurie atvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, paneigia šio ženklo paskirtį. Institucijos nuomone, S. V. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas byloje surinkta medžiaga, todėl S. V. skundas atmestinas, prašoma teismo palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą ROIK 22166867527, Nr. SAVAD-13-ANR-N-9919-2022 nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. V. teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, tokią poziciją grindė atsiliepime išdėstytais motyvais, paaiškino, jog S. V. nagrinėjamu atveju bandė apvažiuoti kelio ženklus, kad nepaisyti jų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. birželio 15 d. S. V. rašte nurodyta, kad suradę raudoną lapą už automobilio lango valytuvo, iš karto įdėmiai apžiūrėjo vietą. Kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ yra pastatyti prie (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo, tačiau tarp tų ženklų kelyje yra dar dvi sankryžos, prie kurių nėra jokių ženklų. Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, atkarpoje tarp sankryžų, prie kurių nėra jokių draudimų (jokių ženklo draudžiančio stovėti ar sustoti). Minėtame kvartale visi vidiniai keliai yra lygiaverčiai ir visi turi privažiavimo prie namų funkciją. Tuo pačiu, visos sankryžos šiame kvartale yra lygiaverčių kelių – gatvių sankryžos. Be to, kai kurie keliai yra pilnai pravažiuojami, todėl įvažiavus iš kito kelio ji net negalėjo matyti minėtų ženklų. Kadangi nusižengimas nebuvo padarytas, pagrindo bylai nėra (b. l. 21).
Pranešime apie užfiksuotą pažeidimą nurodyta, kad pažeidimo laikas yra 2022 m. vasario 11 d. 16.58 val., vieta – (duomenys neskelbtini), automobilio, kuriuo padarytas nusižengimas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), markė – „Hyundai“. Pridėtos nuotraukos (b. l. 11-16).
Įvykio vietą fiksuojančios žemėlapių fotonuotraukos (b. l. 40-42).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede.
Kelių eismo taisyklių 1 priede įtvirtinta, kad Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ imperatyviai nustato, jog Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2022 m. vasario 11 d., 16.58 val. S. V. buvo palikusi Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje. Šio fakto S. V. neneigė, tačiau paaiškino, jog palikdama automobilį stovėti, jokių kelio ženklų reikalavimų nepažeidė, kadangi ženklo „Sustoti draudžiama“ ji nematė ir negalėjo matyti, nes draudžiantys sustoti ženklai stovėjo įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) nuo Nr. 33 ir Nr. 41 namų, tai yra, gatvės pradžioje ir gale, o iš tos vietos, iš kurios ji įvažiavo, tai yra, beveik per (duomenys neskelbtini) vidurį, nebuvo galima tokio ženklo matyti.
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilio Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimas (b. l. 12-16).
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių I priedo 3 skyriaus 5 punkte nurodyta, jog kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ draudimas galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta, kad sankryža yra laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.
Kelio ženklas Nr. 332, draudžiantis sustoti ir stovėti, nagrinėjamam įvykiui reikšmingu laiku stovėjo (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 33 ir namu Nr. 41 (b. l. 12, 13, 41), tokio ženklo ties namu Nr. 45 nėra, ir dėl to ginčo byloje nekilo.
Iš žemėlapio, ištirto bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad S. V. nurodytas važiavimo maršrutas vyko keliu, kuris prasideda sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. 43 ir baigiasi sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. 45, ir šis kelias, pagal galiojantį reglamentavimą, negali būti vertinamas kaip įvažiavimas į teritoriją. Kaip nustatyta iš žemėlapio, byloje esančių fotonuotraukų, jis yra analogiško pločio, susikerta su kitais keliais viename lygyje.
Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog S. V. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo minėtą transporto priemonę ir sustojo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Byloje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimas 2022 m. vasario 11 d., 16.58 val. (duomenys neskelbtini). Šio fakto negalima prilyginti automobilio vairavimui ir sustojimui, kaip nurodyta skundžiamame nutarime. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarime nepagrįstai nurodytos aptariamos aplinkybės.
Byloje nėra nei nustatyta, nei įrodyta, kad S. V. į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo ties namu Nr. 33 ar namu Nr. 41, prie kurių sankryžose stovi kelio ženklas Nr. 332 ir tokiu būdu jai turėjo būti žinomas draudimas sustoti ir stovėti toje kelio pusėje. S. V. nuosekliai, dar iki bylos nagrinėjimo Institucijoje ir skundžiamo nutarimo priėmimo, rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 21) tvirtino, jog važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) namo, atvažiavusi iki sankryžos prie (duomenys neskelbtini) namo pasuko į kairę ir suradusi vietą tarp stovinčių automobilių pastatė savo automobilį netoli (duomenys neskelbtini) namo, nematė jokių ženklų „Sustoti draudžiama“ ar kitų draudžiančių pastatyti automobilį ženklų.
Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad S. V., važiavusiai jos nurodytu maršrutu, ir įvažiavusiai į (duomenys neskelbtini) gatvę pro sankryžą ties namu Nr. 45, nebuvo jokios galimybės susipažinti su ženklo Nr. 332, pastatyto (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 33 ir namu Nr. 41, reikalavimu.
Be kita ko, pažymėtina, kad Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad S. V. apvažiavo kelio ženklo reikalavimus, kad jų išvengti, netiesiogiai pripažino, jog kelio ženklinimas nėra tinkamas.
Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, vien automobilio Hyundai Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo fakto bylai reikšmingu laiku ir vietoje nepakanka pripažinti, kad S. V. tyčia ar neatsargiai padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nepateisinama savivaldybės institucijų veikla, kai tinkamai neįrengus kelių ženklų, kas reiškia tinkamai neinformavus vairuotojų apie galiojančius draudimus, o bylos nagrinėjimo metu nesiaiškinant transporto priemonių įvažiavimo į kelio ženklo galiojimo teritoriją ir stovėjimo aplinkybių, vairuotojai yra baudžiami.
Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-9919-2022 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje S. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
S. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9919-2022 tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9919-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant S. V. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.