Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo M. L., gim. (duomenys neskelbtini) , nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 80 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas šioje byloje nenustatė pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios, nesiaiškino padarytos žalos masto, įtakos kitų eismo dalyvių interesams. Nurodo, kad įvykio dieną jis automobiliu „Chrysler Voyager“ važiavo patikrinti automobilio gedimus. Grįžtant atgal, pradėjo bildėti galinis automobilio ratas, todėl, norėdamas sustoti kelkraštyje, pasuko vairą dešinėn ir sustodamas kliudė informacinį stendą, stendas nuvirto. M. L. neneigia, kad, nugriuvus stendui, jis išsigando. Telefono su savimi neturėjo, todėl nusprendė grįžti namo, pasiimti įrankius ir sugrįžti į įvykio vietą tam, kad stendą sutvarkytų. Pažymi, kad stendas buvo gerokai pasviręs dar iki eismo įvykio. Kol jis susirado įrankius, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Šiuo metu stendas yra sutvarkytas, žala atlyginta, seniūnija jam pretenzijų neturi. M. L. teigimu, jis jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, buvo blaivus, niekur nesislėpė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Apie tai, kad automobilis nebuvo apdraustas valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

M. L. nuomone, bylos duomenimis nenustatyta, jog jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Prašo skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jam nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde M. L. ginčija kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Apeliaciniame skunde M. L. neneigė, kad, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į informacinį kelio ženklą ir jį nulenkė, kad dėl to išsigando, tvirtino, jog telefono su savimi neturėjo, todėl nuvažiavo namo tam, kad pasiimtų įrankius ir sugrįžtų į įvykio vietą suremontuoti kelio ženklą.

Apie tai, kad iš įvykio vietos pasišalino tik tam, kad pasiimtų iš namų įrankius ir vėl sugrįžtų į įvykio vietą suremontuoti nulenkto kelio ženklo, 2014-08-20 paaiškinime M. L. net neužsiminė. Paaiškinime M. L. teigė, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl to, kad labai išsigando, telefono su savimi neturėjo (b. l. 13). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. L. tokias pat aplinkybes parodė ir teismo posėdyje (b. l. 20).

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu M. L. vairuojamu automobiliu „Chrysler Voyager“ atsitrenkė į informacinį kelio ženklą, įvyko ties (duomenys neskelbtini) 18-uoju namu, o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , t. y. eismo įvykis įvyko visai netoli namų, todėl, net jeigu būtų galima tikėti tuo, kad eismo įvykio metu M. L. mobiliojo ryšio telefono neturėjo ir paskambinti į policiją bei pranešti apie įvykusį eismo įvykį negalėjo, jis galėjo tai padaryti tuojau pat grįžęs į namus, tačiau to nepadarė.

Neįtikina ir M. L. apeliaciniame skunde iškelta versija apie tai, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo namo tam, kad pasiimtų reikalingus įrankius kelio ženklui suremontuoti. 2014-08-20 paaiškinime M. L. nurodė, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į informacinį kelio ženklą apie 13 val. (b. l. 13). Iš Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK VPS patrulių būrio patrulio J. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), yra apgadintas informacinis kelio ženklas, jis gavo 14.59 val. Automobilio, apgadinusio minėtą ženklą, paiešką policijos pareigūnai pradėjo 15.10 val., t. y. po įvykio praėjus 2 valandoms. Informacinis kelio ženklas buvo apgadintas ties (duomenys neskelbtini) 18-uoju namu, o automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo apgadintas kelio ženklas, buvo pastebėtas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) 36, t. y. visai netoli įvykio vietos (b. l. 12). Šios aplinkybės patvirtina, kad, jeigu M. L. būtų galvojęs sugrįžti į įvykio vietą ir suremontuoti nulenktą informacinį kelio ženklą, tai tam turėjo laiko pakankamai iki tol, kol į jo kiemą atvažiavo policijos pareigūnai.

Iš aptartų duomenų matyti, kad M. L., suvokęs, jog padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino sąmoningai, tuo siekė išvengti atsakomybės, į eismo įvykio vietą sugrįžti neketino. Jokių tokius M. L. veiksmus pateisinančių priežasčių nebuvo, todėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį M. L. nubaustas pagrįstai.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į nubaustojo asmenybę, šeiminę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl M. L. skyrė minimalias ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas. Apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais dar labiau švelninti paskirtas nuobaudas – taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – nėra pagrindo.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-09-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-09-09 nutarimą palikti nepakeistą, M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.