- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2-822-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09944-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- UAB „Kusta“
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui UAB „Kusta“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kusta“, prašydama pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. lapkričio 12 d. neteisėtu; priteisti iš atsakovo ieškovei išeitinę išmoką vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2014 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta sąmatininkės pareigoms. Nurodytas darbas buvo su kompiuterine programa „Sistela“ - sąmatų skaičiavimas. Darbo sutartimi ieškovei darbdavio iniciatyva buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, kad dėl ieškovės dalykinių ir asmeninių savybių kadangi ji nesugeba dirbti darbo sutartimi sulygto sąmatininkės darbo, ji neišlaikė išbandymo ir 2014 m. lapkričio 12 d. bus atleista iš užimamų pareigų. Ieškovė nesutinka su pranešime nurodytais jos darbo trūkumais, teigia, kad jos padarytos klaidos yra ne esminės, iš ieškovės buvo reikalaujama atlikti darbą, kuris jai nepriklauso, be to konkursą, kurį pralaimėjo UAB „Kusta“ Lietuvos geležinkeliams, atsakovas galėjo skųsti, todėl ieškovės manymu atsakovas atleido ją iš darbo neteisėtai. Ieškovė teigia, kad ji atsakovo įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo gavo tik iškėlus bylą, kartu su atsakovo atsiliepimu, su sąmatininkės nuostatais nebuvo supažindinta. Pažymėjo, kad dirbdama pas atsakovą jokių esminių pastabų ar pranešimų dėl ieškovės atliekamo darbo nėra gavusi, jai nebuvo taikytos jokios darbo drausmės nuobaudos. Ieškovė mano, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo ją atleisti iš darbo kaip neišlaikiusią išbandymo. Posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė.
Atsakovas UAB „Kusta“ su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (16-23 b.l.). Nurodė, kad ieškovei buvo žinomos jos atliekamos darbo funkcijos ir darbo taisyklės. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašytinai supažindinta su UAB „Kusta“ 2014-03-26 direktoriaus įsakymu Nr. DSS-13 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis ir UAB „Kusta“ 2014-08-11 direktoriaus įsakymu patvirtintais Sąmatininko pareiginiais nuostatais. Ieškovė 2014-11-06 pranešimu buvo informuota apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus ir Darbo sutarties nutraukimą. Šis pranešimas jai buvo įteiktas dalyvaujant atsakovo direktoriui E. K. ir administratorei I. G. bei protokoluojant pokalbį. Pati ieškovė priešinosi pranešimo apie atleidimą įteikimui, vengė būti supažindinta su įsakymu apie atleidimą iš darbo, jo taip pat nepriėmė ir nepasirašė, neleido atsakovui išsamiai aptarti ieškovės nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Dėl šios priežasties ieškovei 2014-11-06 pranešimas buvo papildomai išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir registruotu laišku į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė nekompetetingai vykdė pareigas, darė klaidų ir sukėlė žalos įmonei. Ieškovė jos parengtoje lokalinėje 2014-10-29 sąmatoje padarė klaidą, neteisingai nurodė tam tikrus kiekius, kas lėmė, jog atsakovo pateiktas pasiūlymas neatitiko techninių reikalavimų, dėl šios priežasties UAB „Kusta“ nelaimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbto konkurso ir tai sukėlė bendrovei net 6886,07 Lt dydžio nuostolius (negautos pajamos). Atsakovo atstovė nesutinka, kad UAB „Kusta“ galėjo ir privalėjo dėl ieškovės klaidų skųsti nelaimėtą konkursą. 2014-10-31 UAB „Kusta“ direktoriaus paprašyta įvykdyti užduotį, t.y. nunešti voką su konkursiniu pasiūlymu, ieškovė ne tik nemotyvuotai atsisakė atlikti tiesioginio vadovo užduotį, bet ir konfidencialią įmonės informaciją savo iniciatyva perdavė pašaliniam asmeniui – UAB „ISS Baltic“ vadybininkei M. K. ir neetiškai pareikalavo („Snargle, tu neši“), kad ji pateiktų UAB „Kusta“ voką su konkursiniu pasiūlymu AB „Lietuvos geležinkeliai“. Ieškovės bendravimas su klientais ir užsakovais yra netinkamas ir familiarius, elgesys darbo aplinkoje nepagarbus ir keliantis konfliktines situacijas su kitais darbuotojais. Pavyzdžiui UAB „Las Statyba“ informavo UAB „Kusta“, kad 2014-10-16 R. P. pareikalavo iš šio atsakovo kliento, kad su atsakovu susijusi darbinė medžiaga būtų siunčiama į jos asmeninį paštą, be to į oficialų UAB „Las Statyba“ paklausimą, 2014-10-30 R. P. rašė „nuoširdžiai ačiū, kad išgelbėjote nuo nuobodulio“. Ieškovė inicijuoja konfliktines situacijas ir nepagarbiai elgiasi, bendradarbius vadina „jūs visi čia pasikėlę, nenormalūs“, taip pat grasina „ <...> Jūs visi čia prarasite viską“. Ieškovei buvo suteiktas kompiuteris su instaliuota sistema „Sistela“, jai duotas visiškai atskiras jai vienai skirtas kabinetas, tačiau konfliktinės situacijos darbinėje aplinkoje toliau tęsėsi. Be to, ieškovė darbo laiką naudojo asmeninėms reikmėms. Neįvykdžius atsakovo vadovo tiesioginio pavedimo, pasiaiškinime ieškovė nurodė, kad įvykdyti vadovo užduotį „neturėjau laiko“. Atsižvelgiant į ieškovės darbo krūvį, atsakovui kilo įtarimų, kad ieškovė darbo laiką naudoja ne darbui, bet savo asmeninėms reikmėms, todėl patikrino ieškovei patikėtos darbo priemonės - kompiuterio, interneto naršyklės istoriją, kas patvirtino faktą, kad didžiąją darbo laiko dalį ieškovė skiria asmeninėms reikmėms naršydama internete ir pramogaudama, t.y. skaitė įvairius pramoginius straipsnius delfi.lt tinklapyje, skaitė horoskopus, naudojosi savo facebook.com paskyra, domėjosi darbo skelbimais, lankėsi internetinėse parduotuvėse, domėjosi lieknėjimo programomis, receptais ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės darbo metodai, laiko valdymas ir darbo laiko naudojimas asmeninėms reikmėms yra nepriimtini darbdaviui. Viso darbo laiko ieškovė neskyrė darbui, todėl akivaizdžiai pažeidė Darbo taisykles ir Pareiginius nuostatus. Todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat atsakovas prašo taikyti 1 mėnesio ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti dar ir kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovei 2014-11-06 pranešimas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas 2014-11-07. DK 300 str. 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas suėjo 2014 m. gruodžio 8 d., o ieškovės 2014-12-12 ieškinys teisme buvo priimtas 2014 m. gruodžio 16 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovė R. P. 2014 rugpjūčio 12 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimta dirbti į UAB „Kusta“ sąmatininkės pareigas (5, 24-25 b.l.). R. P. nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.
Iš bylos medžiagos iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad priėmimo į darbo dieną ieškovė pasirašytinai supažindinta su UAB „Kusta“ darbo tvarkos taisyklėmis (26-41 b.l.). Ieškovės teigimu priimant į darbą ji nebuvo supažindinta su sąmatininkės pareiginiais nuostatais, kuriuos atsakovas pateikė teismui tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, žurnale ne jos parašas, o ieškovės atstovo teigimu gali būti, kad šie nuostatai buvo surašyti jau po ieškovės priėmimo į darbą, nes neaiški direktoriaus įsakymo numeracija. Susipažinus tiek su į bylą pateiktais dokumentais (42-45 b.l.), tiek išklausius šalis, jų atstovus ir liudytojų UAB „Kusta“ direktoriaus E. K. ir administratorės I. G., tvarkiusios ieškovės priėmimo į darbą dokumentus, teismas nenustatė, kad priimant į darbą ieškovė nebūtų supažindinta su jos pareiginiais nuostatais, kad jos parašai būtų suklastoti, be to, priimant ieškovę į darbą, ieškovei buvo išaiškinta, kokias darbines funkcijas ji kaip sąmatininkė turės atlikti, kad bus pavaldi tiesiogiai direktoriui ir turės vykdyti jo nurodytas darbines užduotis, kad sąmatas ir galutines kainas turės derinti ne tik su direktoriumi, bet ir vadybininku V. V.. Įstatymai nereikalauja, kad darbdavys ir darbuotojas iš karto detaliai susitartų dėl visų darbų, kuriuos priimamam į darbą darbuotojui gali tekti dirbti, pakanka susitarti dėl darbo funkcijos, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų. Darbo funkcijos apimtis nebūtinai turi būti specialiai apibrėžta darbo sutartyje ar lokaliniais norminiais aktais, bet ji gali būti aiški iš paties darbo ar pareigybės pavadinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1560/2002). Reikia pastebėti, kad ieškovė yra ir anksčiau dirbusi sąmatininke, ką ji pati pripažįsta, todėl kokias darbines funkcijas turi atlikti sąmatininkės jai buvo žinoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000).
Priimdamas darbuotoją į konkrečią darbo vietą darbdavys tikisi iš jo atitinkamo žinių (kvalifikacijos) ir darbo įgūdžių lygio bei kokybiško darbo atlikimo. Šios darbuotojo savybės ir yra patikrinamos išbandymo laikotarpiu. Darbdaviui nustačius, jog darbuotojo nurodytos jo savybės, kuriomis jis grindė savo atitikimą užimamoms pareigoms, nesiekia darbdavio reikalaujamo lygmens, atsiranda pagrindas pripažinti išbandymo rezultatus nepatenkinamais. Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nekyla ginčo, kad išbandymo terminas ieškovei nustatytas darbdavio iniciatyva.
Pažymėtina, kas sutinkamai su formuojama teismų praktika išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis – darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004, 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005, 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010, kt.).
UAB „Kusta“ R. P. adresuotame 2014-11-06 pranešime dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-11-12 (6, 47 b.l.) atsakovas nurodė, kad vertinant ieškovės darbo ir elgsenos rezultatus per bandomąjį laikotarpį buvo nustatyti šie jos darbo bei elgsenos trūkumai: 1) klaidos užduočių vykdyme (pavyzdžiui, konkurse „Geležinkelio stoties, Dubijos g. 44, Šiaulių m. patalpos Nr. 2-14 remonto darbai“), lėmusios tiesioginius nuostolius UAB „Kusta“; 2) įgaliojimų viršijimas ir savavališkas ypatingai svarbių sprendimų priėmimas, be vadovybės patvirtinimo, neigiamai paveikęs bendrovės reputaciją (pav. UAB „Kusta“ vardu pasiūlymas UAB „Gelsauga“ pakeisti sąmatas prie sutarties); 3) nepagrįstas atsisakymas atlikti pateiktas užduotis (apskaičiuoti bei sudaryti sąmatas); 4) nepriimtina bei familiari komunikacija, siunčiant informaciją klientams, bendravimas su klientais asmeniniu elektroniniu paštu bendrovės vardu (pavyzdžiui su klientu UAB „Las Statyba“); 5) darbo laiko naudojimas asmeninės informacijos paieškai internete; 6) nepagarbus elgesys ir konfliktinių situacijų su kitais bendradarbiais iniciavimas; 7) nepriimtina elgsena darbo aplinkoje, neatitinkanti bendrovės kultūros ir pažeidžiant UAB „Kusta“ darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Šis pranešimas, kuriame detaliai nurodyta, kodėl R. P. išbandymo laikotarpiu neišlaikė išbandymo, t.y. kad darbuotoja dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, parengtas tą pačią dieną kaip ir UAB „Kusta“ direktoriaus įsakymas Nr. AT-11 dėl R. P. atleidimo (46 b.l.).
Tai, kad ieškovė atsisakė priimti atsakovo rašytinį pranešimą dėl atleidimo iš darbo, taip pat darbdavio įsakymą dėl atleidimo, patvirtina ne tik bylos medžiaga - 2014-11-07 UAB „Kusta“ direktoriaus pokalbis su R. P., kurio metu ieškovė atsisakė priimti dokumentus, garso įrašas (48-50, 169 b.l.), kurį išklausius teismo posėdžio metu akivaizdu, kad ieškovei apie jos atleidimą iš darbo jai tapo žinoma jau sekančią dieną nuo minėtų UAB „Kusta“ dokumentų priėmimo, tačiau ir jos pačios paaiškinimai, UAB „Kusta“ direktoriaus ir administratorės liudijimas teisme. Iš esmės ieškovė to neginčija. R. P. apie atleidimą iš darbo įspėta išbadymo laikotarpio metu įstatymo reikalaujamu laikotarpiu, t.y. netgi daugiau nei prieš tris dienas. Šiuo atveju ieškovės atsisakymas, vengimas priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo prilyginamas jo gavimui (DK 107 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004). Be to, iš ieškovės netgi buvo pareikalauta raštu pasiaiškinti dėl jos padarytų pažeidimų ir aplaidaus darbo. Ieškovės pasiaiškinime nurodyti teiginiai, kad ji neturėjo laiko vykdyti darbinių funkcijų, nes tariamai buvo apkrauta darbais, paneigta tiek jos darbinio kompiuterio išrašų, kur ji didžiąją dalį laiko naudojo ne darbo funkcijoms vykdyti, tiek liudytojų, - greta dirbusios I. G., UAB „ISS Baltic“ (susijusios su atsakovu bendrovės) pardavimų vadybininkės M. K., UAB „Kusta“ valdybos pirmininko bei pagrindinio akcininko ir UAB „ISS Baltic“ direktoriaus A. L. liudijimas teisme (55, 64-124, 130 b.l.).
Įvertinus byloje esančią medžiagą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nuolatinį nepagarbų elgesį tiek kol ji dirbo UAB „Kusta“, tiek ir teismo posėdžio metu su proceso dalyviais, dėl ko ji ne kartą teisėjos buvo įspėta, teismo vertinimu darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad R. P. neišlaikė išbandymo. Ieškovas įrodė, kad ieškovė ne kartą atsisakė vykdyti savo tiesioginio vadovo jai duotų privalomų nurodymų, susijusių su jos darbinėmis funkcijomis, kurioms vykdyti ji ir buvo priimta į darbą, ieškovė darbus darė aplaidžiai, atsainiai, yra padariusi klaidų, kurias buvo priversti taisyti kiti jos darbovietės darbuotojai, įskaitant UAB „Kusta“ direktorių, kuris pripažino, kad ne kartą už R. P. rengė ataskaitas, kad neprarasti užsakymų. Taigi ieškovė nevykdė tinkamai netgi tiesioginių savo darbinių funkcijų, bendravo nepagarbiai, familiariai tiek su UAB „Kusta“ darbuotojais, valdyba, tiek su UAB „Kusta“ klientais ir darbų užsakovais, kurie buvo prarasti būtent dėl ieškovės netinkamo elgesio, klaidų (56-62 b.l.). Toks ieškovės elgesys negali būti toleruojamas ir pateisinamas, kadangi taip buvo pažeidinėjamos ne tik jos darbdavio vidaus tvarkos taisyklės, kurios ieškovei žinomos, tačiau tuo bendrovei ir jos darbuotojams ir klientams buvo daroma žala, menkinama UAB „Kusta“ reputacija, be to, kai kurie atsakovo atsiliepime, pridėtuose skunduose ir liudytojų parodymuose nurodyti ieškovės išsireiškimai (pvz. „Snargle, tu neši“), grasinimai kitiems asmenims yra ne tik neadekvatūs ir netoleruotini, tačiau netgi susiję su įstatymų saugomų gėrių, tokių kaip garbė, orumas, pažeidimais ir užtraukia civilinę, administracinę ar netgi baudžiamąją atsakomybę. Ieškovės nurodomi tariami atsakovo pažeidimai, t.y. tai, kad ji ieškovės direktoriaus kartais buvo prašoma nunešti komercinius pasiūlymus bendrovėms, taip pat padaryti ataskaitas ir bendrovei, iš kurios UAB „Kusta“ nuomavosi patalpas, kuri šiai bendrovei buvo suteikusi kompiuterį su brangia kompiuterine programa, kuriuo dirbo ieškovė, taip taupant ieškovės darbdavio lėšas, taip pat tai, kad ieškovės darbiniame elektroniniame pašte matydavosi UAB „ISS Baltic“ rekvizitai, kuriame ji buvo įpareigota prisistatyti kaip UAB „Kusta“ darbuotoja ir atstovė, teismo vertinimu yra nežymūs ir niekaip nepateisina ieškovės netinkamo darbo ir bendravimo. Atsakovo atsiliepime į ieškinį ir pranešime dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių ieškovė atleista iš darbo yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš UAB „Kusta“ (CPK 178 str., 185 str.). Teismas nenustatė jokių pažeidimų ne tik R. P. atleidžiant, bet ir išmokant jai su darbo santykiais susijusias sumas, ieškovei buvo suteikta tiek darbo vieta, tiek darbinės priemonės, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas taip pat teismui yra pateikęs prašymą taikyti ieškovės ieškinio senatį, šį prašymą jo atstovė palaikė teismo posėdžio metu (22 b.l.). Ieškovės atstovas nesutinka, kad ieškinio senatis buvo praleista, kadangi jo teigimu teisines pasekmes ieškovei sukėlė tik jos buvusio darbdavio įsakymas dėl atleidimo iš darbo, kurį ieškovės atstovo teigimu ieškovė gavo tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, bet ne pranešimo apie atleidimo iš darbo įteikimas ar ieškovės atsisakymas jį priimti. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senatis buvo praleista, ieškovės atstovas prašo teismo atnaujinti ieškinio senatį kaip nežymiai praleistą ir kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju ieškovė neginčija, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą, t.y., kad ji tariamai nepagrįstai ir neteisėtai atleista iš darbo ieškovė sužinojo dar 2014-11-07. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad teisines pasekmes ieškovei sukūrė tik įsakymas dėl jos atleidimo, kadangi ir pranešimu, kuriame detaliai išdėstyti ieškovės nepatenkinami išbandymo rezultatai ir kuriame nurodyta nuo kada ieškovė bus atleista iš darbo – tai yra ta data, nuo kada ieškovė sužinojo apie tariamą savo teisės pažeidimą ir būtent nuo tos dienos skaičiuotina ieškinio senatis. Be to, teismas pripažino, kad atsakovas įrodė, kad ieškovei tą dieną bandyta įteikti ne tik pranešimą dėl atleidimo, bet ir įsakymą dėl atleidimo.
DK 300 str. 1 d. nustatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atitinkamo nurodymo gavimo. Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Ieškinio senaties termino paskirtis ne tik suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1123/2002, 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008, 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009). Nors ieškovė ieškinio senaties terminą, ieškinį teismui pareikšdama 2014-12-15, praleido, tačiau jį praleido nežymiai, todėl teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais šį terminą atnaujina. Nors teismas šį terminą atnaujino, tačiau ieškovės ieškinys kaip jau minėta yra netenkintinas kitu pagrindu – kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalbą (8 b.l.). Be to ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės ieškinį atmetus, tiek žyminis mokestis tiek ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto (CPK 83 str., 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovui priteistina 599,96 Eur jo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, be to yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 178 str., 156-168 b.l.).
Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos valstybės naudai priteistina 6,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Kusta“, į.k. 302808478, iš ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 599,96 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 96 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,83 Eur (šešis eurus, 83 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.