- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-96-474/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01760-2041-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, VSDFV Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio nurodo, kad jos šeima, kurią sudarė tėvas P. K., motina T. K., ji, sesuo A.L. D. ir brolis G. K. gyvena(duomenys neskelbtini). Jos tėvas P. K. 1952 metų žiemą buvo suimtas. (duomenys neskelbtini)tėvas P. K. buvo nuteistas ir išvežtas į Rusiją ir įkalintas. Laisvės atėmimo vietose jis išbuvo nuo (duomenys neskelbtini)iki(duomenys neskelbtini). Dar tėvui būnant namuose, 1952 metais, kaimo seniūnas pranešė, kad jų šeimą ruošiasi ištremti, todėl jų šeima pradėjos slapstysis, savo namuose nemiegodavo. Nuteisus tėvą, motina su trimis vaikais, vengdama ištrėmimo, išvažiavo iš(duomenys neskelbtini) į(duomenys neskelbtini), kur apsigyveno B. šeimoje. Tėvui grįžus iš laisvės atėmimo vietų, visa šeima grįžo į Skrebiškio kaimą. Tėvas yra pripažintas nekaltu pagal 1990-05-02 įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams rėžimams, teisių atstatymo“ 1 straipsnį. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1953m. vasario mėnesio iki 1956 m. kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje-(duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nukentėjusiojo asmens statuso gavimo reikalu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė prieštarauja pareiškimo patenkinimui. Atstovė nurodo, kad pateikti byloje rašytiniai įrodymai-liudytojų parodymai teismo turi būti nevertinti, nes jie neapklausti teismo posėdyje, jiems negalima užduoti klausimų, jų parodymai skiriasi ir pagal formuojama teismų praktiką, jie nėra įrodymai. Teismui pateikti kiti rašytiniai įrodymai-pažymos apie T. K. darbą tuometinėje Rokiškio miškų urėdijoje, atstovės nuomone, rodo, kad pareiškėjos šeima nesislapstė, legaliai gyveno savo gyvenamojoje vietoje. Nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjos šeima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl pareiškimą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos šeima, kurią sudarė P. K., T. K., nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l.31). Pareiškėjos tėvas P. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Archangelsko srityje, Rusijos Federacijoje nuo(duomenys neskelbtini) ir sutinkamai su 1991-01-03 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini)P. K. yra nekaltas ir atkuriamos visos jo teisės(b.l.6). Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymos Nr.P2-3148 matyti, kad archyviniuose fonduose nėra saugomi sąrašai asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos Respublikos 1953 – 1956 m.(b.l.7). Pareiškėjos motina T. K. nuo 1953-02-01 dirbo Rokiškio miškų urėdijoje Kamajų girininkijoje sezonine miško darbininke iki 1958-06-25(b.l.32). Liudytoja A.L. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji su šeima gyveno(duomenys neskelbtini). Jos motina T. K. ir patėvis P. K. padėjo partizanams ir už tai patėvis buvo nuteistas. Dar prieš patėvio nuteisimą, kaimo seniūnas K.K. juos įspėjo, kad šeima bus išvežta, nes yra darbinga, turėjo 20 ha žemės. Ji su motina ir kitais vaikais slapstėsi nuo išvežimo tame pačiame kaime pas kaimynus. Patėvį nuteisus, motina su vaikais, vengdama ištrėmimo, iš Skrebiškių kaimo persikėlė į Rokiškio priemiestį ir gyveno pas V. B.. Kadangi reikėjo maitinti šeimą, motina įsidarbino Rokiškio urėdijoje.
Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad liudytojų L. Č. ir B. G.-K. rašytiniais parodymais negalima vadovautis, nes jų negalimam patikrinti, jiems negalima užduoti klausimų. Teismas šiais parodymais ir nesivadovauja, sutinkamai su CPK 192 str., nes šie liudytojai nebuvo apklausti teismo posėdžio metu.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. tremtiniais pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Iš pateiktų rašytinių įrodymų-pažymos apie T. K. darbo stažą ir liudytojos A.L. D. parodymų teismas daro išvadą, kad pareiškėja su visa šeima nuo 1952 m. sausio mėnesio iki 1956 metų kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi. Pareiškėjos šeima gyveno kaime, tuo metu vyko kolektyvizacija ir visi kaimo gyventojai turėjo tapti kolūkių nariais. Pareiškėjos motina nuo 1952 m. vasario mėnesio dirbo Rokiškio urėdijoje ir tai patvirtina liudytojos A.L. D. parodymus, kad jų šeima, vengdama ištrėmimo, turėjo išsikelti iš nuolatinės gyvenamosios vietos(duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina turėjo išlaikyti šeimą, gauti uždarbį, todėl ir įsidarbino urėdijoje, kur darbo užmokestis buvo mokamas pinigais, o ne natūra, kaip buvo mokama tuo metu kolūkiuose. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir neįrodinėjamos(CPK 182 str.). Teismas taip pat sprendžia, kad iš nuolatinės gyvenamosios vietos turėjo išsikelti ne tik pareiškėjos motina T. K., tačiau ir jos mažamečiai vaikai.
Pareiškėja kitokia tvarka negali atkurti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šį faktą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tremtinio statuso gavimo reikalu(CPK 444 str. 2d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 ir 448 str. str. teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tremtinio statuso gavimo reikalu, kad Z. P., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 metų kovo mėnesio, siekdama išvengti ištrėmimo su visa šeima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.