Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Brazienei ir atsakovams: S. Ž. bei G. Č. ir trečiojo asmens Šiaulių vaikų globos namai atstovei Reginai Gedminaitei bei Institucijos, duodančios išvadą byloje Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) ieškinį atsakovams S. Ž. ir G. Č. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo Šiaulių vaikų globos namai (toliau- ŠVGN), Institucija, duodanti išvadą byloje Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (RVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trys atsakovės vaikai: Ž. Ž., I. Č. (buvusi Ž.) ir D. Ž. nuo 2005-07-28 auga vaikų globos įstaigose. V. Ž., I. ir D. atžvilgiu, S. Ž. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu laikinai 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra apribota motinos valdžia, priteistas išlaikymas, vaikams nustatyta nuolatinė globa, Ž. ir I. globėju paskirti Šiaulių vaikų globos namai, o D. - Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-18 nutartimi D. Ž. nuolatiniu globėju irgi paskirti Šiaulių Vaikų globos namai.

Ieškovas 2009-07-28 gavo Šiaulių vaikų globos namų raštą dėl I. Ž. paėmimo į G. Č. šeimą savaitgaliais ir atostogų metu. Ieškovas atlikęs patikrinimą nustatė, jog atsakovo G. Č. gyvenimo ir buities sąlygos yra minimalios, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tuo metu buvo paskirtas stacionarinis gydymas Šiaulių apskrities Tuberkuliozės ir plaučių ligoninėje rekomendavo leisti globotinei I. Ž. bendrauti su biologiniu tėvu save laikančiu atsakovu, nepasiliekant nakvynei.

Be to Šiaulių vaikų globos namai 2009-08-13 pažymoje Nr. 42-(6.9) nurodė, jog Gražvydas Č. I. Ž. 2008 m. birželio-liepos mėnesiais aplankė 5 kartus, atnešė saldumynų, rūbų bei nupirko dviratį, 2008 m. gruodžio mėnesį per Kalėdas skambino į globos namus dėl I., 2009 m. rugpjūčio mėnesį I. aplankė 10 kartų, atnešė saldumynų, išsivedė pasivaikščioti į miestą.

Šiaulių vaikų globos namai 2009-11-11 raštu informavo ieškovą, jog S. Ž. savo vaikų globos namuose nelanko, jais nesidomi, nebendrauja, o ir G. Č. paskutiniu metu savo dukters I. nebelanko.

S. Ž. ir A. I. šeima Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-10-31 įsakymu (duomenys neskelbtini) dėl girtavimo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jų šeimai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2008-11-14 įsakymu (duomenys neskelbtini) paskirtas socialinių paslaugų teikimas.

Radviliškio rajono savivaldybės Šeduvos globos namai 2009-11-13 rašte nurodo, jog šeimai, nuo 2008-11-14 teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, nurodo, jog šeimos materialinė padėtis sunki. Teigiama, jog šeima noriai priima socialinės darbuotojos teikiamas paslaugas, bendradarbiauja, vykdo įsipareigojimus, stengiasi spręsti šeimos problemas, turi motyvacijos gerinti gyvenimo kokybę. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, neišnykusios.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodo, jog S. Ž. teigia, kad vaikus globos namuose lanko, su vaikais bendrauja, tačiau atsakovė priteisto išlaikymo vaikams nemoka. Minėtame akte taip pat nurodo, kad S. Ž. neturi tinkamų buitinių sąlygų ir materialinių galimybių auginti pati savo vaikus Ž., I. ir D.: buitis skurdi, netvarkinga, materialinė šeimos padėtis sunki.

2009-11-24 S. Ž. savo paaiškinime RVTAS nurodė, jog labai nori auginti savo vaikus, bet supranta, jog šiuo metu neturi tinkamų buitinių ir materialinių sąlygų. Ji taip pat nurodo, kad su vaikais palaiko ryšį: aplanko, paskambina telefonu. S. Ž. teigia, kad nesutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, norėtų, kad būtų pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, ieškovas mano, kad galima daryti išvadą, jog atsakovė S. Ž. yra visiškai nusišalinusi nuo savo vaikų priežiūros, išlaikymo, auklėjimo, t.y. visiškai jais nesirūpina. Kaip jau minėta atsakovės vaikai Ž., I. ir D. globos įstaigose auga nuo 2005-07-28, atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, tačiau atsakovė dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė, jos gyvenimo būdas nepasikeitė ir buitinės -materialinės gyvenimo sąlygos nepagerėjo, todėl, mano, kad galima daryti išvadą, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovė visiškai vaikais nesirūpina ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, ieškovas mano, jog motinos valdžia S. Ž. vaikų: Ž. Ž., I. Č. ir D. Ž. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Kaip jau minėta, atsakovas G. Č. tėvystę dukrai I. pripažino 2009 m. spalio mėnesį, dėl to ieškovas mano, kad šiuo pareiškimu atsakovas pripažįsta biologinę tėvystę dukrai nuo pat jos gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip ir atsakovė, dukros neaugina nuo 2005-07-28, globos įstaigoje lankė epizodiškai, šiuo metu dukros nebelanko, dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė. Ieškovas atsižvelgdamas į išdėstyta, į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, mano, kad ir atsakovui G. Č. tėvo valdžia dukros I. Č. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Išlaikymas vaikams iš atsakovės yra priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu. Ieškovas mano, kad būtina priteisti išlaikymą iš atsakovo G. Č. I. Č. iki jos pilnametystės. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas mano, jog tikslinga iš atsakovo G. Č. priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt I. Č. iki jos pilnametystės ( LR CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Ž. Ž., I. Č. ir D. Ž. nuolatinė globa jau nustatyta, globėjas paskirtas.

Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis LR CK 3.180, 3.182, 3.183, 3.184, straipsniais teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžia G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Priteisti iš G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Nors atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių savo atsikirtimus, tačiau kai kuriuos iš jų teismas išsireikalavo ir surinko savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) str. 1d.).

Institucija duodanti išvadą byloje RVTAS nors nepateikė teismui išvados dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, tačiau jos atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui atsakovės šeimos pakartotinio aplankymo aktą ir atskirai nurodė, jog sutinka su ieškiniu tik iš dalies. Tuo pačiu pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teismas ieškovo reikalavimus tenkintų iš dalies ir suteiktų atsakovams šansą susigrąžinti į šeimą nepilnamečius vaikus.

Nepilnametė I. Ž. parodė teismui, jog norėtų būti su motina (atsakove) ir matytis su tėvu (atsakovu), tačiau norėtų gyventi su motina. Jai malonu bendrauti su tėveliu, tačiau pasilikti jo namuose ji nenori. Teigė, kad labiausiai myli motina ir norėtų pas ją sugrįžti.

Nepilnametis Ž. Ž. parodė teismui, kad norėtų gyventi su motina, o su krikšto tėvu (atsakovu) jam irgi patinka bendrauti, kuris jam labai geras. Nurodė, kad jam su kitu broliu ir seserimi būnant vaikų globos namuose, ateityje norėtų sugrįžti gyventi pas motiną. Teigė, jog krikšto tėvas (atsakovas) buvo atėjęs į vaikų globos namus, jie buvo kartu išėję pasivaikščioti į miestą, tačiau visą laiką gyventi globos įstaigoje jis nenorėtų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį bei vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. A. Š. m. apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu. Tokiu atveju atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžia ji neteko asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Tačiau motinai išlieka teisė matytis su vaikais. Remiantis trečiojo asmens ŠVGN atstovės paaiškinimais, tokia teise ji gali naudotis, bet kada, o taip pat gali su jais išeiti pasivaikščioti ir po miestą. Ieškovo atstovė nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad atsakovai retai atvyksta pas vaikus į globos įstaigą. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo (2008-02-07) ir nuolatinės institucinės globos jos vaikams įsteigimo, vaikais nesidomi, nesirūpina, beveik visiškai nebendrauja, neskiria jiems išlaikymo, nedalyvauja jų auklėjime. Atsakovo elgesys irgi analogiškas dukters I. atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams buvo įsteigta nuolatinė globa, o vaikai ir toliau gyvena nuolatinėje institucinėje globoje. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tačiau priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei jau yra nustatytas motinos valdžios apribojimas, o atsakovui prašomą jį taikyti (LR CK 3.180 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo pakeitimo (pritaikymo) būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikai negyvena su tėvais dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl laikinojo vieno iš tėvų valdžios apribojimo. Nepilnamečių vaikų tėvai nors ir negyvena kartu, tačiau tiek atsakovė, tiek atsakovas kol kas nuomojasi tik gyvenamąsias patalpas. Atsakovai kol kas neturi ne tik nuolatinio darbo, bet ir pastovių pajamų vaikams išlaikyti, o jų elgesys vaikų atžvilgiu iš dalies laikytinas nerūpestingu ir neatsakingu dėl bendravimo su vaikais ir pan. Kaip jau minėta atsakovei neatliekant motinos pareigų Šiaulių m. apylinkės teismas 2008-02-07 sprendimu jos nepilnamečiams vaikams nustatė nuolatinę institucinę globą ir globėju paskyrė ŠVGN. Esant institucinei globai vaikai jaučiasi saugūs, prižiūrimi. Nuo nuolatinės globos įsteigimo iki ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovė nesiekė suartėti su vaikais, beveik jų nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, tačiau, nuo nuolatinės globos nustatymo praėjo ganėtinai neilgas terminas. Atsakovas irgi elgėsi panašiai. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja abiejų tėvų kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų vengimo. Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.

Teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pakeitimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams. Teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovų tarpusavio santykiai, tiek ir santykiai su vaikais nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Atsakovas G. Č. dėl sveikatos kol kas negali susirasti darbo, tačiau norėtų gauti verslo liudijimą ir su šia veikla susijusias pajamas. Taip pat nei jis, nei atsakovė nėra įrašyti į priklausomybės ligų registrą (b.l.69), abu yra užsiregistravę darbo biržose (b.l. 41) ir nėra lankęsi priklausomybės ligų centre (b.l. 77) bei nesigydė psichiatrijos ligoninėje (b.l.79-80). Iš teismui pateiktų apsilankymo pas atsakovus jų gyvenamosiose vietose atliktų patikrinimų, įsitikinta, jog jų gyvenamoji aplinka kol kas nėra tinkama jiems gyventi kartu su vaikais. Visi šie atsakovų veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų tėvai dar nėra praradę galimybių susigrąžinti vaikus, juos auginti ir jais rūpintis. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą ir duomenys apie ankstesnį atsakovų elgesį viešose vietose dėl ko jiems buvo taikyta administracinė atsakomybė (b.l.71-75). Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad dabartinis atsakovų elgesys visuomenėje yra pasikeitęs.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų biologiniais tėvais dar nėra nutrūkę, taip pat pažymint, kad institucinio globėjo teikiama globa atsakovų vaikams sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai, o nutraukus vaikų ir jų tėvų biologinį ryšį, vaikams gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvų ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga toliau taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine šeima. Todėl teismas mano, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti ne neterminuotą, o tęsti ar taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaikų geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaikais. Biologinių tėvų ir vaikų, kurie jau tam tikrą laiką gyvena institucinėje globoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės globos pratęsimo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl šios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje dar tikslingą laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią, o atsakovei tęsti laikinąjį motinos valdžios apribojimą.

Atsakovui taikant laikinąjį tėvo valdžios apribojimą, o atsakovei jį tęsiant, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Be to atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinė institucinė globa tęsiasi irgi toje pačioje globos įstaigoje, tai yra Šiaulių vaikų globos namuose (LR CK 3.254 str. 3 p.). Šioje globos institucijoje išlieka ir atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaikų buvimas globos įstaigoje yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Laikinosios globos taikymas derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis laikinosios globos tikslas, t. y. vaikai grąžinti į biologinę šeimą, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaikų teisių apsaugos skyrius. Pastebėtina, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į laikinąją globą, ar jos tęsimo būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes šie apribojimai kelia pavojų tėvų ir mažų vaikų šeimos santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti šeimos situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

Tęsiant atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinę institucinę globą, jų globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Tėvams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Laikinai apribojant tėvų valdžią ir tęsiant jų nepilnamečių vaikų nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, nors turi sveikatos problemų, kol kas gauna nors ir nedideles, tačiau reguliarias pajamas pragyvenimui, todėl tenkintinas iš dalies ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovo dukrai reikalingo išlaikymo ir iš jo priteistina po 130 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Tai kol kas tik minimalus atsakovo dukrai reikalingo išlaikymo dydis, tačiau pagerėjus tėvo materialinei padėčiai, jis gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius. Kadangi atsakovo vaikui nustatyta nuolatinė institucinė globa, globėjas ŠVGN skirtinas šių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų turto administratoriumi.

Teismui patenkinus ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96str.). Išlaikymas atsakovo dukrai pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio priėmimo dienos (CK 3.200 str.). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Toliau laikinai dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią S. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) vaikų: Ž. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) I. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) dukros I. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir nuolatiniam turto administratoriui Šiaulių vaikų globos namams (į/k 191015237), adresu Vilniaus g. 297, Šiauliuose.

Periodinių išmokų išieškojimą iš G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) dukros I. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui pagal šį sprendimą pradėti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2009-12-09).

Priteisti iš atsakovės S. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 131,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 12,80 Lt (dvyliką litų 80 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 143,80 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 80 ct).

Priteisti iš atsakovo G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 47,00 Lt (keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas, 131,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 8, 00 Lt (aštuonis litus) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 186,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdomas skubiai.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.