Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015-05-11 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas dėl leidimo panaikinimo) bei 2015-06-23 sprendimo Nr. (15/5-3)4U-367 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – Sprendimas dėl draudimo).

Paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2014-03-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis prašymas buvo pateiktas vadovaujantis tuo kad M. A. yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos UAB „Baltic hub“ savininkas bei vadovas ir pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas minėtoje įmonėje. Migracijos departamentas 2014-07-03 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienus metus. M. A. 2014-08-12 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2015-08-12. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2015-05-11 priėmė Sprendimą dėl leidimo panaikinimo. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo grindžiamas Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 raštu Nr. 19-850, kuriame nurodyta, jog M. A. veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėjo, kad atsakovas turėjo įvertinti M. A. keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumą bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumą ir individualią pareiškėjo situaciją, jo ryšius su Lietuvos valstybe. Sprendime dėl leidimo panaikinimo nepateikiamas vertinimas dėl Valstybės saugumo departamento rašte nurodytos grėsmės realumo. Laikė, kad galimybės gauti įslaptintus duomenis neturėjimas ir negalėjimas pateikti paaiškinimų pažeidžia rungimosi principą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą bei Viešojo administravimo įstatymą. Pažymi, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas.

M. A. nuomone, Valstybės saugumo departamentas jo veikla, keliančia grėsmę valstybės saugumui, galėjo laikyti veiksmus tarpininkaujant užsieniečiams dėl įmonių steigimo Lietuvoje ir dokumentų rengimo leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pareiškėjas pagal su Danijos įmone Labora Servicecentre ApS, teikiančia įvairias paslaugas ir konsultacijas, sudarytą susitarimą teikė tarpininkavimo paslaugas investicijų ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimais. Viena iš šios Danijos įmonės teikiamų paslaugų yra pagalba steigiant verslą Lietuvoje ir tvarkant dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo. Užsieniečiai sudarydavo susitarimus su Danijos įmone Labora Servicecentre ApS, kuri pasitelkdavo pareiškėją. M. A. perduodavo užsieniečių bylas UAB „Silver Spot“ ir UAB „Juriscon“, kurios įsteigdavo įmones Lietuvoje ir paruošdavo dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas dokumentų nerinkdavo ir neruošdavo. Suteikęs tarpininkavimo paslaugas, jis nebesidomėdavo užsieniečių gyvenimu. M. A. neatsakingas už užsieniečių pateikiamų duomenų tikrumą, negalėjo kontroliuoti, kad užsieniečių steigiamos įmonės vykdytų realią ekonominę veiklą.

Atsakovas 2015-06-23 priėmė sprendimą dėl draudimo M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas buvo priimtas remiantis Įstatymo 133 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės), Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamais nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Draudimo kriterijų vertinimo tvarka) bei tuo, kad buvo gautas Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 raštas Nr. 19-1235, kuriame prašoma pareiškėją 10 metų įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir 3 metams įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti.

Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 8 bei 10¹ punkto nuostatomis, tvirtino, kad šios taisyklės nustato terminą, per kurį Valstybės saugumo departamentas turi pateikti siūlymą įtraukti užsienietį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, bei terminą, per kurį Migracijos departamentas turi teisę priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, o šių terminų pratęsimo ar atnaujinimo galimybė nėra nustatyta. Valstybės saugumo departamentas siūlymą įtraukti M. A. į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą pateikė 2015-06-18, tačiau aplinkybes, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatavo jau 2015-04-23 rašte Nr. 19-850. Valstybės saugumo departamentas praleido Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Sąrašo sudarymo taisyklės) 8 punkte nustatytą 10 darbo dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytas gero administravimo principas reiškia ir tai, kad sprendimai turi būti priimti per įstatymuose nustatytus terminus.

Sprendimas dėl draudimo priimtas remiantis vien tik Valstybės saugumo departamento pateikta medžiaga, kuri yra įslaptinta ir pareiškėjui nėra žinoma, kiti motyvai sprendime nepateikti. Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, viršijantis 5 metų terminą, užsieniečio atžvilgiu gali būti priimtas tik tuo atveju, jei yra nustatyta, kad šis asmuo kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, o ne gali kelti tokią grėsmę. Grėsmė turi būti reali, o šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui maksimalus 10 metų draudimo atvykti terminas turi būti trumpinamas perpus. Toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, tarp jų ir proporcingumo bei objektyvumo principais.

Migracijos departamentas, priimdamas prašomus panaikinti sprendimus, nevertino pareiškėjo individualios situacijos, ryšių su Lietuvos valstybe, todėl pažeidžiamas proporcingumo principas, neužtikrinta teisingos valstybės, visuomenės ir M. A. teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra. Pažymėjo, kad M. A. (duomenys neskelbtini) Danijoje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. K., su kuria kartu atvyko gyventi ir šiuo metu kartu gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo sutuoktinė Lietuvoje aktyviai veikia profesinėje srityje ir yra integravusis į Lietuvos darbo rinką: Vytauto Didžiojo universitete yra išklausiusi Molekulinės biologijos ir biotechnologijos studijų programą ir nuo 2013-08-19 VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje dirba laboratorijoje pagal savo specialybę. Reikalavimas apsigyventi kitoje valstybėje, siekiant išsaugoti šeimos vienybę, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, kadangi nepagrįstai suvaržytų ir apsunkintų pareiškėjo sutuoktinės galimybes toliau sėkmingai veikti profesinėje srityje be kalbinių ir kultūrinių barjerų jos integracijai. M. A. Lietuvoje yra sėkmingai sukūręs verslą. Jis yra vienintelis Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Baltic hub“, kurios įstatinis kapitalas yra 60 005,12 Eur, akcininkas ir direktorius. Pareiškėjui, kaip UAB „Baltic hub“ direktoriui, kas mėnesį išmokamas darbo užmokestis. Įmonė moka mokesčius. M. A. yra ir vienas iš keturių Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Viteiscrap“ akcininkų: jam nuosavybės teise priklauso 829 vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad vadovaujantis Nacionalinio saugumo įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą. 2015-06-25 buvo priimtas Įstatymo 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymas Nr. XII-1894 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Galimybes sprendimuose įvardyti konkrečias aplinkybes riboja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Abu Sprendimai grindžiami ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Pareiškėjo veikla jam žinoma.

Pažymėjo, kad 2015-06-22 gavęs Valstybės saugumo departamento raštą, 2015-06-23 priėmė ginčijamą sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. sprendimas priimtas kitą darbo dieną, kaip ir nustato Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės.

Pareiškėjo santuoka Lietuvos Respublikoje neapskaityta. Pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis privalo pranešti apie pasikeitusią šeiminę padėtį, tačiau M. A. šios pareigos neįvykdė. Nors Migracijos departamentas tikrino duomenis apie pareiškėjo šeiminius ryšius, šios aplinkybės negalėjo nurodyti. Tai, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje neapskaityta, patvirtina, kad M. A. šeimos ryšiai kūrėsi ir gali būti plėtojami ne tik Lietuvos Respublikoje. M. A. turi leidimą gyventi Danijos Karalystėje, 2015-07-14 prašyme jis nurodė, kad šioje šalyje galėtų gyventi kartu su šeima. Šiuo metu vykdomos konsultacijos su Danijos Karalyste – šiai valstybei priėmus sprendimą nepanaikinti leidimo gyventi, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas, tačiau duomenys apie pareiškėją būtų perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. veikla kelia realią grėsmę valstybės saugumui, prašomi panaikinti sprendimai buvo proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Atsakovas vertino pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Pažymėjo, kad ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu. Be to, M. A. leidimą laikinai gyventi turi tik nuo 2013-05-15, todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika nevertinti kaip ilgalaikiai.

Priimant sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo ir draudimo atvykti, nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas, užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui galimybę.

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, prašomi panaikinti Migracijos departamento sprendimai buvo priimti jo kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Valstybės saugumo departamentas 2015-04-23 raštu Nr. 19-850 ir 2015-06-18 raštu Nr. 19-1235 pateikė informaciją, kuri galėjo būti reikšminga priimant ginčijamus sprendimus. Ši informacija yra įslaptinta slaptumo žyma „Slaptai“.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių nustatytos tvarkos pažeidimo įtaka priimto atsakovo 2015-06-23 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl reikėtų atsižvelgti į tai, ar formalus nustatyto termino pažeidimas padarė poveikį skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl tam tikrų, kad ir objektyvių priežasčių, praleidus Nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 8 punkte nustatytą terminą, atsiduriama teisiškai nesureglamentuotoje situacijoje, nes prarandama bet kokia galimybė kreiptis į Migracijos departamentą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nustatymo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-495/00162/, kuriuo buvo panaikintas M. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei atsakovo 2015-06-23 sprendimo Nr. (15/5-3)4U-367, kuriame pareiškėjui iki 2025-06-23 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2014-07-03 priėmė sprendimą išduoti M. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienus metus. Remiantis šiuo sprendimu, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2015-08-12.

Valstybės saugumo departamentas 2015-04-23 rašte Nr. 19-850 atsakovui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir pasiūlė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 85–87). Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2015-05-11 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ nusprendė panaikinti M. A. išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21).

Valstybės saugumo departamentas 2015-06-18 rašte Nr. 19-1235 atsakovo prašė uždrausti M. A. 10 metų atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metus į Šengeno erdvę (t. 2, b. l. 89–90). Migracijos departamentas 2015-06-23 sprendimu Nr. (15/5-3)4U-367 nusprendė uždrausti pareiškėjui iki 2025-06-23 atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam iki 2018-06-23 atvykti ir apsigyventi pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 4, 5, 6 ir 12 punktais, Reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 388, 12.15, 12.16, 18, 19.1 ir 19.3 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, ir atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 rašte Nr. 19-1235 pateiktą informaciją (t. 2, b. l. 30–31).

M. A. su Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ ir atsakovo 2015-06-23 sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-367 nesutinka, laiko kad jie grindžiami vien slapta medžiaga, kuri pareiškėjui nežinoma. Tvirtina, kad Migracijos departamentas nepagrindė minėtų sprendimų objektyviais duomenimis (faktais) dėl M. A. galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui, nevertino tokios grėsmės realumo ir akivaizdumo, pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai ir neprotingai išplėtė keliamos grėsmės turinį bei apimtį, tinkamai neatsižvelgė į M. A. šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos valstybe, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus, kuris neproporcingai suvaržo jo teises. Be to, Sprendimas dėl draudimo priimtas praleidus teisės aktų nustatytus terminus jam priimti.

Iš prašomo panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal kurį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (t. 2, b. l. 21). Aplinkybę, kad M. A. kelia grėsmę valstybės saugumui, patvirtina Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 raštas Nr. 19-850 (t. 2, b. l. 85–87).

Valstybės saugumo departamento raštas pažymėtas žyma „Slaptai“. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai. Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 46 straipsniu, asmuo už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1 ir 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad šioje normoje įtvirtinta taisyklė, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas su 2015-09-10 raštu Nr. I-9953-580/2015 kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl 2015-04-23 ir 2015-06-18 raštuose pateiktos informacijos išslaptinimo (t. 2, b. l. 82) ir teismo prašymas iš dalies buvo patenkintas (t. 2, b. l. 85–87, 88–90). Teismo nuomone, Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 rašte Nr. 19-850 pateikti faktai yra pakankami bylai išspręsti. Iš iš dalies išslaptinto Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 rašto Nr. 19-850 (t. 2, b. l. 85–87) matyti, kad pareiškėjas yra vienas iš pagrindinių asmenų, kilusių iš šalių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, imigracijos į Europos Sąjungos šalis už piniginį atlygį organizatorių. Šiame rašte pažymėta, kad Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos jau yra fiksavusios atvejų, kai pasinaudodami panašiais migracijos kanalais į Europos Sąjungą atvyko teroristinėms organizacijoms priklausantys ir jas remiantys asmenys, dėl ko kyla teroristinių aktų Europos Sąjungoje pavojus. Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 rašte Nr. 19-850 pateikiama svarbi, vienareikšmiai vertintina informacija. Kitų įrodymų, galinčių paneigti minėtame Valstybės saugumo departamento rašte konstatuotų aplinkybių buvimą nepateikta. Teisėjų kolegijos nuomone, Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 raštas Nr. 19-850 yra pakankama įrodinėjimo priemonė konstatuoti faktui, kad M. A. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad M. A. sąsajumas su tam tikrais asmenimis, užsiimančiais neteisėta veikla, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat turi būti įvertintas ir tarptautinis kontekstas, kuriame veiksmai yra atliekami. Šiuo metu vis dažniau pasitaiko įvairaus pobūdžio teroristinių veiksmų, sietinų su Artimųjų Rytų kraštais.

Teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ yra neproporcingas. Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, valstybės saugumas yra pagrindinė vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens teisių pažeidimais, yra žymiai svarbesnė.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. A. (duomenys neskelbtini) Danijoje sudarė santuoką su V. K. (t. 1, b. l. 164–165), kuri Lietuvos Respublikoje buvo apskaityta tik 2015-09-18 (t. 2, b. l. 96–97). Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimos ryšiai kūrėsi ir gali būti plėtojami ne tik Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje jis gyveno apie dvejus metus, todėl pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika negali būti vertinami kaip ilgalaikiai. Danijos užsieniečių centro duomenimis, M. A. iki 2015-06-18 turėjo galiojantį leidimą gyventi Danijoje (t. 2, b. l. 37, 56). Įvertinus tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turi ypatingų asmeninių ryšių su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad jo sutuoktinė yra integravusis į Lietuvos darbo rinką (t. 1, b. l. 166, 167, 168–169), kadangi nuo 2014-08-29 V. K. buvo atleista iš VŠĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijos technologės pareigų (t. 1, b. l. 167). Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra UAB „Baltic hub“ savininkas ir direktorius (t. 1, b. l. 60–61, 62), tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Sprendimas dėl leidimo panaikinimo neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, tai asmuo gali daryti pasitelkdamas atstovus ar nuotoliniu būdu. Be to, M. A. gali parduoti įmonę ir gauti ekvivalentą turtu. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas turi teisę, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, būti lygiai traktuojamas bei patirti tokios pat kokybės administravimą ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpastatomos valstybės interesams. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec(2000)15 pažymima, kad bet kokiomis sąlygomis valstybė turi teisę išsiųsti migrantą, jei jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešai tvarkai.

Įstatymo 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, aktualios redakcijos 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šis reglamentavimas reiškia, kad sprendimui dėl uždraudimo atvykti pakanka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis). Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustato Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos antrojo skyriaus antrasis skirsnis. Pagal Draudimo kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 punktas), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 punktas); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 punktas), užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 punktas).

Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia Migracijos departamentas. Į šį sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Pagal šių taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Duomenys iš sąrašo C. SIS pateikiami, Migracijos departamentui priėmus atitinkamą sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento 24 arba 25 straipsnį. Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. Pagal Reglamento 25 straipsnio 1 dalį, perspėjimas apie trečiosios šalies pilietį, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, kaip apibrėžta 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, atitinka taisykles, priimtas įgyvendinant tą direktyvą. Esant sutapimui pagal 24 straipsnio perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, perspėjimą vykdanti valstybė narė, pasinaudodama savo SIRENE biuru ir laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų, tuoj pat kreipiasi į perspėjimą pateikusią valstybę narę, kad būtų galima nedelsiant nuspręsti, kokio veiksmo imtis (Reglamento 25 straipsnio 2 dalis).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Sprendimas dėl draudimo buvo priimtas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 raštą Nr. 19-1235 (t. 2, b. l. 88–90), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra vienas iš pagrindinių asmenų, kilusių iš šalių, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, imigracijos į Europos Sąjungos šalis už piniginį atlygį organizatorių. Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos jau yra fiksavusios atvejų, kai pasinaudodami panašiais migracijos kanalais į Europos Sąjungą atvyko teroristinėms organizacijoms priklausantys ir jas remiantys asmenys, dėl ko kyla teroristinių aktų Europos Sąjungoje pavojus. Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 rašte Nr. 19-1235 pateikiama vienareikšmiai vertintina informacija. Šie duomenys yra patvirtinti slaptais dokumentais, su kuriais susipažino teisėjų kolegija. Kitų įrodymų, galinčių paneigti minėtame Valstybės saugumo departamento rašte konstatuotų aplinkybių buvimą nepateikta. Teismo nuomone, pakanka remtis iš dalies išslaptintu Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 raštu Nr. 19-1235, kadangi jame pateikti faktai yra pakankami bylai išspręsti. Teisėjų kolegijos nuomone, Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 raštas Nr. 19-1235 yra pakankama įrodinėjimo priemonė konstatuoti faktui, kad M. A. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išvada, kad atsakovas pagrįstai uždraudė M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal Reglamento 24 straipsnio 3 dalį perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taigi, Europos Sąjungos teisė leidžia priimti administracinį sprendimą, kurio pagrindu įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti, kai asmeniui atsisakoma išduoti leidimą gyventi ir kai jo buvimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Reglamento 21 straipsnis nustato, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė įvertina jo proporcingumą, t. y. nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Teismui tiriant Migracijos Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ teisėtumą, buvo konstatuota, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika negali būti vertinami kaip ilgalaikiai, jo šeimos ryšiai kūrėsi ne Lietuvoje ir gali būti plėtojami ne tik Lietuvos Respublikoje, todėl padaryta išvada, kad M. A. neturi asmeninių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas išsaugo galimybę arba įmonei vadovauti iš kitos šalies, arba ją parduoti ir gauti ekvivalentą turtu. Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, valstybės saugumas yra pagrindinė vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens teisių pažeidimais, yra žymiai svarbesnė. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, draudimas atvykti yra pakankamai proporcinga priemonė.

Sąrašo sudarymo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Gavęs šių taisyklių 16 punkte nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu (Sąrašo sudarymo taisyklių 17 punktas). Taigi, M. A. turi teisę pateikti atsakovui motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis už užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo prašyme nurodyti visas reikšmingas aplinkybes.

Draudimo kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pripažinus, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nėra tvirti (pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Danijoje, M. A. nurodė, kad siekia šioje šalyje gyventi su šeima, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Danijoje, o Lietuvoje apskaityta tik 2015-09-18) nebuvo pagrindo remtis Draudimo kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu ir nustatyti perpus trumpesnį, t. y. 5 metų draudimo atvykti laikotarpį.

Sprendimas dėl leidimo panaikinimo ir Sprendimas dėl draudimo yra individualūs administraciniai aktai, kadangi tai vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Iš prašomų panaikinti sprendimų turinio matyti, kad juose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti grėsmės valstybės saugumui buvimo faktą, tačiau pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma, įpareigojanti pateikti sprendimo motyvus bei pagrįsti taikomą prievartos priemonę, šiuo atveju turi būti taikomas atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo apribojimus. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kokių dokumentų pagrindu priimti prašomi panaikinti sprendimai, todėl tai pripažįstama pakankamu jų motyvavimu.

Sąrašo sudarymo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad duomenys, nurodyti šių taisyklių 6 punkte, ir juos pagrindžiantys dokumentai Migracijos departamentui teikiami esant bent vienam Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 2¹ ar 3 dalyje nurodytam pagrindui per 10 darbo dienų nuo šio pagrindo atsiradimo ar paaiškėjimo kartu su šį pagrindą patvirtinančiais dokumentais ir (arba) kompetentingų valstybės institucijų ar įstaigų motyvuotomis išvadomis arba pateikta informacija apie tai, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pagal Sąrašo sudarymo taisyklių 10¹ punktą, jeigu Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba grąžinti į kilmės ar užsienio valstybę, toks sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo vieno iš minėtų sprendimų priėmimo.

Sprendimas dėl draudimo buvo priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento 2015-06-18 raštu Nr. 19-1235, tačiau informacija apie tai, kad pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovui pateikta Valstybės saugumo departamento 2015-04-23 rašte Nr. 19-850. Sprendimas dėl draudimo M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką turėjo būti priimtas iki 2015-05-11 įskaitytinai, tačiau buvo priimtas tik 2015-06-23, t. y. praleidus nustatytą terminą. Pareiškėjas teigia, jog terminas draudimui nustatyti yra naikinamasis, jis negali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, kadangi tai yra susijęs su asmens statuso apibrėžimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas. Terminas nustatytas ne pareiškėjui, bet administravimo subjektui sprendimui priimti. Įprastai administracinėje teisėje tokie terminai apibrėžia administravimo veiksmų atlikimo datą, tačiau nenustato veiksmų neatlikimo pasekmių. Nustačius taisyklę, jog tam tikras sprendimas gali būti priimtas per tam tikrą laiką, nėra sprendžiama, kad šiam laikui pasibaigus sprendimas negali būti priimamas. Procedūrinių normų įtaka administracinio sprendimo teisėtumui yra nustatoma taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punkto kriterijų. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teisės aktai tiesiogiai nenustato pasekmių, kai konstatuojamas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nagrinėjimo procedūros pažeidimas, o konkrečiai – toks sprendimas priimamas nesilaikant nustatyto termino. Įvertinus nustatytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pažeidimas galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą bei kad nesilaikant nustatyto termino, buvo pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis ar suvaržytos jam garantuojamos teisės. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo šį atsakovo padarytą procedūrinį pažeidimą vertinti kaip esminį ir daro išvadą, kad jis yra formalus ir negali lemti Sprendimo dėl draudimo neteisėtumo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl pagrįstai panaikino M. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015-05-11 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-495/00162/ „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., panaikinimo“ bei Migracijos departamento 2015-06-23 sprendimas Nr. (15/5-3)4U-367 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Pareiškėjo skundai atmestini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi M. A. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.