- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-9-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33315-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- M. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties kuria atsisakyti priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos įpareigoti grąžinti ieškovui automobilį Mercedes-Benz CLS 450 4Matic, kėbulo (VIN) numeris: (duomenys neskelbtini); registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros lapą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-12-09 pirkimo-pardavimo sutartį; Automobilio Mercedes-Benz CLS 450 4Matic, kėbulo (VIN) numeris: (duomenys neskelbtini) raktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo M. B. ieškinį atsisakė priimti.
Spręsdamas ieškinio dėl automobilio išreikalavimo iš Policijos departamento priėmimo klausimą, teismas nurodė, kad automobilis buvo paimtas, vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl negalima teisinė situacija, kuomet nenuginčijus priimtų sprendimų BPK nustatyta tvarka, klausimas dėl automobilio grąžinimo iš policijos įstaigos, turinčios įgalinimus veikti ir veikusios BPK nustatyta tvarka, būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktu ieškiniu jokių reikalavimų Vokietijos įmonės Fahrzeug-Werk LUEG AG, atžvilgiu apskritai nėra pareikšta, nors ši įmonė ir nurodyta ieškinyje atsakovu, todėl ieškinį atsisakė priimti pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (apeliantas) M. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pažeidžiami CK 4.34 str. CPK 419-420 str. ir nėra motyvų, kuriais padaryta išvada, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme. Nurodo, jog lingvistiškai aiškinant BPK 93 str. 1 dalies nuostatą dėl daiktų saugojimo po baudžiamojo proceso pabaigos iki teismo sprendimo priimto CPK tvarka, yra aišku, kad sprendžiamas teisme gali būti ginčas ne tik dėl nuosavybės teisės į daiktą, bet ir ginčas dėl valdymo teisės. Taip pat nurodo, kad ieškovas pareiškė posesorinį ieškinį (CK 4.34 str. CPK 419-420 str.), todėl jis turi būti priimtas ir nagrinėjamas, o CPK 137 str. 2 d. 1 p. negali būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl atsisakymo priimti ieškovo ieškinį, sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. B. ieškinį atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Fahrzeug-Werk LUEG AG, veikiančiam per atstovą Lietuvoje – UAB „Alfa Baltic“ dėl automobilio išreikalavimo, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantas (ieškovas) su tokia išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nes bylos iškėlimo stadijoje materialus ieškinio pagrįstumas nėra tikrinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Kaip matyti iš ieškinio ir atskirojo skundo, ieškinio reikalavimas dėl automobilio išreikalavimo reiškiamas atsakovui Policijos departamentui dėl to, kad jis yra faktinis turto saugotojas, o Fahrzeug-Werk LUEG AG įtraukta į bylą iš esmės tam, kad būtų nuginčytos šios įmonės daiktinės teisės į ginčo automobilį ir, tuo pasiekoje, vadovaujantis BPK 93 str. automobilis ieškovui būtų grąžintas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčijamus teisinius santykius ir pagrįstai nurodė, jog reikalavimas atsakovui Policijos departamentui kildinamas ne iš civilinių, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, todėl ieškinys šiam atsakovui nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
BPK 93 str. 2 d. nurodyta iki kada laikomi daiktai, kai spręstinas ginčas tarp asmenų dėl daiktinių teisių į turtą (t.y. šiuo atveju tai būtų ginčas tarp ieškovo ir Fahrzeug-Werk LUEG AG) . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog ieškovas dėl automobilio (ne-)grąžinimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus sprendimus turi teisę ginčyti BPK nustatyta tvarka.
Civilinio proceso tvarka gali būti sprendžiamas ginčas, kilęs tarp ieškovo ir Vokietijos įmonės Fahrzeug-Werk LUEG AG, dėl daiktinių teisių į automobilį, tačiau šis ginčas, kaip išaiškino pirmosios instancijos teismas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 būtų teismingas Vokietijos teismui pagal atsakovo buveinės vietą. Apeliantas grindžia teismingumą Lietuvos Respublikos teismui minėto Reglamento 7 str. 2 p., tačiau šiuo atveju, kaip minėta, ginčas būtų kilęs iš daiktinių teisų, o ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių. Dėl to tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.