Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

5. Nuosprendžiai ir nutartis yra įsiteisėję ir vykdomi. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1999 m. vasario 24 d.

6. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi šis pataisos įstaigos teikimas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pataisos proceso metu dedamų elgesio korekcijos pastangų nepakanka jam paskirtos bausmės rūšiai pakeisti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Skundas dėl nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl pataisos įstaigos teikimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 360¹ straipsnio 4 dalis). Pagal šio straipsnio 6 dalį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju skundą pateikė pats nuteistasis V. M., kitų skundų byloje nėra gauta, todėl, vadovaujantis minėta įstatymo norma, aukštesnysis teismas neprivalo rengti žodinio teismo posėdžio ir gali skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi toks nuteistojo V. M. prašymas iš esmės nėra motyvuotas, nepateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo ištirti apygardos teisme, kurio teismo posėdyje dalyvavo tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, todėl nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netikslinga ir šis nuteistojo prašymas atmetamas.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

12. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis V. M. yra atlikęs daugiau nei 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesniojo teismo nutartyje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas.

13. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas, atlikdamas bausmę didžiąją dalį laiko dirbo ir iki šiol dirba bei motyvuotas dirbti ir laisvėje, gauta UAB „Bičių korys“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo pasibaigus bausmės atlikimo terminui. Nukentėjusiesiems priteista žala atlyginta ir šiuo metu pataisos namuose nėra gauta vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu. Taip pat V. M. bausmės atlikimo metu įgijo vidutinį išsilavinimą, o 2021 metais dailidės specialybę bei yra motyvuotas atkurti prarastus ryšius su artimaisiais. Tai rodo V. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių.

14. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. V. M. 2022 m. balandžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-1827 (toliau – ir socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei, o iš 2022 m. kovo 29 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 90 balų. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2019 m. liepos 16 d. – 99 balai, 2020 m. vasario 25 d. – 94 balai, 2020 m. spalio 28 d. – 91 balas. Lyginant su ankstesniu 2020 m. spalio 28 d. vertinimu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 1 balu, o nuo pirminio vertinimo – 9 balais. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu ji vis dar yra pakankamai aukšta, t. y. pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik devyni balai (vidutinės rizikos ribos nuo 41 iki 99 balų). Pusę šių balų sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių V. M. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 45 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

15. Nors šiuo metu ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau nuteistajam V. M. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi mažą darbo patirtį; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; suicidinis ar save žalojantis elgesys; negebėjimas atpažinti problemų; stokojimas tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, V. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir konfliktų sprendimo būdais. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus daug mažesnė, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

16. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, V. M. 12 kartų buvo skatintas už gerą, pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Taip pat iš prie skundo pateiktų bei asmens byloje esančių padėkų ir darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, jog jis vertinamas kaip geras darbuotojas, kuris ne kartą skatintas. Visgi V. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 10 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2012 m. rugpjūčio 10 d.). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tarp V. M. padarytų nusižengimų pasitaikė ir grubių pažeidimų – apsvaigimas nuo alkoholio, uždraustų daiktų (savadarbės ylos, atsuktuvas, peilis, žirklės ir kt. daiktai) laikymas, įžūlus, agresyvus elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas bei prižiūrėtojo įžeidinėjimas. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Kaip minėta, nuteistasis už gerą elgesį ir darbą iš viso yra skatintas 12 kartų, tačiau iki 2019 metų galo, t. y. daugiau kaip per 20 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, V. M. buvo skatintas tik 4 kartus ir tik nuo 2020 metų antros pusės galima matyti nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kai kiekvienais metais jis buvo skatinamas bent po 3, o kartais ir 4 kartus. Analogiškas išvadas apie nuteistojo V. M. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Nuo 1999 iki 2017 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija V. M. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai nuteistasis pradėtas charakterizuoti tik nuo 2018 metų. Taigi, iš nuteistojo V. M. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, didžiąją dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, o paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama, tam reikalingas papildomas laikas.

17. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. M. anksčiau buvo teistas ir laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – tris kvalifikuotus nužudymus, t. y. jis tyčia: itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė M. B. nužudymą; itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą paslėpti ankstesnį M. B. nužudymą, būdamas nusikaltęs tyčiniu jos nužudymu, įvykdė L. B. nužudymą; itin žiauriai, būdamas nusikaltęs tyčiniu M. B. ir L. B. nužudymu, įvykdė A. K. nužudymą. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų – siekiant apvogti nukentėjusiuosius, o L. B. nužudymo atveju ir turint tikslą paslėpti jo žmonos nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. M. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis V. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neneigė, kad pavogė daugumą jam inkriminuotų daiktų, tačiau bandė dalį kaltės dėl dviejų asmenų nužudymo perkelti kitam asmeniui, kuris, kaip nustatė bylą išnagrinėjęs teismas, nebuvo susijęs su nusikaltimų padarymu. Pažymėtina, jog dalinis nuteistojo kaltės neigimas nurodytas ir daugumoje V. M. charakteristikų. Dar 2018 m. gruodžio 20 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis vengia pokalbių apie įvykdytus nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą. 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. vasario 25 d. socialinio tyrimo išvadose pažymėta, jog nors nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad nepasvarsto galimų savo veiksmų pasekmių; tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; vis dar apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas ir pernelyg pasitiki sėkme. Tik vėlesnėse 2020 m. spalio 28 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad V. M. supranta turintis problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, gailisi padaręs nusikaltimą. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 14 d. socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis išsako, kad jaučia kaltę, tačiau iki šiol apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, nurodo, jog buvo „jaunas ir kvailas“, o dabar „rankų nenusiplausi“. Tokie V. M. pasisakymai, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistojo kaltės jausmas negilus ir jis iki šiol pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių.

18. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad nors šiuo metu nuteistojo V. M. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais keliais metais. Kaip minėta, dar 2020 m. pradžioje nuteistojo mąstymas ir elgesys kėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. M. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

19. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį V. M. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.