Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-20 · Byla Nr. TS-101-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
TS-101-1033/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Nuteistasis
N. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-101-1033/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo N. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-200, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės atlikimo pradžia – 2009 m. vasario 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 27 d. 2/3 dalis bausmės atliko – 2017 m. vasario 27 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. lapkričio 23 d. – 3 metai 3 mėnesiai 4 dienos.

Šalies argumentai

N. J. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-200 (toliau – Nutarimas) ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Komisija Nutarime išdėsčiusi faktus nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų. Nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies. Komisija Nutarime nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Taip pat be jokių argumentų pateiktas Komisijos manymas, jog „asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“, kuris yra visiškai deklaratyvūs. Pažymi, kad Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, kuris nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Komisija pati sau prieštarauja nurodydama, kad pagal OASys metodiką jis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 36 balai, tačiau teigiama, kad jis neva nesilaikys įstatymų. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Iš Komisijos Nutarimo neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nutarime teigiama, kad jis neva pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kokios tai priemonės jis nebuvo ir nėra informuotas, ir ar jis dar ką nors turėtų įvykdyti jam nėra žinoma. Rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Akcentuotina, kad nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Akivaizdu, kad Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijai Rec(2003)22, numatančiai principus, kuriais turi vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo. Visų pirma akcentuotina, kad pagal minėtas rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąją taisykle, jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos pozicijos – neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija Nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam N. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas antrą kartą. Anksčiau teistas du kartus, jam vieną kartą taikytas atidėjimas, sąlygų nepažeidė. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, labai gailisi. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas – konsultavosi su psichologu, lanko AA grupės užsiėmimus. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 36 balai, dengia ieškinį vaiko išlaikymui, dirba pataisos namuose, įgijo dvi specialybes, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, tačiau atkreiptinas dėmesys į vidutinę smurtinio elgesio riziką, į tai, jog vertinimo metu buvo nustatyta, kad alkoholio vartojimas yra nusikalstamo ir smurtinio elgesio veiksnys, į emocinę gerovę – polinkį sumenkinti problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo, įžvalgos stoką apie poreikį ateityje kontroliuoti alkoholio vartojimą, į mąstymą ir elgesį – sunkiai identifikuoja savo problemines sritis, taip pat galimas kliūtis siekiant savo planų ateityje, nepastebi, kad kai kurios problemos gali tebeegzistuoti arba vėl atsirasti (pvz., alkoholio vartojimas, agresyvus elgesys), susidūręs su problemomis kai kada stokoja ryžto imtis veiksmų tam, kad jas spėtų išspręstų, taip pat stokoja tinkamų neigiamų emocijų įveikimo įgūdžių, į elgesį bausmės atlikimo metu – 6 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, į tai, jog nuteistasis neturi gyvenamosios vietos – vyks į laikinuosius „Carito“ namus, didelę neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, Komisija priėmė išvadą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2018 m. balandžio mėnesį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę du trečdalius laisvės atėmimo bausmės ir jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą nustatyta, kad N. J. anksčiau teistas du kartus – pirmą kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau buvo teistas antrą kartą. Šiuo metu atlieką bausmę už tyčinį smurtinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kuris sukėlė ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, labai gailisi. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, du Komisijos nariai siūlė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos N. J., motyvuodami tuo, kad nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, atitinka pagrindinius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijus. Kiti Komisijos nariai balsavo „prieš“. Komisija 2017 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 59-115 – vieningai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam N. J.. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, siūlytas paskutinio svarstymo metu, bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors N. J. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, buvo baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja, tačiau už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose jis skatintas 11 kartų, o nuo 2017 m. balandžio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje nuo 2010-09-09, bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes – siuvinių gamintojo ir staliaus. Geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus. Yra patvirtinantys raštai, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir apgyvendintas „Carito“ laikinuosiuose namuose. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami. N. J. nusikalstamo elgesio nepateisina ir vertina kritiškai, supranta poreikį laikytis įstatymų, visuomenę vertina palankiai ir nori būti pilnaverčiu jos nariu. Palaiko ryšį laiškais su šeimos nariais – broliu, dukra ir sūnumi, lankomas retkarčiais. Turi įsiskolinimą vaikų išlaikymui, kurį moka. Kalbėdamas apie savo alkoholio vartojimo įpročius, pastebi ir supranta, jog alkoholio vartojimas yra susijęs su jo smurtiniu nusikalstamu elgesiu (visų įvykdytų nusikaltimų metu asmuo buvo apsvaigęs), kurį laiką prieš paskutinį nusikaltimą piktnaudžiavo alkoholiu. Dėl alkoholio vartojimo įpročių yra kilę ir problemų šeimoje – dvi savaites yra gulėjęs priklausomybių gydymo įstaigoje, tačiau po gydymo iš karto atkrito. Nors bausmės atlikimo metu nėra fiksuota N. J. elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, tačiau jis yra linkęs sumenkinti problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo. Nuteistasis stokoja įžvalgos apie poreikį ateityje kontroliuoti alkoholio poreikį bei kreiptis specializuotos pagalbos. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu pirmą kartą dalyvavo priklausomybės tematikos programoje, t. y. po pirmojo svarstymo lanko savitarpio pagalbos grupės AA užsiėmimus. Manytina, kad nuteistojo praeities impulsyvų ir agresyvų elgesį įtakojo alkoholio vartojimas. Paties N. J. teigimu, kai kuriais atvejais, būdamas piktas, prarasdavo savikontrolę. Bausmės vykdymo atlikimo metu nėra fiksuota smurtinio ar agresyvaus N. J. elgesio. Tačiau asmuo sunkiai identifikuoja savo problemines sritis, taip pat ir galimas kliūtis siekiant savo planų ateityje. Nuteistasis nepastebi, kad kai kurios problemos gali tebeegzistuoti arba vėl atsirasti – kaip alkoholio vartojimas ar agresyvus elgesys. Nors susidūręs su problemomis stokoja ryžto imtis tam tikrų veiksmų problemoms spręsti bei stokoja tinkamų neigiamų emocijų įveikimo įgūdžių, tačiau pastaruoju metu stengiasi planuoti ateitį ir užsitikrinti reikiamą pagalbą. Nuteistojo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, šios rizikos svarus veiksnys – alkoholio vartojimas, kuris esant vidinei motyvacijai bei išoriniams veiksniams gali būti nebeaktualus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką žema – 36 balai, iš jų statiniai veiksniai – 8 balai, o dinaminiai veiksniai – 28 balai. Pažymėtina, kad didžiąją dalį, net 28 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti – alkoholio vartojimas; menkas atsparumas stresui; emocijų ir elgesio kontrolės, įžvalgos apie savo problemas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka, tačiau nedėjo tam pakankamai pastangų, kas iš esmės rodo pažangos nebuvimą po pirmo Komisijos svarstymo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys be nuobaudų, noras dirbti ir turimas darbas išėjus iš įkalinimo įstaigos, mokami įsiskolinimai, turima laikina gyvenamoji vieta, įgytos specialybės bei įvykdytos programos, yra svarbios aplinkybės, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo ir vidutinę smurtinio elgesio riziką, kurios išliko nepasikeitusios, į likusią neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką, alkoholio problemos sumenkinimą, kitas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistojo N. J. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, tikslinga toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės, todėl Komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 59-200, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo N. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-200 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas