Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. B. savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas pripažinti juridinį faktą, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, 34 kv. m. ploto ir ūkiniai pastatai, esantys prie gyvenamojo namo, nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nuo 1992 m. spalio 8 d. priklauso pareiškėjui. Paaiškino, kad 1983 m. dirbo kolūkyje ir davė jam šį butą. Name yra trys butai. Antrame aukšte gyvenę asmenys išvykę į Vokietiją. Trečias butas tuščias, nes gyventojas mirė. Savivaldybėje sužinojo, kad namo savininko nėra. 1983 m. tarp kolūkio ir jo buvo sudaryta nuomos sutartis, bet nuomos nereikėjo mokėti. Tuo metu butas priklausė kolūkiui. Po to, iš kolūkio susikūrė bendrovė. Norėjo privatizuoti namą, kreipėsi į seniūniją, bet jam nepardavė, nes buvo gyvi savininkai. Kreipėsi į archyvus, tačiau namo dokumentų nerado. Buvo skelbimas laikraštyje, kad namas be savininkų. 1992-10-08 privatizavus kolūkį suprato, kad niekas nepretenduoja į butą ir jis yra pagrindinis buto savininkas. Įsiskolinimų už butą neturi, moka už elektrą, šiukšles. Su žmona išsiskyrė apie 1990 m. A. B., gyvenantis Beržų gatvėje šalia jo, nori namą, kuriame yra jo butas, užvaldyti.

Liudytoja N. P. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas. Kai ji prieš 34 metus atsikėlė, pareiškėjas jau gyveno bute, tvarkėsi kaip savo namų ūkyje. Mano, kad namas niekam nepriklauso. Vietoj Kepalių kolūkio dabar yra Kepalių bendrovė. Kaime kalbama, kad pareiškėjo kaimynas B. nori užimti namą.

Liudytojas P. Š. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas, senai gyvena bute, tvarkosi, turi daržą. Namas niekam nepriklauso. Jis gyvena Beržininkų kaime nuo 1979 m. Pareiškėjas neprivatizavo buto, nes nebuvo dokumentų. Smetonos laikais tame name buvo lyg nuovada. Buvęs kolūkio pirmininkas B. nori iškraustyti pareiškėją.

Liudytoja L. V. parodė, kad pareiškėjas yra seniūnijos gyventojas. Iš dokumentų matyti, kad 1983-04-01 Kepalių kolūkis išnuomojo butą pareiškėjui jo darbo laikui. Namas pagal dokumentus Kepalių kolūkio buvo grąžintinas savininkui M., kodėl neperduotas, seniūnija nežino. Pareiškėjas visą tą laiką gyvena bute, naudojasi ūkiniais pastatais, netoli yra išsipirkęs nuosavos žemės. Kai savivaldybė būstą paskelbė bešeimininkiu, į savivaldybės administraciją kreipėsi B. Tačiau pastarasis jokių dokumentų, kurie įrodytų jo teises į tą būstą, nepateikė. M. giminės dėl namo nesikreipė.

Liudytojas A. P. B. parodė, kad pareiškėjas yra kaimynas, santykiai blogi. Butas yra paverstas landyne. Į pareiškėjo butą jis nepretenduoja, bet žino, kad yra namo savininko giminaičiai. Pastarieji buvo atvažiavę prieš 5-6 metus, prašė jo prižiūrėti sodybą. Jis iš kolūkio pirko namą, bet nebuvo ūkinių pastatų. Žadėjo įsirengti ūkinį, susitaręs su namo savininkais, kai šie susitvarkys nuosavybės dokumentus. Dirbo Kepalių kolūkio valdybos pirmininku aštuonerius metus. Tarybiniais laikais kolūkis valdė namą. Kolūkis neimdavo nuomos mokesčio iš nuomininkų už tokius butus.

Liudytojas A. G. parodė, kad pareiškėją pažįsta tik iš matymo. Kepalių žemės ūkio bendrovė buvo visų Kepalių kolūkio pareigų ir teisių perėmėja. Bendrovės archyve nerado jokių dokumentų, kad šis namas dabar priklausytų bendrovei. Pastato nėra bendrovės balanse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, suinteresuoto asmens atsiliepimu į pareiškimą, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas J. B. 1982-11-11 buvo priimtas į LTSR Joniškio rajono Kepalių kolūkio (toliau - Kepalių kolūkis) narius. Dirbo Kepalių kolūkyje traktorininku. Kepalių kolūkis pareiškėjui pagal tipinę nuomos sutartį 1983 m. balandžio 1 d. suteikė 34 kv. m. gyvenamojo ploto dviejų kambarių tarnybinį gyvenamąjį plotą Beržininkų kaime (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nuo 1985-09-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki šiol gyvena šiame bute, jį prižiūri, moka mokesčius už elektros energiją, pagal panaudos sutartį neatlygintinai naudoja pakuočių atliekų ir stiklo surinkimo konteinerius, naudojasi prie gyvenamojo namo esančiais ūkiniais pastatais. Pareiškėjo nuosavybės teise įregistruotas 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-05-12 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis daiktas-gyvenamasis namas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Joniškio rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie minėto pastato, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėjas, teisinę registraciją nėra. Iš 1992-08-01 rašto matyti, kad Joniškio rajono Kepalių ūkio vadovė M., vyr. buhalterė V., agrarinės reformos tarnybos vadovas K. perdavė savininkui M. grąžintą išlikusį turtą pagal rajono tarybos potvarkį Nr. 355v 1992-06-25: gyvenamąjį namą, sandėlį-garažą, tvartą, daržinę. Iš Kepalių apylinkės šeimų, kurios gyvena savininkams grąžintinuose namuose sąrašo matyti, kad J. B. gyvena Beržininkų kaime savininkui M. grąžintinuose namuose.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš pareiškėjo teismui duoto paaiškinimo nustatyta, kad pastarasis norėjo privatizuoti butą, kuriame gyvena, bet jam nebuvo leista, nes gyvi namo savininkai. Liudytoja apklausta Kepalių seniūnė L. V. parodė, kad namas Kepalių kolūkio buvo grąžintinas savininkui M. ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Liudytoju apklaustas A. P. B. parodė, kad prieš 5-6 metus buvo atvykę namo savininko giminaičiai, prašė jo prižiūrėti sodybą, paieškojęs rastų telefono numerį. Nurodė, kad atvykę asmenys neatsisakė teisių į turtą, žadėjo tvarkytis dokumentus. Taigi iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1992-08-01 išlikęs turtas, tai yra gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) pagal rajono tarybos potvarkį Nr. 355v 1992-06-25 buvo perduotas savininkui. Nustatyta, kad pareiškėjas gyvena savininkui M. grąžintuose namuose. Šios aplinkybės iš esmės buvo žinomos ir pačiam pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą, t. y. ne mažiau kaip 10 metų, suvokė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (buvo įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra nustatyta visų būtinų sąlygų pareiškėjui J. B. nuosavybės teisei į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, 34 kv. m. ploto ir ūkinius pastatus, esančius prie gyvenamojo namo, įgyti įgyjamąja senatimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.