- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2-731-164/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Z. S.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovei Z. S., jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. prašo priteisti iš atsakovės Z. S. 32 384 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu tarp jo ir Z. S. nutraukta santuoka ir padalintas santuokos įgytas turtas: Z. S. nuosavybės teise priteista 55/100 dalys gyvenamojo namo 148500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis ūkinio pastato 1000,00 vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 garažo 1250,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis kiemo statinių 1250,00 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo 17500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, taip pat priteista 1747 vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini)., akcijų 8210,90 Lt vertės, o jam nuosavybės teise priteista 45/100 dalys gyvenamojo namo 121500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis ūkinio pastato 1000,00 vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 garažo 1250,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis kiemo statinių 1250,00 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo 17500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, taip pat 1747 vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini)., akcijos 8210,90 Lt vertės, (duomenys neskelbtini)., automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).,, 2000,00 Lt vertės, bei automobilis „Tayota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., F, 6000 Lt vertės. Santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad jis iki santuokos buvo įgijęs statybinių medžiagų, Z. S. pripažino faktą, kad jis iki santuokos įregistravimo buvo pradėjęs namo statybą, išpylė namo pamatus ir pastatė namo sienas bei uždengė stogą. Pirmos instancijos teismas, remdamasis CK 3.82 str. įtvirtinta prezumcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais pripažino sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir ją padalijo. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant bendram sutuoktiniui turtui yra svarbi aplinkybė, kurią atsižvelgiama, kai bendrą turtą sutuoktiniai dalija. Taip pat asmeninių lėšų panaudojimas sukuriant bendrą jungtinę nuosavybę gali būti vienas iš pagrindų reikalauti priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendimu, santuokoje įgytas gyvenamasis namas bei žemės sklypas buvo padalintas natūra, lygiomis dalimis, nes teismo vertinimu šalys nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurie teismui duotų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovas P. S. taip pat nurodo, kad jis toje byloje nepateikė savarankiško reikalavimo prisiteisi iš atsakovės kompensacijos už jo asmenines lėšas, įgytas statybines medžiagas, kuriuos buvo panaudotos sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę t. y. statant gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Atnaujinti procesą šioje byloje taip pat nėra įstatyminio pagrindo, nes visos aplinkybės kurios yra nurodomos šiame ieškinyje buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Kitų pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos CPK 366 pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra. Todėl mano, kad šių civilinių santykių visumoje taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas numautas Lietuvos Respublikos CK 6.237 , 6.242 straipsnyje numatytos nuostatos, t. y. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tai yra vienintelis būdas ieškovui susigrąžinti įdėtas asmenines lėšas, kuriomis buvo iš esmės sukurta bendroji jungtinė nuosavybė ir dalis šios nuosavybės t.y. 55/100 dalis gyvenamojo namo 148 500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini)., po santuokos nutraukimo atiteko Z. S.. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad jis laikotarpyje nuo 1975 m. birželio mėn. iki 1977 m. rugsėjo 24 d. statybinių medžiagų įgijo už 2033 rublius, kas konvertuojant litais, pagal tuo metu patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės rublio ir lito santykį 1:100 būtų 203 300 litai. Konvertuojant litus į eurus pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą kursą 1:3.4528 būtų 58 880 eurai. Z. S. atiteko 55/100 gyvenamojo namo dalis, kas paskaičiuojant procentais atitiktų pagerinimo asmeninių lėšų panaudojimą sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę: Z. S. -32 384 eurai, o P. S. 26 496 eurai. Taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą jis turi teisę reikalauti iš Z. S. 32 384 eurų, nes atsakovė įgydama po santuokos nutraukimo 55/100 gyvenamojo namo šiai sumai, be teisinio pagrindo, praturtėjo.
Ieškovo atstovas advokatas R. K. prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovė Z. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 600 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad ji dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu su ieškovu. Kai su ieškovu pradėjo gyventi, buvo dar tik išpilti namo pamatai ir pastatytos mūrinės sienos bei uždengtas stogas. Į visa kita ji su atsakovu investavo kartu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimo įstatyminį pagrindą nurodo nepragrįstą praturtėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų yra pasisakęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios normos netaikomos, kadangi turėtų būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santuokoje įgyto turto padalijimą, teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnis). Ieškovas P. S. reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo turėjo galimybę pareikšti 2009 metais, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla, tačiau to nepadarė ir jokio reikalavimo nepareiškė. Tai pažymėjo ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 metų gegužės 26 d. sprendime. Tokiu būdu negali būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios normos, kadangi tai reglamentavo Civilinio kodekso 3.98 straipsnis. Kadangi ieškovas nutraukiant santuoką neprašė priteisti kompensacijos, tai neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti kompensacijos kitu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Civilinio kodekso normų taikymo. Ieškovas savo reikalavimo pagrindą nurodo Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokinio turto padalijimo, kompensacijų mokėjimo ir kitus turtinius klausimus, kurie yra išsprendžiami nutraukiant santuoką. Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje ir 3.61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Apie įstatymu nustatytą pareigą vienoje byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinėje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl sutuoktinių turto padalijimo teismai neturi pareigos būti aktyviems, patys sutuoktiniai turi būti aktyvūs, tai yra nurodyti visą turtą ir pareikšti visus reikalavimus, susijusius su turtu. Tokiu būdu, P. S. privalėjo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, tačiau to nepadarė, todėl jis nebegali reikšti naujo reikalavimo, susijusio su santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo. Ieškovas nurodo, kad jis iki santuokos su atsakove sudarymo bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto namo statyboms panaudojo savo asmenines statybines medžiagas, kurių vertė 2033 rubliai ir kas konvertavus rublius į eurus susidaro 32 384 eurai. Tokie ieškovo pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti. Tokiu būdu 2033 rublius konvertavus į litus gaunasi 20,33 lito arba 5,88 euro, bet ne 32 384 eurai, kaip nurodo ieškovas. Iš ieškovo pateiktų pirkimo kvitų, išlaidų važtaraščių taip pat neaišku, ar šios medžiagos buvo panaudotos būtent namo, pripažinto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, statybai. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei įsigyti, todėl Šilutės rajono apylinkės teismas detaliai ir neanalizavo ieškovo pateiktų dokumentų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp P. S. ir Z. S. ir padalintas santuokoje įgytas turtas: Z. S. nuosavybės teise priteista 55/100 dalys gyvenamojo namo 148500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis ūkinio pastato 1000,00 vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 garažo 1250,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis kiemo statinių 1250,00 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo 17500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr(duomenys neskelbtini).,, taip pat priteista 1747 vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini)., akcijų 8210,90 Lt vertės, o jam nuosavybės teise priteista 45/100 dalys gyvenamojo namo 121500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis ūkinio pastato 1000,00 vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 garažo 1250,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, 1/2 dalis kiemo statinių 1250,00 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo 17500,00 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini).,., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).,, taip pat 1747 vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini)., akcijos 8210,90 Lt vertės, (duomenys neskelbtini).,, automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. E(duomenys neskelbtini).,, 2000,00 Lt vertės, bei automobilis „Tayota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).,, 6000 Lt vertės. Teismas, padalindamas turtą konstatavo, kad šalys nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurie teismui duotų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas dalintinas natūra, lygiomis dalimis, pažymėdamas, jog asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant bendram sutuoktiniui turtui yra svarbi aplinkybė, į kurią atsižvelgiama, kai bendrą turtą sutuoktiniai dalija ir tai gali būti vienas iš pagrindų reikalauti priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, tačiau atsakovas to nepareiškė.
Kaip nurodo ieškovas, santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad jis iki santuokos buvo įgijęs statybinių medžiagų, Z. S. pripažino faktą, kad jis iki santuokos įregistravimo buvo pradėjęs namo statybą, išpylė namo pamatus ir pastatė namo sienas bei uždengė stogą iš savo asmeninių lėšų, todėl atsakovei priteisus namo dalį, ji nepagrįstai praturtėjo.
Pažymėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismui 2009-05-26 priėmus sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo ir kuriuo buvo išspręstas turo padalijimo klausimas, ieškovo reikalavimas, kuriuo jis prašo priteisti 320384 Eur nepagrįsto praturtėjimo, nebegali būti svarstomas., t.y. ieškovas turėjo teisę ir pareigą šį klausimą spręsti santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Respublikos CPK 385 str. numato, kad nutraukiant santuoką teismas, be kitų pareikštų reikalavimų, privalo išspręsti ir turto padalijimo klausimą. Kaip matyti, ieškovas byloje dėl santuokos nutraukimo nekėlė klausimo dėl kompensacijos iš Z. S. priteisimo.
Be to, pažymėtina, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi atsakovė Z. S. turtą įgijo sąžiningai, tai yra pagal teismo sprendimą, todėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos negali būti taikomos.
Esant išvardytiems argumentams, ieškovo P. S. ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo P. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovei Z. S. ir 5,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 93, 96 ir 98 straipsniai).
Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, kad atsakovė Z. S. ketina parduoti tretiesiems asmenims 55/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., ., ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti Z. S. ir 5,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.