Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo B. A. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį už dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje įvykdytas nusikalstamas veikas:

už 2000 m. gegužės 4 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 11 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 16 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 17 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 19 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 20 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 23 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 25 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 27 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 29 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. gegužės 31 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 1 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 12 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 14 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 15 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 17 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 19 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 21 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 24 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 26 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. birželio 29 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. liepos 5 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. liepos 7 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

už 2000 m. liepos 11 d. įvykdytą kontrabandą – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

B. A. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo B. A. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti ir A. M., F. B., A. P., J. B., A. V., V. K., A. S., pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas V. B., kuris pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo B. A. skundą atmesti, nuteistojo B. A. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus – kontrabandą: 2000 metų pradžioje B. A., turėdamas sumanymą į Lietuvą kontrabanda gabenti kompaktines plokšteles – neteisėtas fonogramų kopijas platinimui komerciniais tikslais, sukūrė nusikalstamą susivienijimą, organizavo ir vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai. Nusikalstamų ketinimų įgyvendinimui B. A. išnuomojo patalpas, esančias Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, naudojosi Vilniuje, Karlų gatvėje esančiomis patalpomis, kur buvo laikomos atgabentos fonogramų kopijos, kitų asmenų vardu įgijo tris automobilius „Peugeot 405“, du automobilius „Renault 25“, automobilius „Volvo 740“ ir „Toyota Liteace“, parūpino įrengti šiuose automobiliuose slėptuves fonogramų kopijų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimui išvengiant muitinės kontrolės, nusikalstamo susivienijimo dalyviams suteikė pingines lėšas, reikalingas įgyti ir gabenti fonogramų kopijas bei automobilius, davė nurodymus įgyti ir pargabenti iš Ukrainos į Lietuvą automobilių slėptuvėse neteisėtas fonogramų kopijas. Nusikalstamo susivienijimo nariai A. M., F. B., A. P., J. B., A. V., V. K. ir A. S. pagal vaidmenų pasiskirstymą 2000 m. gegužės – liepos mėnesiais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vykdydami B. A. nurodymus, įvykdė 24 kontrabandos nusikaltimus, įveždami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtas fonogramų kopijas.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį dėl B. A. panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo ir padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Prokuroras, be kitų argumentų, skunde teigė, jog teismas nepagrįstai nuteistojo B. A. veiksmų, kuriant nusikalstamą susivienijimą, papildomai nekvalifikavo pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį. B. A. buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padarė 24 kontrabandos nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad B. A. padarė šiuos nusikalstamus veiksmus, t. y. sukūrė nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje darant kontrabandą, tačiau dėl nusikalstamo susivienijimo teismas B. A. veiksmus kvalifikavo tik pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Tokia teismo pateikta veikos kvalifikacija, prokuroro nuomone, yra neteisinga, nes nusikalstamo susivienijimo kūrimas su padarytomis kontrabandomis sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikaltimų sutaptį. Nusikalstamo susivienijimo kūrimas negali būti perkvalifikuotas į dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes iš esmės skiriasi šių nusikaltimų sudėčių objektyvioji pusė. 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalis – nusikalstamo susivienijimo kūrimas atitinka 2000 m. BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamo susivienijimo organizavimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujasis įstatymas numato griežtesnę bausmę, nuteistojo B. A. veika dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo turėtų būti papildomai kvalifikuota ne pagal 2000 m. BK 249 straipsnio 3 dalį, bet pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas, pripažinęs, kad B. A. kontrabandą padarė veikdamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, privalėjo skirti bausmę už kiekvieną kontrabandos nusikaltimą ne tik pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti paskirtąsias bausmes apėmimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl prokuroro apeliacinio skundo, nutartyje nurodė tik motyvus, susijusius su nuteistojo B. A. nusikalstama veika dalyvaujant nusikalstamame susivienijime. Teismas visiškai nepasisakė dėl prokuroro skundo motyvų apie nuteistojo B. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo. Tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniu skundu nuteistasis B. A. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti ir paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismas, jį pripažindamas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai nepatvirtina jo ir kitų nuteistųjų bendros ir vieningos tyčios dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tai, kad už savo darbą vairuotojai gaudavo atlyginimą, paneigia galimybę jų veikas vertinti kaip dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vairuotojų žinojimas, kad jie neteisėtai gabena nelegaliais fonogramų kopijas, ir įtarimas, kad į Kijevą vyksta ir kiti vairuotojai, neteikia pagrindo konstatuoti tarp nuteistųjų buvus išankstinį susitarimą. Vairuotojai buvo priimami atskirai konkrečiam darbui ir gaudavo skirtingo dydžio atlyginimus – tokie jų veiksmai negali būti vertinami kaip įstojimas į nusikalstamą susivienijimą. Tuo tarpu teismas nuteistųjų bendrininkavimą nusikalstamame susivienijime grindžia ne faktinėmis aplinkybėmis, o vertindamas kiekvieno vairuotojo „žinojimą“ apie kitų asmenų dalyvavimą neteisėtai gabenant per valstybės sieną fonogramų kopijas. Iš parodymo atpažinti protokolų kyla išvada, kad nuteistųjų tarpusavio bendravimo lygis nesiekė nusikalstamo susivienijimo formos.

Bylos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo laikyti, kad buvo bendrininkaujama nusikalstamo susivienijimo forma, nes vairuotojų veiksmai kiekvieną kartą apsiribodavo tik fonogramų atgabenimu, o gavę už darbą atlyginimą, jie nežinodavo, kada vėl reikės važiuoti ir apskritai, ar bereiks važiuoti. Vairuotojai neturėjo ir negalėjo daryti įtakos tolesniam kompaktinių plokštelių judėjimui Lietuvos rinkoje. Šios nustatytos aplinkybės paneigia bendros nuteistųjų tyčios buvimą platinant plokšteles Lietuvoje. Teismo samprotavimai ir svarstymai bei aplinkybių dėl vairuotojų „žinojimo“ sureikšminimas negali atsverti būtinumo įrodyti visus nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius.

Pagrįstų abejonių kelia nuosprendžio teiginys apie jo vadovaujantį vaidmenį nusikalstamame susivienijime. Jo veiksmai platinant fonogramas Lietuvoje negali būti pagrindas vertinant nusikalstamo susivienijimo daromą kontrabandą. Jis nėra pripažintas kaltu už neteisėtą nelegalių fonogramų platinimą, nors nuosprendyje nurodoma, kad būtent tai buvo galutinis nusikalstamo susivienijimo tikslas. Jo kaltė organizavus nelegalių fonogramų kontrabandą byloje nebuvo įrodinėjama. Esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir juo labiau – jį įkūrė. Kartu kyla pagrįstų abejonių ir dėl tinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo jį pripažįstant kaltu padarius kontrabandą dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugeliu iš nuosprendyje nurodytų 24 kontrabandos atvejų, nurodymus vairuotojams vykti į Kijevą davė jo sūnus D. A. arba S. S. Pažymėtina, kad ne visais nuosprendyje nurodytais atvejais minėti vairuotojai nelegaliai gabeno per valstybės sieną kompaktines plokšteles. Buvo atvejų, kada jie palikdavo automobilius su juose paslėptomis kompaktinėmis plokštelėmis Baltarusijos Respublikoje, o vėliau paimdavo jau pergabentas į Lietuvos Respubliką. Nuosprendyje šios aplinkybės neaptartos ir dėl jų nepasisakyta.

Jam paskirta bausmė akivaizdžiai skiriasi nuo kitiems nuteistiesiems už tuos pačius nusikaltimus paskirtų bausmių, todėl, jo nuomone, teismas dėl jo buvo šališkas. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, amžių ir gyvenimo būdą apibūdinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas neištaisė skundžiamame nuosprendyje padarytų klaidų.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis dėl B. A. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl 1961 m. BPK 22¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse , šeimos, ir baudžiamosiose bylose“ 68 straipsnio taikymo

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2000 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinį prokurorą, reikalaudama duoti sutikimą ir išduoti Lietuvos teisėsaugos institucijoms Lietuvos Respublikos pilietį B. A., kaltinamą padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 142¹ straipsnyje ir BK 312 straipsnio 3 dalyje. Šiame reikalavime Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra garantavo, kad išduotas B. A. be Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų sutikimo nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar baudžiamas už kitų, nei prašoma išduoti, nusikaltimų padarymą. (T. 10, b.l. 23-26). Paaiškėjus byloje naujoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2001 m. sausio 15 d. pakartotinai kreipėsi į Baltarusijos Respublikos generalinį prokurorą, reikalaudama duoti sutikimą ir išduoti B. A. už Lietuvos Respublikos 1961 m. LR BK 82 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. (T. 10, b.l. 62).

Iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2001 m. vasario 9 d. rašto matyti, kad B. A. išduodamas Lietuvos Respublikai ir duodamas sutikimas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal 1961 m. LR BK 82, 312 straipsnius, tačiau sutikimas B. A. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal 1961 m. LR BK 142¹ straipsnį duodas nebuvo.(T. 10, b.l. 65-66).

Iš priėmimo – perdavimo akto matyti, kad B. A. 2000 m. spalio 20 d. perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams ir tą pačią dieną jam paskelbtas nutarimas patraukti byloje kaltinamuoju, pareiškiant kaltinimą nusikaltimais, numatytais 1961 m. BK 142¹straipsnyje ir BK 312 straipsnio 3 dalyje, ir jis apklausiamas kaip kaltinamasis.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai.

2003 m. birželio 20 d. B. A. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodoma, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 9 d. įstatymo Nr. IX-1290 redakcija) ir 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, t.y. susivienijimo iš trijų ar daugiau asmenų bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus – kūrimas; fonogramų kopijų kontrabanda; neteisėtas valstybės sienos perėjimas; dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Pagal kaltinamąjį aktą, surašytą 2003 m. liepos 22 d. B. A. kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 9 d. įstatymo Nr. IX-1290 redakcija) ir 2000 m. BK 199 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, o 2003 m. spalio 22 d. teismo nutartimi byla, kurioje kaltinamas B. A. už anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymą ir kiti asmenys, perduodama nagrinėti teismui.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu B. A. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio 1 dalies (2003 m. sausio 9 d. įstatymo Nr. IX-1290 redakcija) perkvalifikuojama į 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalį ir jis nuteisiamas pagal 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, t.y. už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus – kontrabandą (BK 25 straipsnio 4 dalis).

Pagal 1961 m. BPK 22¹ straipsnį (2000 m. BPK 70 straipsnį) užsienio valstybės išduotas asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, taip pat perduodamas trečiajai valstybei už nusikaltimą, kurį jis padarė iki išdavimo ir už kurį nebuvo išduotas, jeigu tuo reikalu nėra asmenį išdavusios užsienio valstybės sutikimo. Taigi B. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, negavus asmenį išdavusios valstybės sutikimo ir taip padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

B. A. gali būti nuteistas už nusikaltimą, už kurį nebuvo išduotas, jeigu dėl to bus gautas Baltarusijos Respublikos sutikimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį dėl B. A. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.