Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims H. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. A. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Pareiškėjas palikimą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo ir emocinės būsenos įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo liudijimas. Pareiškėjas mano, kad nesikreipimo dėl palikimo priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko jis laiku nesikreipė į notarą. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą priėmė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, jį pradėdamas faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad siūlo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo H. D. su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo pareiškime nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo motina A. A. D., (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 3). Po motinos mirties pareiškėjas likusiu turtu – motinai priklausančia buto dalimi, jai priklausančiais asmeniniais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo (e.b.l. 21). Iš testamentų registrų išrašo matyti, kad po A. A. D. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (e.b.l. 71). Pareiškėjas faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po motinos mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė A. A. D. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.