Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Pajūrio kredito unijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pajūrio kredito unijos ieškinį atsakovams N. G., A. R., tretiesiems asmenims E. R., G. S., V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-06 Kretingos rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo A. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas nurodė, kad jis nežinojo apie priimtą teismo sprendimą ir nepasinaudojo teise jį apskųsti apeliacine tvarka. Atsakovas prašė atnaujinti procesą, nes teismas netaikė restitucijos pripažįstamas sandorį negaliojančiu. Be to, teismas netinkamai taikė LR CK 6. 66 str. nuostatas.

Ieškovė Pajūrio kredito unija dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė jį panaikinti bei atsakovo A. R. prašymą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo už akių panaikinimo atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės bei kad nenustatytas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Sudarius ginčijamą sandorį atsakovė N. G. sumažino mokumą, nebeliko neįkeisto jos turto, iš kurio galėtų būti išieškoma skola. Atsakovei priklausantis kitas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, dėl to iš jo ieškovė negalėtų išieškoti skolos. Nurodė, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad ginčijamu sandoriu perleidžia visą savo turtą, iš kurio ieškovė galėtų išieškoti skolas. Atsakovė perleido turtą savo buvusiam žentui, o tai tik patvirtina, kad atsakovui A. R. buvo žinoma apie atsakovės N. G. įsipareigojimu ir kad ginčijamu sandoriu siekiama išvengti išieškojimo. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo E. R. sandorio sudarymo metu nebuvo skolininkės, nes nebuvo suėjęs prievolės vykdymo terminas, nes ieškovė teisę ginčyti sandorį turi ir tuo atveju, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės prašo palikti nepakeistą Kretingos rajono sprendimą 2011-06-13 sprendimą už akių, kuriuo buvo tenkintas ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 2009-11-16 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp atsakovų N. G. ir A. R.. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės, nes atsakovė turi kito turto į kurį galima nukreipti išieškojimą. Su tokia skundo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė N. G., kaip laiduotoja už trečiąjį asmenį E. R., prievolę kreditorei prisiėmė 2009-03-20 ir 2009-05-22 sutartimis. Taigi nuo šio momento ji užtikrino tinkamą prievolių įvykdymą. Aplinkybė, kad ginčijamo 2009-11-16 sandorio sudarymo metu nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas, nereiškia, kad tuo metu atsakovė neturėjo įsipareigojimų ieškovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo E. R. negrąžino skolų ieškovei, o atsakovė N. G., žinodama apie dar neprasidėjusį skolų išieškojimo procesą, savo kaip laiduotojos turtą perleido atsakovui A. R.. Akivaizdu tai, kad atsakovė N. G., būdama atsakinga už skolų grąžinimą ieškovei, negrąžinus skolų, nesant būtinumo sudaryti sandorį, perleido savo turtą. Dėl to, perleisdama savo turtą atsakovui A. R. atsakovė apribojo ieškovės galimybę gauti prievolės įvykdymą iš šio turto ir tuo patvirtinamas LR CK 6. 66 str. nuostatų taikymas.

Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė dar turi ir kito turto, todėl ginčijamas sandoris nedaro jos visiškai nemokia. LR CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi nustatyta, kad atsakovė netapo visiškai nemoki, tačiau taip pat nustatyta, kad kitas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra suvaržytas, t.y. jam nustatyta hipoteka, o tai reiškia, kad į šį turtą pirmumo teisę turi ne ieškovė, o hipotekos kreditoriai (LR CK 4.192, 4.193 str.). Dėl to darytina išvada, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovės kaip kreditorės teisėti interesai.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų sąžiningumą. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Atsakovės N. G. nesąžiningumą įrodo tai, kad turimas turtas buvo perleistas buvusiam žentui, kuriam turėjo būti žinoma apie atsakovės N. G. įsipareigojimus. LR CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų - CK 6.67 str., kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, šiuo atveju atsakovo A. R., kai ginčijamas atlygintinis sandoris, nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Pagal LR CK 6.67 str.1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šie subjektai įvardyti ir CK 6.67 str. 2, 3, 6, 7 punktuose. Artimojo giminaičio sąvoka, įtvirtinta LR CK 3.135 str. – artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.136 ir CK 6.67 straipsnius darytina išvada, kad svainyste (žentas ir uošvienė) susiję asmenys neįtraukti į nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašą. Atsakovės N. G. sudaryto sandorio su buvusiu žentu atsakovu A. R. vertinimas kaip nesąžiningo priklauso ir nuo kitų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Šios bylos atveju, ieškovės ginčijamą sandorį su A. R., t. y. buvusiu savo sutuoktiniu, sudarė E. R., buvusi atsakovo A. R. sutuoktinė, veikianti kaip savo motinos atsakovės N. G. įgaliotinė (t. 1, b. l. 88-90). E. R. kaip pagrindinei ieškovės skolininkei buvo žinoma, kad tokiu sandoriu bus apribota ieškovės galimybė gauti piniginės prievolės įvykdymą iš laidavusios atsakovės N. G.. Tokie trečiojo asmens E. R. bei atsakovų veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys ieškovės teises (LR CPK 178, 185 str.). Dėl to galima padaryti išvadą, kad įrodytas šalių nesąžiningumas sudarant sandorį, pažeidžiantį LR CK 6. 66 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-13 sprendimu už akių pagrįstai pripažino 2009-11-16 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir teismas pagrįstai taikė tik vienašalę restituciją. Tai yra bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi, ginčo sandoriu buvo sumažintas atsakovės N. G. mokumas, atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, sandoris pažeidė ieškovės teises atgauti skolą. Trečiasis asmuo E. R. teismui paaiškino, jog pinigai už ginčo turtą nebuvo sumokėti, tai yra 25 000 Lt atsakovas A. R. nemokėjo. E. R. patvirtino ir tai, kad ginčo sodyba buvo įgyta už trečiojo asmens E. R. bei atsakovo A. R. lėšas tik nuosavybės teisė įforminta atsakovės N. G. vardu (b.l. 19 t. 2). Taigi atsakovė N. G. ir sutiko laiduoti už dukros skolas ieškovei, nes E. R. turtas buvo perleistas atsakovei N. G. nesiekiant sukurti teisėtų nuosavybės santykių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. R. atstovė pripažino, kad atsakovas turi du vaikus, jiems išlaikymo neteikė (b.l. 19 t. 2). Atsakovo A. R. atstovė pripažino ir tai, kad dar 2010-01-25 buvo areštuotas atsakovui A. R. priklausantis žemės sklypas, nes atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikams. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas A. R. 2009-11-16 turėjo didelę piniginių lėšų sumą, tai yra 25 000 Lt, ir juos sumokėjo atsakovei N. G.. Taigi atsakovo A. R. prašymas dėl dvišalės restitucijos taikymo ir Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas (LR CPK 178 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to yra pagrindas 2013-02-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti (LR CPK 326 str. 2p.).

Pirmosios instancijos nepagrįstai nurodė, kad ginčas yra neturtinis, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškiniai actio Pauliana pagrindu yra turtiniai, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovei iš atsakovo A. R. priteisiama 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 606 Lt žyminio mokesčio valstybei (LR CPK 93 str.). Panaikinus sprendimą, iš atsakovo A. R. trečiajam asmeniui G. S. priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą ir palikti galioti 2011-06-13 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą.

Priteisti ieškovei Pajūrio kredito unijai iš atsakovo A. R. 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. 606 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. R. trečiajam asmeniui G. S. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.