Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.23 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia panaudojo savo tėvo S. A. (S. A.) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių, ne mažiau kaip 3 smūgius, ranka į veido sritį, taip sukeldamas S. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvena nurodytu adresu su savo tėvais S. A. ir M. A. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, nes mažiausiai 3 kartus dešine ranka sudavė savo tėvui į veido sritį. Tėvų namuose gyvena nuolat, kitos gyvenamosios vietos neturi. 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 11 val. dienos nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kurį jis nusipirkęs iš karto išgėrė. Tuomet pavaikščiojęs po aplink esantį rajoną vėl nuėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų, tačiau tiksliai neatsimena, ar juos išgėrė vietoje ar parsinešė namo. Grįžus namo, apie 17 val., jo motina jam pasakė, kad eitų pavalgyti. Nuėjus į virtuvę, virtuvėje jau sėdėjo jo tėvas S. A., kuris taip pat jau buvo neblaivus. Tuomet A. A. pradėjo virtuvėje valgyti ir jo tėvas pradėjo jam kažką sakyti, ką tiksliai jis neatsimena. Jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Toliau kaip viskas vyko, jis neatsimena, kadangi buvo neblaivus, tačiau atsimena, kad S. A. rūkė atsistojęs ir jis (A. A.) jam vieną kartą trenkė iš dešinės rankos į veido sritį, tuomet jis išėjo. Tuomet jo tėvas vėl pradėjo kažką jam sakyti, jis (A. A.) vėl pradėjo eiti link ir tuomet dar du kartus jam trenkė dešinės rankos delnu į veido sritį. Kad būtų sudavęs jam daugiau smūgių, neatsimena. Tuomet motina pradėjo juos skirti ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Tėvas visada pirmas inicijuoja konfliktus, A. A. visada stengiasi išvengti konfliktų. Gyvenant kartu su tėvu, jų santykiai yra normalūs, dažniausiai tarpusavyje beveik nekalba. Fizinį smurtą vienas prieš kitą ankščiau buvo naudoję tiek S. A., tiek jis, tačiau į policiją nesikreipdavo, kadangi nenorėdavo problemų. Kadangi jo tėvas visuomet kabinėjasi prie jo ir prie mamos, jam tuo metu būnant neblaiviam tiesiog sukilo pyktis ir todėl S. A. trenkė. Dėl to, kad S. A. sukėlė fizinį skausmą jis gailisi, norėtų jo atsiprašyti, jam padaryti žalos nesiekė.

Be A. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2024 m. rugsėjo 7 d. S. A. pareiškimu, 2024 m. spalio 1 d. apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. A. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 17.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo tėvui S. A., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę A. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 8 d. 12.15 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. A. A. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš artimąjį giminaitį – tėvą, todėl A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 8 d. 12.15 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.