Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo biržoje, teismo neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent 2025 m. liepos 9 d., apie 10:00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - motobloką „TILLER R-900/3“, kuri sumontuota kartu su priekaba „MURAVEI 2“, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARBT-0079“ patikros sertifikato Nr. 2359799, 10.06 val., nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad liepos 9 dieną buvo pas J. M. seserį, reikėjo jai padėti ir po to ji pastatė degtinės dvi bonkas. Išgėrė ir J. M. girta buvo, sakė parvežti namo ir jis geradėjas parvežė. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), apie 10 valandą ryte sustabdė. Buvo liepos 9 diena, apie 9:30 val. išvyko ir apie 10 val. sustabdė. Važiavo su J. M., ji jo sugyventinė, o L. M. jos sesuo. Buvo (duomenys neskelbtini), vyko su motobloku, prie jo buvo prikabinta priekaba. Tik į kiemą įsuko, J. M. sako „policija“ ir švyturėlius pamatė. Atstumas grįžti buvo apie 2 kilometrai. Rizikavo ir nepagalvojo apie pasekmes. Buvo išgėrę du butelius degtinės, jam buvo nustatytas girtumas 2,3 promilės, neginčija jo. Motoblokas „Tiller 903“, buvo pritaikytas žemę dirbti, anglių, malkų parsivežti ir nežinojo, kad teisių reikia, anksčiau nereikėjo, bet įstatymai keičiasi. Motoblokas jo, kokie 5 metai jis pas jį, jis įsigijo. Priekaba atskira, nuo seno motobloko buvo, jis jau subyrėjęs, tai susivirino ir pasidarė prie šito. Gyvena su sugyventine, išlaikytinių neturi, vaikų neturi. Buvo susituokęs anksčiau, bet vaikų neturėjo. Registruotas užimtumo tarnyboje, pašalpą gauna. (b. l. 119-120).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

2025-07-09 Neblaivumo nustatymo aktu fiksuota, kad A. J. vairavo neblaivus: alkotesteriu pirmu patikrinimu 10 val. 06 min. nustatytas 2,30 prom. neblaivumas. Antru patikrinimu 10 val. 22 min. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. A. J. su tikrinimo rezultatais sutiko pasirašydamas. (b. l. 31, 32)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta policijos pareigūno kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra. Nuodyta, jog pareigūnai dirbę ekipaže M 5047 ir turėję jiems išduotas kūno kameras, kurios fiksavo vaizdo/garso medžiagą. Pirmas pareigūnas. Faile PSS-20250709-103346UTC+0300 fiksuota kad pareigūnai bendrauja su sustabdytos transporto priemonės vairuotoju (pagal bylos duomenis yra žinoma, kad tai A. J.). Pareigūnas apžiūri transporto priemonę. A. J. aiškina, kad ji nėra galinga, todėl teisės nereikalingos. Taip aiškina, kad priekinė dalis yra prijungta prie priekabos, kurią jis anksčiau nupirko ir perdarė. A. J. aiškina, kad anksčiau buvo variklis ir parodė, kur, po to priduria, kad jis perdarė. Pareigūnas pildo dokumentus dėl šios transporto priemonės. Pareigūnas paklausia kaip užsikuria ši transporto priemonė. Vyras prieina prie motobloke esančio variklio ir parodo į detalę ir paaiškina, kad patraukia paprastai ir užsikuria. Pareigūnas fiksuoja, t. y. daro sustabdytos transporto priemonės nuotraukas. Faile PSS-20250709-110139UTC+0300 fiksuota, kaip pareigūnas pasako, kad pirmu pūtimu nustatyta 2,30, o kitu 2,36 promilių girtumas. Pareigūnas paprašo pasirašyti. Fone girdėti kaip pareigūnai paaiškina, kad vyrui įteikiamas šaukimas. Vyras aiškina, kad jis keliu gali važiuoti, kad teisių jam nereikia. Faile PSS-20250709-111222UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnai A. J. teiraujasi apie motobloko dokumentus. Vyras paaiškina, kad dokumentai yra likę pas moterį, pas kurią anksčiau jis gyveno. Jis nurodo, kad ta moteris yra V. B., kuri anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) o dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Pareigūnai vyrui nurodė, kad jiems reikalingi dokumentai, vyras skėstelėjęs rankomis pasakė, kad dokumentų neturi ir ar jis privalo vykti dabar pas ją ir paimti tuos dokumentus. A. J. paklausė ar jis atgaus iš jo paimtą daiktą. Pareigūnai nurodė, kad laikas parodys, tai išgirdęs A. J. nurodė, kad tuomet pirks kitą. Faile PSS-20250709-123031UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnai bendrauja su moterimi dėl motobloko. Moteris nurodė, kad 7 mėnesiai kaip atsikrausčiusi čia iš (duomenys neskelbtini), kad ji neturi jokio motobloko. Pareigūnams paklausus apie A. J., moteris nurodė, kad ji žino tą vyrą, kad motobloko dokumentai turi būti pas jį. Ji jokių dokumentų neturi. Moteris pasakė, kad jiedu išsiskyrė, jis ją paliko. Taip pat pokalbio metu moteris patvirtino, kad tas aparatas yra jojo. Moteris pasiklausė kas nutiko, pareigūnai nurodė, kad vyras važiavo būdamas neblaivus. Moteris nurodė, kad ji ne kartą perspėjo, kad vyras nevažinėtų „nes prašiks“. Antras pareigūnas. Faile PSS-20250709-110134UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnai duoda pasirašyti dokumentus, šaukimus. Vyras paklausia kas bus jeigu neatvyks pagal šaukimą, pareigūnas nurodo, kad bus blogai. Faile PSS-20250709-115458UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnai telefonu bendrauja su vyru - A. J. dėl motobloko, t. y. kam nuosavybės teise priklauso motoblokas. Vyras sakė, kad jis per pusę pirko su savo tuometine sugyventine. Faile PSS-20250709-123029UTC+0300 fiksuota kaip pareigūnai bendrauja su V. B.. Situacija fiksuota lygiai ta pati kaip ir pirmojo pareigūno kamera.(b. l. 50-51)

Tyrėjos 2025-07-18 tarnybiniu pranešimu „Dėl motobloko priklausomybės“ nustatyta, atliekamo tyrimo metu nustatyta, kad 2025-07-09, apie 10,00 val., (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta transporto priemonė be valstybinio numerio, kurią vairavo neblaivus A. J.. Bendraujant su A. J. dėl motobloko ir dokumentų, šis nurodė, kad motoblokas yra jo daiktas, tačiau dokumentų neturi. Kaip prielaidą A. J. nurodė, motobloko dokumentai gali būti pas V. B., gyv. (duomenys neskelbtini). 2025-07-17 tyrėja telefonu xxxxxxx008 susisiekė su pačia V. B., kuri patvirtino, kad kai pas ją gyveno A. J., tai jis tuo laikotarpiu dirbo pas ūkininką ir buvo susitaupęs pinigų, iš kurių nusipirko šį motobloką. Anksčiau jie taip pat turėjo motobloką bei prie to pritaikyta priekabą. Sugedus senajam motoblokui, šis buvo likviduotas, o priekaba liko. Nusipirkus A. J. naują motobloką, šis buvo sujungta su senąja priekaba ir naudojamas esant būtinumui kaip vienas vientisas daiktas. Kad dokumentai buvo V. B. patvirtino, tik nurodė, kad šie liko pas A. J., o kur jis juos pasidėjo ji nežino. Be to, tuoj po įvykio, t.y. 2025-07-09 policijos pareigūnai buvo atvykę iki V. B. ir šios teiravosi apie motobloko priklausomybę bei šio dokumentų buvimo vietą. Pokalbis tarp pareigūnų ir V. B. buvo fiksuotas pareigūnų turimomis kūno kameromis. Moteris nurodė, kad motoblokas priklauso A. J. ir kad dokumentai yra pas jį. (b.l. 53)

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje A. J. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, antru – 2,36 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad išgėręs alkoholinių gėrimų vairavo motobloką „TILLER R-900/3“, kuri sumontuota kartu su priekaba „MURAVEI 2“, bei nuvažiavo apie 2 kilometrus, kai jį sustabdė policijos pareigūnai.

Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojos J. M. parodymai, kad motobloką su priekaba vairavo A. J., ji buvo prie motobloko prikabintoje priekaboje.

Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo motobloką būdamas neblaivus, taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2025-07-09, apie 10 val. 03 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojančią transporto priemonę – „Tiller R-900/3“ sumontuotą su priekaba „MURAVEI 2“, o joje gulinčią akivaizdžiai neblaivią moterį. Sustabdžius transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 10 ir paklausus jos vairuotojo A. J. ar jis 15 min. bėgyje yra vartojęs alkoholio, jis paaiškino, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš 30 min. Patikrinus A. J. blaivumą 10 val. 06 min., pirmu tikrinimu nustatytas 2,30 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 10 val. 22 min. vairuotojui A. J. nustatytas 2,36 prom. girtumo laipsnis.

Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. A. J. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 19 d. (b. l. 30). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 27-28).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas bei kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog A. J. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. J., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau už vairavimą būnant neblaiviam neteistas (b. l. 88-96). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad A. J. administracine tvarka baustas (b. l. 79-87). Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad kaltinamasis nedirbantis (b. l. 77). Užimtumo tarnyboje registruojasi nuo 2024 m. spalio 9 d. (b. l. 78).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu nedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdyje duotų kaltinamojo paaiškinimų, sumokėti baudą, jeigu ji būtų paskirta, jis objektyviai neturėtų galimybės, kadangi šiuo metu nedirba. Taigi net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą baudos dydį (2 500 Eur), spręsti, kad A. J. turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų paskyrus baudos bausmę, objektyviai nėra pagrindo.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tyčinį nusikaltimo pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog A. J. tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai bei pozityviam užimtumui skatinti, turimiems socialiniams bei šeiminiams ryšiams išlaikyti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis 2024 metais baustas administracine tvarka už vairavimą motorinės transporto priemonės esant neblaiviam (nustatytas 0,62 promilės neblaivumas), bei tai, jog nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones artimam vidurkiui terminui – 3 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. J. padarė naudodamasis transporto priemone – motobloku „TILLER R-900/3“ sumontuotu kartu su priekaba „MURAVEI 2“. Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. A. J. teigimu minėtas motoblokas ir prie jo pritvirtinta priekaba priklauso jam. Todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotina.

Daiktai ir dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Transporto priemonė „TILLER R-900/3“ sumontuota kartu su priekaba „MURAVEI 2“ saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina institucijai vykdysiančiai transporto priemonės konfiskavimą.

Diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, esantis bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas bylos medžiagoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. liepos 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. J., kurias sudaro 234,92 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. sumažintą bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos A. J. 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Skirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą - neišeiti iš namų nuo 23.00 valandos vakaro iki 6.00 ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos (BK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 18 d.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones- specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuoti A. J. priklausančią transporto priemonę – motobloką „TILLER R-900/3“, kuri sumontuota kartu su priekaba „MURAVEI 2“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. J., išieškojimo iš jo, netenkinti.

Daiktus ir dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motobloką „TILLER R-900/3“, kuri sumontuota kartu su priekaba „MURAVEI 2“, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti institucijai vykdysiančiai transporto priemonės konfiskavimą.

Diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais esančius bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti A. J., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris numato, kad, jeigu asmuo probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.