- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-7582-905/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02728-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Grigaliūnui ir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo – rašytinio proceso tvarka) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 666,39 Eur skolos, 350,31 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, šalys 2013 m. rugsėjo 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui suteiktas 2844,60 Lt kreditas, kuris turėjo būti grąžinamas iki 2015 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas sutartį nutraukė, todėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimas sustabdytas. Ieškovas pažymėjo, kad šalys susitarė dėl palūkanų, kaip atlyginimo bankui, dydžio, kuris išreikštas ne konkrečia pinigų suma, bet procentais per metus, kurios, be to, galiotų tik jeigu atsakovas tinkamai būtų mokėjęs visas įmokas. Ieškovas pabrėžė, kad šioje byloje jis reikalauja iš atsakovo ne kompensacinių, o tik mokėjimo (pelno) palūkanų ir tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, jis siuntė informaciją atsakovui paštu ir el. paštu, be to, atsakovas neatsiliepė bankui žinomais telefonais; ieškovas ilgą laiką geranoriškai laukė ir tikėjosi, kad atsakovas ims skolą mokėti. Ieškovas taip pat nurodė, kad po šios bylos iškėlimo atsakovas sumokėjo 477,93 Eur sumą, kurią bankas užskaitė kaip palūkanas, todėl liko priteisti 538,77 Eur, kurios formali paskirtis (negrąžintas kreditas ar mokėjimo (pelno) palūkanos) jau nesvarbi.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, sutarties sudarymo metu bankas netinkamai vykdė informavimo pareigas (nesuteikė galimybių palyginti kitokių pasiūlymų ir pan.). Atsakovas pažymėjo, kad jis nuo 2013 m. spalio 10 d. ieškovui sumokėjo iš viso 1123,16 Eur sumą. Taigi atsakovas jau yra sumokėjęs daugiau negu 970,98 Eur sumą, kurią atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui sumokėti pagal sutartį, todėl atsakovo nuomone, jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal sutartį. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi (Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos), atsakovas nekėlė klausimų dėl sumokėtos delspinigių sumos. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas neturi teisės mokėjimo palūkanoms dengti skirti daugiau nei 147,13 Eur, dėl kurių šalys susitarė sutartyje, ir neturi teisės po 2015 m. rugsėjo 10 d. skaičiuoti papildomų 15,90 proc. mokėjimo palūkanų. Anot atsakovo, jis, būdamas, kaip vidutinis vartotojas, susipažinęs su sutarties Bendrosios dalies 1.1, 6.1 punktų, taip pat Specialiosios dalies 2.1.1, 2.2.1, 2.3.1, 2.4.1, 2.9, 2.9.1 punktų nuostatomis, visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, kad 15,90 proc. mokėjimo palūkanos bus skaičiuojamos 24 mėnesius, t. y. mokėjimo grafiko galiojimo laikotarpiu iki 2015 m. rugsėjo 10 d., neviršijant šalių sutartos 147,13 Eur mokėjimo palūkanų sumos. Atsakovo teigimu, tokią nuomonę patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (nutarties 46, 52, 54 punktai). Ieškovo reikalavimas mokėti palūkanas už laikotarpį po sutarties nustatyto termino pasibaigimo, atsakovo nuomone, yra reikalavimas kompensuoti nuostolius, įskaitant negautas pajamas (laiku nesumokėtas pelno palūkanas), todėl toks reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę, o priteistinos palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį po sutarties nustatyto termino pasibaigimo kvalifikuotinos kaip kompensuojamosios palūkanos (kurių ieškovas nereikalauja priteisti). Atsakovas taip pat prašė dėl sunkios turtinės-finansinės būklės išdėstyti priteistos sumos įmokas po 100 Eur per mėnesį, juolab kad sutartis nutraukta 2015 metais, tačiau ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, t. y. ieškovui skolos sumokėjimas nerūpėjo ir jis nesuinteresuotas skubiu įvykdymu.
Šalys 2013 m. rugsėjo 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas suteikė atsakovui 2844,60 Lt kreditą, skirtą atsakovo kredito limito sąskaitos perfinansavimui. Sutartyje nurodyta kredito grąžinimo data 2015 m. rugsėjo 10 d.; palūkanų norma 15,90 proc.; bendra vartojimo kredito kaina 632,01 Lt; bendra kredito gavėjo mokama suma 3476,61 Lt; bendra kredito kainos metinė norma 22,01 proc. Atsakovui netinkamai mokant įmokas, ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė 2020 m. sausio 6 d. Byloje nekilo ginčo dėl atsakovo pagal sutartį sumokėtų įmokų bendros sumos dydžio, taip pat dėl pareikštais ieškinio reikalavimais reikalautų ir vis dar reikalaujamų sumų dydžio, kaip tokio (šių sumų apskaičiavimo tvarkos).
Nagrinėdamas šalių argumentus dėl ieškovo teisės į mokėjimo (pelno) palūkanas, teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktą, kuriame konstatuota, kad „Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi“. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytais kasacinio teismo nutarties motyvais expressis verbis aptarta ir tokia faktinė situacija, kai faktinis paskolos grąžinimas įvyksta vėliau, negu sutartyje apibrėžtas-sutartas jos grąžinimo terminas, ir kad tokią faktinę situaciją kasacinis teismas įvertino kaip viršijančią (kreditoriaus) lūkesčio intereso gynimo ribas, teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas nepagrįstai (be teisinio pagrindo) reikalauja mokėjimo (pelno) palūkanų po sutartyje nurodyto paskolos grąžinimo termino, t. y. po 2015 m. rugsėjo 10 d.
Padarius išvadą, kad ieškovas neturi teisės į mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuojamas po 2015 m. rugsėjo 10 d., darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 350,31 Eur palūkanų, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 10 d. Be to, iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. matyti, kad po 2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovas tam tikras atsakovo įmokas iš viso už 227,18 Eur sumą taip pat nepagrįstai priskyrė-įskaitė kaip palūkanas. Konstatavus, kad ieškovas nepagrįstai-neteisėtai pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustačius, kad dar iki šio ieškinio pareiškimo ieškovas nepagrįstai iš viso 227,18 Eur sumą įskaitė kaip palūkanas, taip pat nustačius, kad po šios bylos iškėlimo atsakovas 2020 m. liepos 31 d. sumokėjo ieškovui 477,93 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškiniu reikalaujama priteisti 666,39 Eur paskolos suma atsakovo jau visiškai apmokėta (227,18 + 477,93).
Tokią šalių ginčo ir bylos procesinę baigtį, kai iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų sumos už bendrą 1016,70 Eur sumą pripažįstama pagrįsta reikalavimų suma už 439,21 Eur (666,39 – 227,18), kai šią sumą atsakovas sumoka ieškovui po bylos iškėlimo (tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), ir kai ieškovas vis dar palaiko nepagrįstą ieškinio reikalavimų dalį (kuri priimamu sprendimu atmetama), teismas vertina kaip 43 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimą (atsakovui šią tenkinamų ieškinio reikalavimų dalį faktiškai įvykdžius-patenkinus dar iki šio sprendimo priėmimo). Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nereiškė reikalavimų dėl nuostolių ir (arba) kompensacinių palūkanų priteisimo, taip pat byloje nepareikšta atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl permokėtų sumų (kurias ieškovas nepagrįstai įskaitė kaip mokėjimo (pelno) palūkanas) grąžinimo iš ieškovo.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi, jau konstatuota, procesinė bylos baigtis vertinama kaip 43 proc. ieškinio reikalavimų patenkinimas, tai atsižvelgiant į šią patenkintų-atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteisiama 9,89 Eur sumokėto 23 Eur žyminio mokesčio. Valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovui tenkinamą ieškinio reikalavimų dalį faktiškai įvykdžius dar iki šio sprendimo priėmimo.
Atmesti ieškinio dalį dėl 227,18 Eur negrąžintos paskolos, 350,31 Eur palūkanų ir penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei SEB bankui, j. a. k. 112021238, iš atsakovo S. J., (duomenys neskelbtini), 9,89 Eur (devynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.