Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, registravęsis kaip vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini)), praeityje teistas (teistumas išnykęs) 2016-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 MGL (301,28 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-18 kaip įtariamasis K. B.parodė, kad su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Parodymus jis duos lietuvių kalba. Gynėjas jam nereikalingas. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024-09-13 ryte, apie 09.00 val. jis važiavo namo iš draugo M., pavardės jis nepamena, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pas draugą nakvojo. 2024-09-12 vakare jis su M. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė "Lituanica" degtinę, išgėrė apie 2 butelius po 0,5 l. 2024-09-13 apie 01.00 val. jie nuėjo miegoti. Ryte jis atsikėlė apie 08.00 val., nes ruošėsi važiuoti į darbą. Jis jautėsi dar neblaivus, bet neįvertino savo savijautos ir grėsmės, kad negali vairuot, tačiau vis tiek sėdo vairuoti automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai G. B.. Minėtą automobilį mama nusipirko prieš 3 metus, bet jo nevairuoja. Automobilį iš mamos jis paėmė būdamas blaivus, mama jam leido automobiliu naudotis ilgesniam laikui. Jis šiuo automobiliu važiuoja į darbą. Prieš įvykį ir įvykio metu jis nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Jam važiuojant į darbą (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Jis pripūtė 2,2 promiles. Policijos pareigūnai konfiskavo jo automobilį ir išrašė šaukimą. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi, (el. b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-13 liudytojas E. B. parodė, kad 2024-09-13 jis dirbo kartu su Vilniaus AVPK VTV SPS specialistais S. V. ir A. T.. 2024-09-13 apie 09.25 val. Vilniaus mieste važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. jis pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Golf“, mėlynos spalvos, valst. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sėdėjo už vairo neprisisegęs saugos diržo, kai jis yra įrengtas, bet vairuotojas sukėlė įtarimų, kad galimai gali būti neblaivus, kadangi asmens judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojo per garsiakalbį buvo paprašyta sustoti (duomenys neskelbtini), iškart už sankryžos esančioje autobusų sustojimo stotelėje. Priėjęs prie automobilio jis prisistatė, paklausė ar automobilio vairuotojas nevartojęs alkoholio, į ką automobilio vairuotojas atsakė, kad nevartojo alkoholinių gėrimų. Pirmu pūtimu automobilio vairuotojui alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis. Asmuo prisipažino, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 10 val. Antru pūtimu automobilio vairuotojui buvo nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis. Vėliau buvo nustatyta automobilio vairuotojo tapatybė - tai buvo K. B. (asmuo automobilyje buvo vienas). Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į policijos saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. K. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (el. b. l. 42-45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-18 liudytoja G. B.parodė, kad ji gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Su liudytojo teisėmis ir pareigomis ji yra susipažinusi. K. B. yra jos sūnus. Prieš 3 metus ji nusipirko automobilį "WV Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš metus davė naudotis savo sūnui K. B., kuriuo šis važinėja į darbą. Sekmadienį, 2024-09-08, sūnus buvo pas ją svečiuose ir jos automobiliu išvažiavo blaivus. Jis kiekvieną savaitgalį atvažiuoja pas ją į svečius ir ji nepastebėjo, kad jis vairuotų išgėręs. Tuo, kad sūnus vairuoja jos automobilį išgėręs, ji net negalėjo patikėti. Daugiau apie įvykį nieko pakomentuoti ji negali (el. b. l. 50-52).

2024-09-13 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad K. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą K. B. būklę, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. K. B. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 10 valandų, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0106, 2069723, patikrinus jo neblaivumą, 09.21 val. jam nustatytas 2,25 prom., 09.38 val. - 2,35 prom. neblaivumas. K. B. su tikrinimo rezultatais sutiko (el. b. l. 18).

Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose nurodoma, kad K. B.2024-09-13, 09.21 val. nustatytos 2,25 promilės; 09.41 val. - 2,35 promilės, (el. b. l. 19-20).

2024-09-13 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradžioje, išvažiavus iš sankryžoje esančios (duomenys neskelbtini) g., trijų eismo juostų kelyje, už 10 metrų nuo autobusų sustojimo stotelės stovi mėlynos spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje už keleivio sėdynės guli tuščias 0,33 l talpos, 4,6 alk. tūrio stiklinis butelis. Bagažinėje – aušinimo skystis, gesintuvas, 2 vnt. metalinių svarmenų. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta, (el. b. l. 22-24).

2024-09-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra G. B. (el. b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio "VW Golf" vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1223,00 Eur (el. b. l. 37).

2024-09-18 K. B. asmens duomenų išraše nurodyta, kad K. B. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, (el. b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad K. B. vairavo automobilį „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina kaltinamąjį sustabdžiusio liudytojo (policijos pareigūno) E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, jog nuo vairuotojo K. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kaltinamajam patikrinimo alkotesterio metu nustatytas virš 2,00 promilių girtumas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. ankščiau teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (ANK 187 str. 1 d.), baudos galioja, nevedęs, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, ne daug viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, jog kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti K. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti turto (automobilio „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 223 Eur (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

K. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Jis vairavo automobilį dienos metu (09:20 val.), remiantis jo paties parodymais, jis nuvažiavo gana ilgą atstumą mieste, kai paprastai tokiu metu kelyje yra daug eismo dalyvių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 18 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

K. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamojo motinai – G. B.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – G. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamojo motinai G. B. buvo žinoma apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuos jai priklausantį automobilį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 223,00 Eur) išieškojimas iš K. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad K. B. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.

Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. B. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 223 Eur – valstybės naudai.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugsėjo 18 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

- konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 223 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt tris eurai) – valstybės naudai.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti K. B., kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti K. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.