- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-289-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. U., V. U.
- Trečiasis asmuo
- Onai Markevičienei
- Advokatai
- Jelena Koltakova
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Banga Bartkienė Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 45.6; 106.7; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,
dalyvaujant ieškovei A. M. , ieškovės atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovams S. U. , V. U. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-598/2007 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. U. , V. U. , trečiajam asmeniui Onai Markevičienei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovų S. U. ir V. U. priešieškinį ieškovei A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2007 04 27 patikslintu ieškiniu (b.l. 53-56, t.3) prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoto pagal 2005 07 08 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, kainą nuo 14000 Lt iki 9305 Lt, priteisiant iš atsakovų S. U. ir V. U. 3087 Lt skirtumą ieškovės naudai, priteisti iš atsakovų S. U. ir V. U. solidariai ieškovės naudai 20000 Lt neturtinę žalą bei priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2005 07 08 pirkimo- pardavimo sutartį iš atsakovų S. U. ir V. U. už 14000 Lt pirko dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 10-ajame notarų biure sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, S. U. ieškovei pasakė, kad sutartyje jo prašymu notarė buto kainą nurodys mažesnę negu faktiškai sumokama 14000 Lt. Ieškovė tam neprieštaravo, sutarties notarų biure atidžiai neperskaitė. Namuose atidžiai perskaičiusi pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė buvo nustebinta, kad sutartyje nurodyta buto kaina tik 4000 Lt. Tai, kad butas buvo parduotas ne už 4000 Lt, o už 14000 Lt, patvirtina VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo 2005 07 20 pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimą Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta buto vidutinė rinkos vertė 10100 Lt. Skelbime laikraštyje „Noriu“ buvo nurodyta, kad parduodamas butas yra suremontuotas, jo kaina 14300 Lt. Be to, ieškovė sutarties pasirašymo dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38373 iš AB DnB Nord banko paėmė santaupų 7003,54 Lt, iš AB banko „Hansabankas“ - 7000 Lt santaupų ir 14000 Lt sumokėjo atsakovams buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu notarės Onos Markevičienės kabinete. Sutarties 4 p. nurodyta, kad „pardavėjai garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodama arba nebūtų jo visai pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Pardavėjai įstatymų numatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjos ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos“. Atsakovai ieškovę apgavo, skelbime laikraštyje „Noriu“ nurodydami, kad butas yra suremontuotas. Faktiškai buto remontas buvo atliktas nepilnai, nekokybiškai, naudojant netinkamas medžiagas. Kai prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovė apžiūrėjo butą, aukščiau paminėtų trūkumų nesimatė, ieškovė jų negalėjo pastebėti, t.y. buto trūkumai buvo paslėpti. Nurodyti trūkumai išryškėjo ieškovei apsigyvenus bute 2005 07 24 ir pradėjus juo naudotis- pradėjo luptis dažai nuo grindų, langų bei vonios viduje, vonia pasidarė šiurkšti, matėsi, kad ji išdažyta acetoniniais dažais, dėl šios priežasties vonia negalima naudotis, koridoriuje atšoko nuo lubų polistirolo plokštės. Sienoje po vonia yra didelė skylė, pro ją laksto pelės ir sklinda nemalonūs kvapai. Sudarant buto pirkimo- pardavimo sutartį atsakovai žadėjo rūsio sandėliuke įvesti elektrą, įdėti duris ir staktas. Apie nustatytus buto trūkumus 2005 07 24 – 2006 03 01 laikotarpyje kelis kartus ieškovė pranešė asmeniškai atsakovams, kurie buvo atvykę į butą apie 5 kartus, jį apžiūrėjo, pripažino, kad buto remontas atliktas nekokybiškai ir nepilnai, pažadėjo trūkumus nedelsiant ištaisyti ir butą suremontuoti, tačiau pažadų netesėjo, galiausiai atsakovai pradėjo nuo ieškovės slapstytis. Ieškovei įsitikinus, kad atsakovai gera valia buto trūkumų nepataisys, ji kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūniją. 2006 05 18 seniūnijos sudaryta komisija apžiūrėjo butą ir nustatė, kad butui reikalingas remontas. UAB „Jonavos projektas“ pagal ieškovės prašymą padarė buto remonto darbų sąmatą, kuria nustatyta, kad remonto darbai, kuriuos reikalinga atlikti bute, kainuos 3087 Lt, vėliau pateikė patikslintą sąmatinę kainą- 4695 Lt. Projektavimo paslaugos ieškovei kainavo 180 Lt. Kadangi atsakovai gera valia nepašalina buto trūkumų, ieškovė prašo iš jų solidariai išieškoti jai padarytą 3087 Lt žalą, nes tiek kainuos buto ir rūsio remontas. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad buto remontas atliktas nepilnai ir nekokybiškai, ieškovė buto nebūtų pirkusi už tokią kainą, t.y. už 14000 Lt, kuriuos ieškovė faktiškai sumokėjo atsakovams už butą. Atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala: ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kai suprato, kad yra apgauta, nepatogumus, nes iki šiol neturi normalių gyvenimo sąlygų: bute negali naudotis vonia, per sienos skylę už vonios eina nemalonūs kvapai, grindys išsilupusios, langų rėmų dažai taip pat atsilupę. Dėl dvasinių išgyvenimų ieškovei pablogėjo sveikata, kuri yra ir taip silpna – ieškovė yra antros grupės invalidė dėl širdies ligos. Dėl dvasinio sukrėtimo pablogėjo regėjimas, sutriko širdies darbas, tenka nuolat vartoti vaistus. Pagal siuntimą ieškovė važiavo konsultuotis pas kardiochirurgą, kuris patarė nedelsiant gydytis sanatorijoje arba reabilitacijos ligoninėje. Neturtinę žalą įvertinus pinigais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų S. U. ir V. U. solidariai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylos vedimo išlaidas pagal jos pateiktus įrodymus- kvitus.
Patikslintu priešieškininiu pareiškimu (b.l. 128-129, t. 2) atsakovai S. U. ir V. U. prašė priteisti iš ieškovės A. M. atsakovo S. U. naudai 1500,58 Lt materialinės žalos ir 7393,12 Lt neturtinės žalos, o atsakovės V. U. naudai 1106,30 Lt materialinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos. Atsakovai nurodė, kad 2005 05 20 iš Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos už 3000 Lt atsakovas nupirko dviejų kambarių butą. Butas buvo netvarkingas, todėl jį atsakovas išvalė, į lauko duris įdėjo spyną, įstiklino tris buto langus. Daugiau bute niekas remontuota nebuvo. Kadangi butas buvo atsakovui nereikalingas, 2005 07 08 šį butą atsakovas pardavė ieškovei už 4000 Lt, įvertinus jo vertės padidėjimą. Prieš pirkdama butą, ieškovė jį atidžiai kelis kartus apžiūrėjo ir nutarė, kad butas jai tinka, kadangi jo kaina nedidelė, o remontą ji pasidarys savo lėšomis, pagal savo poreikius ir skonį. Jokių paslėptų defektų nebuvo. Ieškovės atsakovas neapgaudinėjo ir buto remontuoti nežadėjo. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ona Markevičienė ją garsiai perskaitė ir padavė sandorio šalims susipažinti. Visos sutarties sąlygos tiek pirkėjui (ieškovei), tiek pardavėjui (atsakovui) buvo suprantamos ir priimtinos, todėl sutartis buvo pasirašyta. Atsakovė V. U. tame bute nėra buvusi, ji dalyvavo tik sudarant pirkimo - pardavimo sandorį. Butą atsakovas įsigijo nuosavybės teise savo vieno vardu. Jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos ieškovei atsakovas nepadarė, todėl slapstytis nuo ieškovės priežasčių neturi. Praėjus beveik metams laiko, kai atsakovai buvo Anglijoje, 2006 06 21 ieškovė iškėlė nepagrįstą ieškinį, remdamasi tik savo fantazija ir emocijomis, dėl to atsakovai patyrė didelius finansinius ir moralinius nuostolius. Atsakovų verslo pradžiai buvo reikalingi pinigai, todėl 2006 06 06 buvo duotas įgaliojimas S. M. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi 2006 07 04 butas, ieškovės prašymu, buvo areštuotas, dėl to sužlugo ne tik atsakovų verslo planai, bet jie dar turi mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuris jiems nereikalingas, o jo parduoti neleidžia uždėtas areštas. Toks ieškovės ieškinio pareiškimas padarė atsakovams finansinės ir neturtinės žalos. Nuo pat civilinės bylos pradžios reikėjo ieškoti advokato paslaugų, siųsti iš Lietuvos į Angliją, iš Anglijos į Lietuvą registruotus laiškus, atsakovas buvo nuvykęs į Lietuvos ambasadą Londone konsultacijos klausimais, daug kartų kalbėjosi mobiliuoju ryšiu teisinės pagalbos klausimais Lietuvoje, taip pat atsakovai buvo priversti palikti darbus Anglijoje ir grįžti į Lietuvą dalyvauti teisme. Ieškovės melagingais ir išgalvotais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 11 13 sprendimu (b.l. 36-42, t.5) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, nurodydama, kad iš atsakovų įsigydama butą sumokėjo didesnę vertę, nei nurodyta sutartyje, šio teiginio niekuo neįrodė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad buto įsigijimo metu butas buvo prastos būklės ir reikalingas didelio remonto, nurodyta vertė galėjo atitikti tuo metu realiai susiklosčiusias butų kainas Rukloje. Ieškovė pirkdama butą jį apžiūrėjo, pretenzijų nepareiškė, o į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi beveik po metų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Prasta buto kokybė akivaizdžiai apsprendė ir žemą jo kainą. Ieškovės teiginys, kad ji sumokėjo už butą didesnę sumą, nei nurodyta sutartyje, niekuo neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovės pateiktas įrodymas, kad ji sutarties sudarymo dieną iš bankų pasiėmė didesnę pinigų sumą, neįrodo, kad ši suma buvo sumokėta už butą atsakovams. Ieškovės pateikti duomenys apie jos sveikatos būklę, patvirtina faktą, kad ji serga, tačiau nėra įrodymų, kad šie sveikatos sutrikimai susiję su nepatogumais, kurie atsirado įsigijus iš atsakovų butą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė pažeminimą dėl ko jai padaryta neturtinė žala. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad jie dėl ieškovės kaltės patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turėtos finansinės išlaidos ar patirti nepatogumai tiesiogiai susiję su A. M. veiksmais, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų pareikštą priešieškinį.
Šalies argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 57-60, t. 5) ieškovė A. M. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 13 sprendimą dalyje atmesti ieškovės A. M. civilinį ieškinį panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:
1. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikdamas įrodymų, kuriais grindžia išvadas, vertinimo, argumentų, dėl kurių atmetė ieškovės įrodymus, įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi bei kitų teisinių argumentų, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus.
2. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą, susijusį su pirkimo- pardavimo sandoriu, netaikė Civilinio kodekso bendrųjų materialinės teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigas ir teises (CK 6.327 str. 1 d., 4 d., 6.333 str. 2 d., 3 d., 6 d.), materialinių teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.) nesprendė klausimo dėl termino reikalavimui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.
3. Teismas neištyrė byloje surinktos faktinės medžiagos, nepasisakė dėl liudytojų A. S. , S. M. , trečiojo asmens notarės O. Markevičienės parodymų dėl buto kokybės.
4. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios patvirtina atsakovų nesąžiningumą: atsakovai pardavė butą, kuriame atlikti nekokybiški darbai; atsakovai butą pirko iš Kauno apskrities mokesčių inspekcijos su 682,20 Lt skola, todėl ją prisiėmė sau ir privalėjo sumokėti, o to nepadarę neįvykdė 2005 07 08 pirkimo-pardavimo sutarties 7 p. prisiimto įsipareigojimo sumokėti visus buto mokesčius iki 2005 07 08, sukeldami ieškovei rūpesčius, nerimus, būtinumą tvarkyti šiuos klausimus, turint baimę, kad teks pačiai mokėti svetimas skolas; įtakos atsakovės sveikatai turėjo ir su teisminiu procesu susiję kelionės į Kauną ir Jonavą. Šiais veiksmais atsakovai sukėlė ieškovei didelį nervinį stresą, nerimą dėl buto skolų, buto netinkamumo naudojimui pagal jo paskirtį, tai neigiamai atsiliepė ieškovės silpnai sveikatai.
5. Teismas pažeidė CPK 42 str. numatytas ieškovės teises nepagrįstai atsisakydamas priimti paskutinį patikslintą ieškinį, kuriame neturtinės žalos dydis padidinamas iki 40000 Lt, o remonto išlaidos- iki 5489 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde keliamas procesinis teismo sprendimo motyvuojamosios dalies įforminimo klausimas. Vadovaujantis CPK 270 str. 4 d., sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodyta teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 06 13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 10 punkte nurodyta, kad teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį, įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Tačiau, vadovaujantis CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamoje byloje, reikalaudama sumažinti buto pirkimo kainą ir atlyginti susidarantį kainų skirtumą, ieškovė remiasi prasta įsigyto nekilnojamojo daikto būkle ir pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytos pirkto buto kainos neatitikimu realiai sumokėtai pinigų sumai. Pirmos instancijos teismas sprendime pripažino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog butas buvo prastos būklės ir reikalingas didelio remonto. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovai, ją patvirtino ieškovės kviesti liudytojai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir nuotraukos. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neištyrė byloje surinktos faktinės medžiagos, nepasisakė dėl liudytojų ir trečiojo asmens notarės O. Markevičienės parodymų dėl buto kokybės, yra nepagrįstas. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovė, iš atsakovų įsigydama butą, sumokėjo didesnę, nei nurodyta pirkimo- pardavimo sutartyje, kainą, teismas pripažino neįrodyta. Pagrįstai nurodęs, kad sutartyje nustatyta buto kaina atitinka jo būklę ir tuo metu realiai susiklosčiusias butų kainas Rukloje, teismas, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pasisakė dėl reikalavimo sumažinti nusipirkto turto kainą dėl kokybės trūkumų pagrįstumo. CK 6.393 str. 1 d. ir 6.397 str. 1 d. nuostatos leidžia daryti išvadą, kad notarinės formos nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartyje turi būti nurodyta tiksli turto kaina. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai, jog ji sutarties sudarymo dieną iš bankų pasiėmė didesnę, nei sutartyje nurodyta kaina, pinigų sumą, neįrodo, kad ši suma buvo sumokėta atsakovams, tačiau nepasisakė dėl kitų patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių- skelbime laikraštyje nurodytos pardavimo kainos, nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vidutinės rinkos vertės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ji nepateikė teismui reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kainos užginčijimo. Notarine forma patvirtintas rašytinis įrodymas pripažintinas oficialiu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, įstatymu nustatytas tokiame dokumente nurodytų aplinkybės teisingumas (CPK 197 str.), todėl, CK nustatyta tvarka nenuginčijus nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kainos, reikalavimas sumažinti turto kainą, pagrindu pasirenkant kelis kartus didesnę nei sutartyje nurodytą pinigų sumą, savaime laikytinas nepagrįstu, juolab, kad ieškovės nurodoma jos patirta turtinė žala, kurios dydžiu ir prašoma sumažinti buto pirkimo kainą, viršija kainą, nurodytą pirkimo – pardavimo sutartyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas atmestas pagrįstai, o ieškovės pateikti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tiesiogiai neaptarti argumentai dėl skelbime laikraštyje nurodytos buto kainos ir nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės, neturintys tiesioginio ryšio su sutartine turto įsigijimo kaina, nepatvirtina ieškovės keliamų reikalavimų pagrįstumo, todėl vertintini kaip neturėję įtakos sprendimo teisėtumui ir teisingumui, t.y. formalūs pagrindai, dėl kurių sprendimas negali būti panaikintas (CPK 328 str.). Kita vertus, skelbime laikraštyje ir nekilnojamojo turto registro nurodytas kainas paneigia į bylą pateikta ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ginčo butą įsigijo atsakovai. Ginčo butas buvo pirktas už 3000Lt. 2005 05 20, o parduotas 2005 07 08, t.y. praėjus pusantro mėnesio nuo jo įsigijimo.
Patikslintame apeliaciniame skunde nurodytos CK normos, kurių, anot ieškovės, netaikė pirmosios instancijos teismas, susiję su paslėptais daikto kokybės trūkumais ir pirkėjo teisėmis tiems trūkumams paaiškėjus. Vadovaujantis CPK 12 str., 178 str. nuostatomis, aplinkybę, kad ieškovės nurodyti nusipirkto buto kokybės trūkumai nebuvo matomi buto įsigijimo metu ir paaiškėjo tik pradėjus juo naudotis, turi įrodyti ieškovė. Tačiau ieškovė nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jos nusipirkto buto būklė iš esmės pablogėjo po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovės kviesti liudytojai nurodė prastą buto būklę tuo metu, kai jį nuosavybės teise jau valdė ieškovė, bei aplinkybę, kad bute buvo atliekami remonto darbai, tačiau negalėjo nurodyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kokia buto būklė buvo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina atitinka prastą įsigyto turto būklę, juolab, kad, kaip jau minėta, ieškovės nurodoma turtinė žala viršija buto kainą. Ieškovei neįrodžius, kad jos nusipirko nekilnojamojo daikto trūkumai pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo paslėpti, t.y., kad ieškovė, prieš sudarydama sandorį, negalėjo tinkamai įvertinti tikrosios perkamo daikto būklės, ieškovės pateiktame patikslintame apeliaciniame skunde nurodomos materialinės teisės normos vertintinos kaip nesusiję su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Neturtinės žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja CK 6.250 str., kuriame nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Sveikatos sužalojimas patenka į sąrašą atvejų, kuomet neturtinė žala preziumuojama ir reikalavimą ją atlyginti pateikęs asmuo teturi pagrįsti patirtos žalos dydį (CK 6.283 str. 1 d.). Būtent sveikatos sutrikimais ieškovė ir motyvuoja reikalavimą priteisti neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos patirti sveikatos sutrikimai yra atsakovų veiksmų ar neveikimo rezultatas, juolab, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ieškovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo fakto. Dėl šios priežasties ieškovės pateiktas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė patikslintame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl su pirkimo- pardavimo sutartimi susijusių atsakovų veiksmų sąsajumo su ieškovės sveikatos būkle.
Atmestinas ir patikslinto apeliacinio skundo argumentas dėl atsisakymo priimti ieškovės 2007 07 30 patiksliną ieškinį nepagrįstumo. CPK įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti greitą bylos išnagrinėjimą ir užkirsti kelią bylos vilkinimui (CPK 7 str. 1 d., 158 str. 3 d.) bei su proceso ekonomiškumu susijusi šalių pareiga nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). CPK 141 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d. nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad galutiniam ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo suformulavimui yra skirta pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadija. Vėlesnis ieškinio tikslinimas galimas tik išimtinais atvejais. Pirmosios instancijos teismas 2007 08 01 nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą patikslinti ieškinį, kadangi pateiktas tikslinimas buvo susijęs tik su reikalaujamos priteisti sumos padidinimu, nenurodant, dėl kokių priežasčių būtinybė patikslinti ieškinį atsirado jau po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys parengiamojoje proceso stadijoje buvo tikslinamas keletą kartų bei aplinkybę, jog ieškovei procese buvo teikiama teisinė advokato pagalba, nemotyvuotas prašymas patikslinti ieškinio dalyką vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimas. Kita vertus, nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl darytina išvada, kad su teismo nutartimi nepriimti patikslinto ieškinio sutiko.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 13 sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.