Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios R. D. atstovei pagal įstatymą ir civilinio ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Viktorijai Savickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. sausio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. D. 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu sutuoktinei V. D. į lūpas, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje ir kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje.

Be to, kaltinamasis D. D. 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) sudavė vieną kartą ranka mažametei dukrai R. D. į dešinę veido pusę bei, sugriebęs per riešus, laikė jos rankas, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje.

Kaltinamasis D. D. kaltę dėl nežymaus V. D. sveikatos sutrikdymo ir dėl nežymaus dukros R. D. sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, tačiau neigė sudavęs dukrai R. D. į veidą. Parodė, kad 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.30 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Buvo stipriai išgėręs, bet viską prisimena. Pamatė, kad žmona rengiasi, puošiasi, paklausė, kur ji ruošiasi eiti. Ši atsakė, kad kaip visada. Jis įpyko, pasakė, kad jos neišleis. Žmona jam trenkė, sulaužė akinius. Tada jis trenkė jai atgal dešiniu delnu, nes buvo išprovokuotas, ir nuėjęs atsigulė. Tada dukra R. pradėjo rėkaloti, rankomis mosuoti jam palei veidą. Jis paėmė dukrai už rankų, kad ji nusiramintų, ir laikė. Dukrai nesudavė. Kita dukra V. tuo metu buvo kieme. Paskui atvyko policija. Jis atsiprašė žmonos, su dukra tik pasikalbėjo, nuo šeimos gyvena atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę dėl nežymaus V. D. ir R. D. sveikatos sutrikdymo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji V. D. parodė, kad vyras neleido jai išeiti, buvo labai girtas. Jie susistumdė buto koridoriuje. Dukros V. ir R. buvo namuose, viską matė. Kai ji atsitraukė nuo kaltinamojo į kambario pusę ties durimis, V. stovėjo priešais ją. Vyras per vaiką trenkė kumščiu jai į dantis, bet ji atsitraukė. Smūgis buvo stiprokas, ištino lūpos. Prieš tai ji pati kirto vyrui, bet jam neliko nė žymės. Akinius jam sulaužė jau po pačios gauto smūgio. Tada ji nuėjo ir atsisėdo prie lango. Dukra R. pradėjo rėkti, kad tėvas nemuštų motinos. Tuo metu D. D. gulėjo, o dukra buvo pasilenkusi prie jo. Vyras laikė R. už rankų ir kirto jai į kairį žandą. Tada V. D. iškvietė policiją. Policijai atvykus, dukros žandukas dar buvo paraudęs.

Nukentėjusioji mažametė R. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad trečiadienį apie 17.30 val. mama norėjo su jaunesne sese išeiti į parduotuvę, o tėtė neleido. Ginčas vyko koridoriuje prie išėjimo iš buto. Tėtis mamai kirto, pataikė mamai į lūpas. R. užlindo tarp jų, kad dar kartą nekirstų, norėjo apginti mamą. Tėtė aprimo, atsigulė ant lovos ir mamą visaip išvadino. R. pasakė, kad nevadintų, tada jis atsisėdo ant lovos ir kirto, pataikė ranka jai į dešinį žandą. Po smūgio mamai ištino lūpa, o jai žandas buvo raudonas ir skaudėjo. Vėliau tėtę išsivežė į policiją. Dar rankoje likusi mėlynė, nes tėtė jai laikė už abiejų rankų, kai koridoriuje stovėjo. Gal jis norėjo ją patraukti už abiejų rankų. Mamai abi lūpos ištino (29-30 b. l.).

Alkotesterio šaknelė patvirtina, kad 2015 m. balandžio 29 d. 21.03 val. D. D. nustatytas 3,20 promilių girtumas (37 b. l.).

Protokole-pareiškime policijai užfiksuota, jog V. D. nurodė, kad 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.30 val. namuose girtas vyras D. D. konflikto metu sudavė jai kumščiu vieną smūgį į lūpas, o dukrai R. D. - vieną kartą į veidą, dėl to jos patyrė fizinį skausmą (1 b. l.).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio E. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, V. D. paaiškino, jog 2015 m. balandžio 29 d. namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu vyras D. D. sudavė jai į viršutinę lūpą ir šią prakirto, taip pat policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, jog D. D. dar sudavė savo dukrai į kairį skruostą (6-9 b. l.).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio E. V. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuota, kad vyras konflikto metu žmonai sudavė į veidą, taip pat vyresnei dukrai trenkė į kairį skruostą, viską matė mažamečiai vaikai (10 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini) (11-13 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus išvadoje Nr. G 427/15 (06) konstatuota, kad nežymiai sutrikdyta V. D. sveikata dėl muštinės žaizdelės viršutinėje lūpos gleivinėje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu (24 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus išvadoje Nr. G 428/15 (06) konstatuota, kad nežymiai sutrikdyta R. D. sveikata dėl poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje (33 b. l.).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia D. D. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje. Pats kaltinamasis neneigė sudavęs į lūpą savo sutuoktinei V. D. ir sugriebęs už riešų dukrą R. D. – būtent dėl šių jo veiksmų atsiradę sužalojimai nukentėjusiosioms specialisto ir nurodomi kaip nežymiai sutrikdę jų sveikatą. Taigi, kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu apimtį patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai ir specialisto išvados. Kaltinamasis neigė sudavęs dukrai R. per veidą, tačiau būtent taip nurodė abi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nuo pat jo pradžios – tiek pirminiuose V. D. paaiškinimuose į butą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek vėliau jų duotuose parodymuose tyrėjai ar teisme nurodoma, kad D. D. sudavė R. per veidą. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais, kurie atitinka ir policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą pagal iškvietimą, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sudavė dukrai R. per veidą. Teismas pažymi ir tai, kad R. D. sveikata sutrikdyta nežymiai ne dėl suduoto smūgio į veidą, o dėl poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje – šį mažametės dukros sužalojimą kaltinamasis padarė, sugriebdamas ją už rankų ir laikydamas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – nežymaus kaltinamojo sutuoktinės ir dukros sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į asmens fizinę ir psichinę sveikatą, nusikalsta prieš artimus asmenis – žmoną ir mažametę dukrą. Kaltinamasis yra teisiamas nebe pirmą kartą (61-62 b. l.), jis nusikalto, atlikdamas bausmę už analogišką nusikaltimą. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis nedirba (69 b. l.), darbo biržoje registruojasi (70 b. l.), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (67 b. l.), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (68 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog pripažino kaltę dėl smurtavimo V. D. atžvilgiu, gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, jo teistumą, tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai, nusikalstamos veikos nepasižymėjo žiaurumu, D. D. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, 2 ir 3 dalių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, paskirtos bausmės už atskiras veikas subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, jas iš dalies sudedant. Ši bausmė subendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausme, pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus tai, jog kaltinamasis gailisi dėl nusikaltimų padarymo, į tai, jog nekilo sunkios nusikaltimo pasekmės, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. D. laikino sulaikymo nuo 2015 m. balandžio 29 d. 22.40 val. iki 2015 m. balandžio 30 d. 15.00 val. laikas (1 para) (39-40, 41 b. l.).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškovas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas viešąjį interesą, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl mažametei nukentėjusiajai R. D. padarytos 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (34-35 b. l.). Nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, baimę artimoje aplinkoje. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios neturtinės žalos (nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgąsčio) yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis ieškinio neginčija. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. D. nukentėjusiajai R. D. priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoja paskirtina jos atstovė pagal įstatymą motina V. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-309, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir D. D. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti D. D. laikino sulaikymo nuo 2015 m. balandžio 29 d. 22.40 val. iki 2015 m. balandžio 30 d. 15.00 val. laiką (1 parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigoti D. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. D. priteisti 200 (du šimtus) eurų R. D. neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą motiną V. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.