- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-128-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danute Burbuliene, Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Radviliškio rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnyba, Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko
- Kategorijos
- 121.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo V. K. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. K. ieškini atsakovei G. V. del neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakoves G. V. priešieškini ieškovui V. K. del vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, institucijos, teikiancios išvada byloje, Radviliškio rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnyba ir Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. ieškiniu kreipesi i Radviliškio rajono apylinkes teisma, prašydamas neterminuotai apriboti atsakoves G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), valdžia jos sunaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti A. K. gyvenamaja vieta tevo V. K. gyvenamojoje vietoje, taip pat iš G. V. priteisti sunaus A. K. išlaikymui po 130 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystes. Veliau teisme nagrinejant byla, ieškovas V. K. savo ieškinio reikalavimo del neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsisake. Ieškovas nurode, kad su atsakove G. V. santuokos sudare nebuvo, taciau kartu gyveno apie 2 metus, (duomenys neskelbtini) jiems gime vaikas A. K., atsakove pagal savo gyvenimo buda vaiku pasirupinti negali, jo nelanko ir auklejimu nesirupina, šiuo metu vaikas gyvena su tevu.
Atsakove G. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiške priešieškini del vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakove savo priešieškiniu praše atmesti ieškovo V. K. ieškini kaip nepagrista, nustatyti sunaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta su motina, leisti atsakovui bendrauti su sunumi A. K. motinos akivaizdoje be apribojimu iki vaikui sukaks 5 metai, veliau leisti bendrauti šeštadieniais ir sekmadieniais, mokykliniu atostogu metu su teise pasiimti sunu su savimi, taip pat priteisti iš atsakovo sunui A. K. materialini išlaikyma periodinemis išmokomis po 400 Lt kas menesi iki sunaus pilnametystes. Atsakove nurode, kad tuo metu, kai gime sunus ji pati buvo nepilnamete, ieškovas vaika iš jos išsiveže apgaules budu, neleidžia vaiko lankyti ir rupintis jo auklejimu. Teige, kad su prašymu padeti susigražinti sunu ji kreipesi i Kelmes rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriu, taciau pagalbos negavo. Atsakove šiuo metu sulauke pilnametystes, gyvena (duomenys neskelbtini), turi drauga, kuris dirba ir turi pastovias pajamas, ketina sudaryti santuoka, nori pati auginti vaika ir juo rupintis, dažnai važiuoja aplankyti vaiko i (duomenys neskelbtini), baiminasi, kad gali nutrukti vaiko ir motinos ryšys. Nagrinejant byla teisme atsakove sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydi ir sutiko, kad ieškovas vaiko išlaikymui moketu po 150 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 28 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškini del neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmete, o atsakoves G. V. priešieškini del vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkino: 1) nustate nepilnamecio vaiko A. K. gyvenamaja vieta su jo motina G. V. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteise iš V. K. išlaikyma nepilnameciam vaikui A. K. po 150 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo 2008-06-11 iki vaiko pilnametystes, išlaikymo dydi indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant i infliacija; 3) paskyre G. V. tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lešas uzufrukto teise; 4) nustate bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuria leisti V. K. bendrauti su sunumi A. K. motinos G. V. akivaizdoje be apribojimu iki sunui sukaks 5 metai, veliau leisti bendrauti šeštadieniais ir sekmadieniais, mokykliniu atostogu metu su teise pasiimti sunu su savimi. Teismas konstatavo, kad ieškovas neirode, jog motina netinkamai rupinasi vaiku, tuo metu kai vaikas buna su motina. Ištyres byloje surinktus irodymus, teismas pažymejo, kad G. V., budama nepilnamete, rupinosi savo vaiku, tinkamai ji prižiurejo ir auklejo, ka patvirtino ir liudytoja O. K., todel nera pagrindo manyti, kad G.V. dabar, sulaukusi pilnametystes, nesugebes tinkamai pasirupinti savo sunumi. Nurode, kad A.K. yra mažametis (1 metai 10 menesiu), o tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos šiluma, artumas ir meile. Vertindamas tevu galimybes užtikrinti vaikui nuolatine gyvenamaja vieta ir normalias gyvenimo salygas, teismas padare išvada, kad atsakove nuo to laiko, kai su sunumi išvyko gyventi i (duomenys neskelbtini), kelis kartus keite gyvenamaja vieta, šiuo metu nuomojasi buta, ieškosi darbo ir siekia sukurti realias salygas užtikrinti vaikui normalu gyvenima. Pažymejo, jog ieškovas savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena su motina nuomojamame bute, dirba ir gauna pastovias savarankiškas pajamas, taip pat yra remiamas finansiškai savo motinos. Teismas pripažino, kad ieškovo pajamos gali užtikrinti vaikui geresni materialini aprupinima ir tinkamas salygas sveikam augti ir vystytis, taciau tuo paciu pažymejo, kad atsižvelgiant i vaiko interesus ir amžiu, motinos nora juo rupintis, vaikui gyvenant su motina, bus geriau užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybes, vystymasis, atsižvelgiant i jo dvasinius, psichologinius, kulturinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Todel teismas konstatavo, kad atsižvelgiant i vaiko interesus ir amžiu, motinos nora juo rupintis, šiuo momentu A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra pateisinamas ir reikalingas vaiko teisiu ir interesu apsaugai. Išaiškino ieškovui, kad pasikeitus aplinkybems ar vienam iš tevu, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaika auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tevu gali reikšti pakartotini ieškini del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas konstatavo, kad atsakoves prašomas priteisti iš ieškovo 150 Lt menesinemis išmokomis mokamas išlaikymas nera per didelis ar ypac pabloginantis ieškovo padeti. Be to, teismas laike, jog ieškovo turtine padetis objektyviai leidžia priteisti iš ieškovo ši vaiko išlaikymui reikalinga dydi, kuris butinas sudarant normalias salygas jo vystymuisi. Pažymejes, kad abiems šalims yra suteikta antrine teisine pagalba, teismas nurode, jog bylinejimosi išlaidos šioje civilineje byloje apmokamos iš valstybes biudžeto lešu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – nepilnamecio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta nustatyti kartu su ieškovu ir priteisti išlaikyma vaikui iš atsakoves G. V. po 130 Lt kiekviena menesi periodinemis išmokomis iki vaiko pilnametystes, o atsakoves priešieškini atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, faktiškai netirdamas ir neanalizuodamas irodymu, nenurodydamas, kuriais irodymais grindžia savo išvadas ir kodel kitus svarbius irodymus atmeta, dažnai prieštaraudamas sau, padare neteisinga išvada, jog ieškovas savo ieškinio neirode. Taciau byloje surinkti irodymai (Kelmes rajono savivaldybes administracijos VTAS, Radviliškio rajono savivaldybes administracijos VTAT, Šiauliu miesto savivaldybes administracijos VTAS išvados) yra priešingi. Teismas teisingai nurode, kad aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikra socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu, taciau padare priešinga išvada: nutare vaika perduoti motinai (kuri yra nuteista už nusikaltimo padaryma), nors vaikas jau daugiau kaip metai gyvena su tevu ir ankstesnio gyvenimo neprisimena. Vaikui tai butu didele psichine trauma. Ieškovas vaikui užtikrina geras gyvenimo salygas, be to, vaikas yra auginamas tevo, o ne patevio. Be to, atsakove ne karto neaplanke savo vaiko nuo 2008-09-03 iki 2009-02-04, nors jai buvo sudarytos visos salygos lankyti savo sunu.
Atsiliepimo i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskusto teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Procesinius teises normu pažeidimus, sudarancius prielaidas sprendimui panaikinti, istatymu leidejas skirsto i tuos, kurie leme neteisinga bylos išsprendima (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmes faktas, ar del ju galejo buti neteisingai išspresta byla, nes kyla abejoniu del paties pirmosios instancijos teismo proceso teisetumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimu teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacines instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesalygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besalygini pagrinda panaikinti sprendima, gražinant byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažistami esminiu proceso nuostatu, nustatanciu teismo veiklos ribas (teismo sudeti, kompetencija, pareigas, pagrindinius bylu nagrinejimo civiliniame procese principus, užtikrinancius procesines asmenu teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, del ko kyla butinybe ši procesa pakartoti.
Teisejo nušalinimo (nusišalinimo) instituto paskirtis - užtikrinti asmens teise i tinkama procesa, tame tarpe ir teise reikalauti, kad jo byla nagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 21 str.). CPK 64 straipsnis nustato, kad teisejas negali dalyvauti nagrinejant byla, kai jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokiu aplinkybiu, kurios kelia abejoniu del jo nešališkumo, o CPK 65, 66 str. bei 71 str. 1 - 3 dalyse išvardintos aplinkybes, kurioms esant teisejas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinejimo. CPK 68 str. nustato, jog esant CP 65, 66 ir 67 straipsniuose nurodytoms aplinkybems, teisejas privalo pareikšti, kad jis nusišalina nuo bylos nagrinejimo ir šis klausimas turi buti sprendžiamas nedelsiant, siekiant kad nebutu vilkinamas bylos nagrinejimas. Iš bylos dokumentu matyti, jog byla išnagrinejes teisejas V. Butvilas 2008-06-17 nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinejimo del kylanciu abejoniu teismo nešališkumu (b.l. 31). Teisejas nurode, kad atsakove G. V., pateikusia priešieškini šioje byloje, atstovauja advokate V. Plušciauskiene, kuri yra jo buvusi viršininke valstybes kontroles tarnyboje, su kuria teisejas draugiškus santykius palaiko iki šiol. Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejas Z. Lipnevicius, išnagrinejes teisejo V. Butvilo nusišalinimo klausima, 2008-06-17 nutartimi teisejo V. Butvilo nusišalinimo nuo bylos nagrinejimo netvirtino ir pavede byla nagrineti paskirtam teisejui (b.l. 32). Iš teisiniu paslaugu sutarties Nr. 153 matyti, jog atsakove G. V. pavede ja atstovauti advokatei V. Plušciauskienei Radviliškio rajono apylinkes teisme (b.l. 28). Atstovaudamas byloje dalyvaujanti asmeni, atstovas, kaip ir jo atstovaujamas asmuo, yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Todel teiseju kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti šaliu lygiateisiškumo ir teisejo nešališkumo principai. Tuo paciu buvo pažeistas Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laipsniu apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kuris garantuoja kiekvieno asmens teise i teisinga ir bešališka teisma. Visa tai suponuoja išvada, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, nes byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad Radviliškio rajono apylinkes teismas, atmesdamas ieškovo V. K. pateiktus irodymus, visiškai nemotyvavo savo sprendimo šioje dalyje. Toks teismo sprendimas negali buti vertinamas kaip atitinkantis LR CPK 265 str. ir 270 str. nuostatas. Nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia viena pagrindiniu šaliu teisiu – teise i motyvuota teismo sprendima ir tuo paciu teise i teisinga teisma, o pagal CPK 327 str. 2 d. 4 p. nuostatas tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.