Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajam D. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką iš dalies įskaityta 2007-01- 11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 6 MGL - 750 litų bauda.

Priteista iš D. T. 820,38 litų žalos atlyginimo UAB „VP Market“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, jog jis 2006-06-07 apie 12.30 val., iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su L. K., iš prekybos centro „Maxima“, priklausančio UAB „VP Market“, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), iš alkoholinių gėrimų skyriaus pagrobė 2 specialias pakuotes vyno spirito „Camus X.O.“, kurių bendra vertė 820,38 litai, tuo padarydamas UAB „VP Market“ bendrą 820,38 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia kaltę, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą bei pateikia savus motyvus dėl kaltės.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir teisingai kvalifikavo veiką.

Nuteistojo D. T. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, paneigia teismo aptarti įrodymai. Teismo išvados dėl įvykdytos alkoholinių gėrimų vagystės iš „VP Market“, pagrįstos paties nuteistojo, liudytojų A. R., Ž. S., D. P. parodymais, daiktų pateikimo protokolu, civilinio ieškovo atstovo A. A. parodymais ir kitais duomenimis.

Apeliaciniame skunde D. T. neigia padaręs vagystę, nurodydamas, kad jo kaltė pagrįsta tik liudytojų Ž. S. ir A. R. parodymais, kurie patvirtina būtent jo nekaltumą, o civilinis ieškovas neįrodė, jog jis padarė vagystę, todėl teismas jo parodymus nepagrįstai laikė įrodymais. Kolegija tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Pažymėtina, kad klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teigti, kad šioje byloje, vertinant įrodymus, buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra teisinio pagrindo.

Civilinio ieškovo atstovas T. A. parodė, kad jis dirba UAB „VP Market“ apsaugos vadovu. Iš darbuotojų sužinojo apie alkoholinių gėrimų vagystę. Peržiūrėjus vaizdajuostę matė, kad D. T. paima dvi pakuotes brangaus alkoholinio gėrimo ir nueina į persirengimo kabiną, o pro kasas išeina jau tuščiu krepšeliu. Jis prasilenkė su kitu vyrus, kuri po to nuėjo į persirengimo kambarį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. R., kuris teisme parodė, jog, jam dirbant prekybos centre „Maxima“ apsaugos darbuotoju, peržiūrėjus prekybos centre užfiksuotą vaizdą, pastebėjo, kad iš alkoholinių gėrimų skyriaus yra pavogti 2 specialios pakuotės vyno spirito „Camus XO.“ Minėtas liudytojas nurodė, jog iš vaizdo įrašų buvo pastebėta, jog vyriškis šviesiomis kelnėmis ir ruda tamsia striuke įsidėjo į prekybos centro krepšelį 2 specialias pakuotes vyno, tačiau minėtas vyras iš prekybos centro išėjo pro kasas nieko nepirkdamas ir nieko neišsinešdamas. Tokie liudytojo ir civilinio ieškovo parodymai atitinka nuteistojo D. T. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur jis visiškai pripažino dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme ir nuosekliai parodė kaip aktyviais veiksmais padėjęs L. K. pagrobti alkoholinius gėrimus, bei iš dalies jo parodymams, duotiems teisme.

Liudytojos Ž. S. parodymai atitinka liudytojo A. R., civilinio ieškovo T. A. ir nuteistojo parodymams. Liudytoja teisme parodė, kad, jai dirbant prekybos centre „Maxima" apsaugos darbuotoja, buvo pastebėta, jog iš alkoholinių gėrimų skyriaus yra pavogtos 2 specialios pakuotės vyno spirito „Camus X.O.". Kadangi nebuvo sulaikytas joks asmuo, bandęs pavogti minėtas pakuotes, buvo peržiūrimas salėje vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdas. Minėtą vaizdą ji peržiūrinėjo kartu su apsaugos darbuotoju A. R. ir pastebėjo kaip apie 12 val. minėtame skyriuje užėjęs vyriškis, dėvintis rudą trumpą striukę, šviesiomis kelnėmis ir po striuke šviesiu megztiniu, iš alkoholinių gėrimų skyriaus nuo prekystalio į prekybos centro krepšį įsidėjo 2 specialias pakuotes vyno spirito. Minėtas vyriškis iš prekybos centro išėjo pro kasas nieko nepirkdamas ir nieko neišsinešdamas. Kadangi nebuvo aiški minėto vyriškio asmenybė, ji kartu su A. R. minėtą užfiksuotą vaizdą tą pačią dieną parodė atvykusiai buvusiai apsaugos darbuotojai D. P., kuri, peržiūrėjusi vaizdą, netrukus atpažino šį asmenį ir nurodė, kad tai Kauno miesto gyventojas D. T., su kuriuo nekartą jai teko susidurti dirbant panašiuose prekybos centruose Kaune.

Nuteistasis teisme prisipažino iš dalies ir parodė, jog jis su L. K. iš anksto susitarė, kad jis nuneš gėrimus į persirengimo kabiną. Suprato, kad jis žada vogti, nes L. K. ir anksčiau yra padaręs tokius nusikaltimus. Jaučiasi kaltas, kad padėjo L. K. įvykdyti vagystę, sudarė tokias sąlygas. Nuteistasis taip pat parodė, jog jis su L. K. yra ir anksčiau taip pasielgę. Nuteistojo D. T. parodymus patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėti faktiniai duomenys iš esmės sutampa su paties nuteistojo ikiteisminio bylos tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir detaliai nurodė jo padarymo aplinkybes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neigė, kad iš anksto susitarė su L. K. pavogti alkoholinius gėrimus ir kad gavo iš L. K. 50 litų. Teismas pagrįstai šiuos nuteistojo parodymus pripažino siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo D. T. skundo motyvai, kad neįrodytas jo bendrininkavimas, nes L. K. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, yra nepagrįstas.

Nusikaltimo bendrininku ir skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo vagystės objektyviuosius požymius (pavogė turtą). Šiuo atveju minėtus veiksmus, t.y. objektyviąją nusikalstamos veikos pusę realizavo bendrininkavimo atveju vykdytojas – L. K.. Nuteistasis D. T. sudarė sąlygas vagystei. Jis nunešė alkoholinius gėrimus į persirengimo kabiną, kur nėra vaizdo kamerų, ir ten juos paliko. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitas su nuteistuoju dalyvavęs vagystėje asmuo yra miręs. Todėl šiuo atveju reikšmės, kad ne nuteistasis, o L. K. pavogė iš parduotuvės alkoholinius gėrimus, bei aplinkybė, kad L. K. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir bausmės skyrimui neturi.

Nuteistojo skundo motyvas, kad liudytojos D. P. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas.

Liudytojos D. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius parodymus. Ji parodė, kad užsuko į prekybos centrą „Maxima", esantį Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, kuriame prieš tai yra dirbusi. Užėjus į apsaugos darbuotojų kabinetą, jame rado dirbančius Ž. S. ir A. R., kurie papasakojo, kad iš alkoholinių gėrimų skyriaus pagrobta 2 specialios pakuotės vyno spirito. Ji peržiūrėjusi prekybos centre apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą, pamatė ir atpažino, kad tai yra D. T., gyvenantis Kauno mieste ir su kuriuo jai dirbant teko ne kartą susidurti, nes jis mėgindavo pagrobti įvairių prekių.

Teismas pagrįstai tikėjo nuosekliais liudytojos D. P. parodymais ir kartu su kitais įrodymais jais grindė nuteistojo D. T. kaltę.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių faktinių duomenų pakako nuteistojo kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, grindžiančių jo kaltę, neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojų, civilinio ieškovo parodymų pripažinimo įrodymais, nėra pagrindas pripažinti, jog jie gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes priimtini yra visi įrodymai: nuteistojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai, tarp jų ir A. R. ir Ž. S. parodymai, daiktų pateikimo protokolas, civilinio ieškovo atstovo A. A. parodymai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad gauti duomenys įvertinti bendrame bylos kontekste.

Teisėjų kolegija laiko, kad remiantis nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis baudžiamasis įstatymas D. T. pritaikytas tinkamai ir jis pagrįstai nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su L. K., pagrobė iš parduotuvės alkoholinius gėrimus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant D. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų esminės reikšmės išsamiam bylos išnagrinėjimui, padaryta nebuvo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, LR BPK 115 str. reikalavimo nepažeidė, nes žala civiliniam ieškovui buvo padaryta D. T. nusikalstamais veiksmais.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, t.y. atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, ir į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje sistemingai darė nusikaltimus ir už juos buvo nuteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, kas rodo jo požiūrį į taikytas priemones, nenorą pasitaisyti, ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesių bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį ir nėra per griežta, o galutinį bausmės dydį lėmė bausmės subendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes su 2007-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme, neteisingai pritaikė įstatymą ir todėl nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328str.1p.,

nusprendė:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

2007-02-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis LR BK 63str.1d, 4d. ir 9d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2007-01-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams penkiems (5) mėn. ir 6 MGL (750 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.