Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-118-409/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: 1-118-409/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24159-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Astra Karpytė
Nukentėjusysis: Z. K., V. K.
Kaltinamasis: A. A., E. A.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-118-409/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24159-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Vytautui Budriui,nukentėjusiesiems Z. K., V. K., jų atstovui advokato padėjėjui A. M.,kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui J. N.,kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį;

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, Lietuvoje nedirbantis, Lietuvoje gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-08 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimai giminaitei - seseriai Z. K., o būtent: 2022-06-30 apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajai Z. K. į galvos sritį, po ko, ne mažiau kaip dešimt kartų durimis privėrė nukentėjusiosios Z. K. kairę koją ir tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. K. fizinį skausmą.

Be to, A. A. ir E. A., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2022-06-30 apie 21.46 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, abu kartu sudavė ne mažiau kaip penkiolika kartų nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas ir padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, A. A. tyčia atėmė iš Z. K. ramentą ir ją pargriovė ant žemės, įspyrė jai gulinčiai ne mažiau kaip keturis kartus į kairę koją bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip dvidešimt kartų nukentėjusiajai Z. K. į galvos ir veido sritis, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. K. fizinį skausmą bei padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kas sukėlė aplinkiniams neigiamas emocijas bei išgąstį.

Be to, A. A. ir E. A., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2022-06-30 apie 21.46 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, viešosios tvarkos pažeidimo metu nesunkiai sužalojo V. K., o būtent: abu kartu sudavė ne mažiau kaip penkiolika kartų nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas ir padarė pastarajam poodines kraujosruvas nosies-abiejų akių vokų srityje, krūtinėje, kraujosruvą po dešinės akies jungtine, odos nubrozdinimus nosyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, tai yra, padarė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostinio lanko, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, A. A., smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo artimą giminaitę – seserį Z. K., o būtent: 2022-06-30 apie 21.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, viešosios tvarkos pažeidimo metu, tyčia atėmė iš Z. K. ramentą ir ją pargriovė ant žemės, įspyrė jai gulinčiai ne mažiau kaip keturis kartus į kairę koją bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip dvidešimt kartų nukentėjusiajai Z. K. į galvos ir veido sritis, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame momenyje, dešiniame žande, veido-kaklo srityje, dešinėje krūtyje, kairiame petyje, krūtinėje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės duobėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės duobėje, abiejuose keliuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruvas gleivinėje apatinėje lūpoje, kairiame žande, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje ir apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžį.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2022-06-30 jam paskambino jo buvusi žmona ir sūnaus E. A. mama P. A. ir pasakė, kad E. šmeižia jo sesuo Z. K., sakė, kad E. narkomanas, pyksta, kad jis padeda jo draugei. Tada E. paprašė nuvežti jį iki Z.. Sėdo į mašiną, kartu dar buvo E. M., atvažiavo prie Z. namo, pastatė mašiną. E. pirmas nuėjo į kiemą, įėjo į kambarį, jis atėjo iš paskos ir stovėjo prie slenksčio. E., atsistojęs ant slenksčio, paklausė Z., kodėl jį apkalba. Suprato, kad Z. yra neblaivi. Tada Z., pro šoną pamačiusi jį, trenkė jam lazda į galvą. Jis prisidengė galvą rankomis, o ji puolė ant jo, sugniaužė jį po pilvu, atsistojo už durų, užkišo skaudančią koją ir laikė, kad jis nepabėgtų. Iš pradžių, kol ji braižė jį, daužė, dar nieko nedarė, bet kai su nagais perbrėžė kairį skruostą, išsiveržė pro duris ir pabėgo. Z. K. nemušė, durimis kojos netrankė, jokio smurto prieš Z. nenaudojo. Viskas, ką sako Z. K., yra melas. Jeigu būtų trankęs jos koją su durimis, ji būtų nepaėjusi. Bėgdamas paėmė jos telefoną ir numetė ant žolyno, kad ji negalėtų paskambinti, telefono nesudaužė. Išvažiavo namo. Po to, apie 21.30 val., vėl E. paskambino jo buvusi žmona P. A.. Ji E. pasakė, kad vėl skambino Z. K. ir vėl šmeižė E.. Tada E. pasiūlė vėl važiuoti pas Z. K., nes norėjo Z. paklausti, kodėl ji kišasi į jo šeimą. Abu kartu atvažiavo. Kieme stovėjo V. K.. Ėjo pirmas, ir iš karto V. K. puolė jį, paėmė jį už krūtinės, trenkė du kartus į krūtinę, nuo ko jis nugriuvo į darželį. Tada sūnus E. puolė jį gelbėti, susistumdė su V. K.. Kas vyko tarp V. K. ir E. A. nebematė. Atsikėlęs iš darželio, pamatė, kad sesuo Z. K. sėdi pavėsinėje. Paklausė Z., kada ji nustos kištis į jo šeimą. Tada ji vartodama keiksmažodžius pareiškė, kad jis dar mažai gavo, atsistojo ir greitu žingsniu pradėjo jį vytis iki vartų. Ten atstumas yra apie 40 metrų. Jis suklupo. Tada ji pradėjo lazda daužyti jam per kojas. Jis atsistojo ir pasakė, kad atims lazdą ir sulaužys, po ko atėmė lazdą ir ją numetė palei tvorą. Kadangi ji liko be lazdos, tai ir nugriuvo. Tuo metu jau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Greitoji atvažiavo, o jie su E. pabėgo. Išbėgdamas matė, kad V. K. gulėjo ant betono kniūbsčias. Kas jį ir kaip mušė, nematė. Parvažiavo namo, su E. išgėrė pusę litro degtinės. 23 val. nuėjo miegoti. 1 val. nakties atvažiavo policija ir jį sudaužytą išvežė į policijos komisariatą. Rytą norėjo parašyti pareiškimą dėl jo sumušimo, bet tyrėja nerašė. Tada grįžo į Kuršėnus ir nuovadoje parašė pareiškimą dėl sumušimo. Prieš Z. K. nesmurtavo. Z. dantų plokštelės seniai nenešiojo, o jos telefonas kairėje pusėje buvo įskeltas. Ji meluoja siekdama, kad jai būtų atlyginti nuostoliai, nors jis jai iš viso nieko nepadarė. Liudytojos M. nepažįsta, su ja net nėra pasisveikinęs, jos parodymų negali paaiškinti, galimai ją papirko. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė daug kartų. Iš pat pradžių tyrėjai pasakė, kad neturi akinių, ji jį apšaukė dėl to, kad jis nemato, pati viską surašė ir liepė pasirašyti, jis protokolų neskaitė. Jis kaltės nepripažino, tačiau tyrėjai pasakius, kad gali būti byla nutraukta susitaikius, jo apklausos protokole buvo nurodyta, kad jis kaltę pripažįsta. Tačiau Z. K. advokatas paprašė žalos atlyginimui sumokėti 5000 eurų, jis tokią sumą mokėti atsisakė, nes Z. K. nemušė. Vėliau pati Z. K. pasakė, kad taikytis neleidžia jos vaikai. Iš kur pas nukentėjusiuosius atsirado sužalojimai, nežino. Įvykio metu jį patį sumušė Z. K., taip pat ir V. K., kuris jam sudavė du kartus į krūtinę. Ligonių kasoms gydymo išlaidas atlygino, sumokėjo ir už E. A., nes jis nedirbo ir neturėjo už ką atlyginti. Iki to laiko su seserimi Z. K. jokių konfliktų nebuvo, jai visada padėdavo, pjovė medžius, dėjo grindis, betonavo rūsį. Jokios nusikalstamos veikos nepadarė, prašo jį išteisinti.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2022 m. birželio 30 d. kartu su tėvu A. A. nuvažiavo pas tetą Z. K. į namus, nes norėjo su ja pasikalbėti, dėl ko jį šmeižia, sako, kad jis yra narkomanas, kad mamos negerbia. Norėjo tik pasikalbėti. Įėjus į namą ir paklausus, kodėl juos šmeižia, Z. K. puolė muštis, iš pradžių puolė jį, o po to puolė tėvą, pradėjo mušti tėvą su ramentais, su lazda. Viskas vyko virtuvėje. Kai tėvas mušamas pargriuvo, atėjo Z. sugyventinis A.. Norėdamas, kad nemuštų tėčio, A. nustūmė į kitą kambarį, padėjo tėčiui atsikelti ir jie išvažiavo. Po to Z. vėl skambinėjo jo mamai, šmeižė. Todėl jie vėl atvažiavo pas Z. pasikalbėti. Tėvas į kiemą įėjo pirmas ir jį užpuolė V. K.. Ėjo iš paskos, nustūmė nuo V. K. tėtį ir pats susistumdė su V. K.. Tada Z. K. vėl puolė tėtį, vėl jį mušė su ramentais, kai tėtis nugriuvo, ji vis tiek jį mušė. Tuo metu jis stumdėsi su V. K.. Besistumdant V. K. nugriuvo ant žemės. Jokių smūgių V. K. nesudavė, jis tikriausiai susižalojo nugriuvęs. Įvykių metu buvo blaivus. Pirmą kartą važiavo tik su tėčiu, o antrą kartą su jais dar buvo ir E. M., bet jis nieko nematė, nes laukė prie mašinos. Jokių kaimynų nebuvo, tik vienas žmogus stovėjo ant gatvės, tačiau jo nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Kai tyrėja pasakė, kad galimas susitaikymas, protokole buvo užrašyti neteisingi parodymai, kad jis kaltę pripažįsta. Tokie parodymai buvo užrašyti, nes jis norėjo su nukentėjusiaisiais taikytis, todėl reikėjo prisiimti kaltę. Su nukentėjusiaisiais nesusitaikė, nes jie norėjo daug pinigų, abu pareikalavo žalai atlyginti 10 tūkstančių eurų. Pripažįsta, kad stumdėsi su V. K., tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Įvykių metu tėtis taip pat buvo blaivus, vairavo mašiną. Po antrojo įvykio grįžę į tėčio namus su tėčiu ir E. M. išgėrė butelį degtinės ir nuėjo miegoti. Apie vidurnaktį atvyko policijos pareigūnai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji Z. K. parodė, jog kaltinamasis A. A. yra jos brolis, o E. A. yra brolio sūnus. 2022 m. birželio 30 d. 19.30 val. paskambino savo buvusiai brolienei P. A. pasveikinti su gimtadieniu. Pasveikino, pasikalbėjo. P. A. buvo šiek tiek išgėrusi, sakė su drauge buvusios kavinėje. Tuomet P. A. paklausė, kur yra jos sūnus E.. Pasakė, kad A. mylimajai ar brangiajai dažo namą, ir matomai to pasakymo užteko A. sukelti pyktį, nes po kokių 10 minučių po to pokalbio į kiemą atėjo abu A.. Ji sėdėjo pavėsinėje, jie abu ją užsipuolė, kodėl ji skambinėjanti, kodėl lendanti kur nereikia. Ji pasakė, kad tik pasveikino P. A. su gimtadieniu. Pasiėmė savo lazdelę, kad galėtų eiti į vidų. Abu kaltinamieji pradėjo eiti jai iš paskos. Įėjo į namo vidų. A. A. pradėjo žodžiais pulti ją, atėmė iš jos lazdelę, pasakė, kad ją sulaužysiąs, pradėjo vadinti visokiais žodžiais, po to perlaužė jos lazdelę. Ji pradėjo A. A. stumti lauk, o jis puolė ją, kelis smūgius sudavė jai į galvą. Jo sūnus E. neleido jos mušti. Norėjo išsikviesti pagalbą, pasiėmė telefoną, A. A. norėjo telefoną iš jos atimti, bet ji neatidavė, laikė rankoje, pradarė plastikines duris, stūmė jį lauk, o jis jai iš rankų išmušė tą telefoną, telefonas nukrito ant plytelių, ji norėdama A. A. išstumti iš namo pro duris pakėlė kairiąją koją, tada jis tomis plastikinėmis durimis jai į operuotą koją sudavė apie dešimt kartų. E. šaukė, kad nedaužytų, nes jai koja operuota, o A. A. šaukė ją užmušiąs, pribaigsiąs, po ko nuo žemės pasiėmė jos telefoną ir išbėgo. Telefoną vėliau rado jau sudaužytą ant kiemo pievelės. Taip viskas ir pasibaigė, jie išbėgo. Tą kartą jai sužalojimai nebuvo padaryti, tik buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo ausį ir buvo užgauta operuota koja. Jos sūnus V. K. tuo metu buvo mieste. Jam paskambino, pasakė, kad buvo atvažiavęs jos brolis A. A., ją užpuolė, mušė. Sūnus pasiūlė kviesti policiją. Ji pasakė, kad gal nereikia kviesti policijos, gal viskas nurims ir bus gerai. Praėjus maždaug pusantros valandos, prie gatvės sustojo taksi automobilis, išlipo trys vyrai – A. A., E. A. ir E. M.. Tuo metu sūnus V. K. jau buvo grįžęs iš miesto. Ji sėdėjo pavėsinėje, sūnus V. ir jos draugas P. buvo kieme. E. atlėkė pas ją į pavėsinę, o A. pradėjo mušti jos sūnų V.. E. ji kelis kartus liepė eiti iš kiemo, tuomet E. nubėgo mušti V.. Tuo metu jos draugas A. P. sėdėjo V. mašinoje, keleivio vietoje. Ji, pamačiusi, kad viskas eina blogyn, kad V. muša abu A. ir jis traukiasi link gatvės, pasiėmė savo lazdelę ir pradėjo eiti link besimušančiųjų, iškėlė savo lazdelę, norėjo trenkti A., tačiau šis atėmė iš jos tą lazdą ir numetė, ją pargriovė ir gulinčią ant žemės pradėjo daužyti, sudavė smūgius į galvą, į veidą, sulaužė dantų protezus, išmušė vieną dantį. E. A. baigė mušti V., įlėkė į kambarį, pačiupo nuo spintelės jos draugo telefoną, pamatė, kad buvo skambinta numeriu 112, trenkė jos draugui du kartus į dešinę veido pusę, telefoną trenkė į sieną ir gipsinėje sienoje išmušė skylę. Tada išbėgo į kiemą. A. A. tuo metu vis dar ją mušė. E. tėvui pasakė, kad reikia kuo greičiau bėgti, nes jau iškviesta policija, ir jie išbėgo iš kiemo. Su A. kartu atvykęs E. M. į kiemą nebuvo įėjęs, stovėjo ant gatvės, o kai A. įsisiautėjo, jis iš viso kažkur dingo. Atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. V. medikai išsivežė į ligoninę. Ji liko namuose, į ligoninę nevyko, nes turi neįgalų sūnų, jau buvo vakaras ir jį reikėjo paguldyti miegoti. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai, buvo mėlynių, galvoje buvo guzas. Dėl tų sužalojimų nesigydė, ligoninėje gydėsi tik dėl ankstesnių susirgimų. Jos koja jau buvo tris kartus operuota, o įvykių metu vėl ją užgavo. Ir pirmąjį ir antrąjį kartą ją mušė tik A. A., E. A. jos nemušė. Jai buvo suduota daug smūgių, kiek tiksliai buvo suduota, nežino, nes neskaičiavo. Anksčiau santykiai su broliu A. buvo geri, bet maždaug prieš trejus metus santykiai pablogėjo, jis pradėjo daužytis, puldinėti. Kodėl pasidarė tokie santykiai, nežino, matyt, toks jau brolio charakteris. Kai atvyko antrąjį kartą, abu A. buvo girti, o ar buvo neblaivūs atvykę pirmąjį kartą, negali pasakyti. Antrąjį kartą jiems atvykus buvo sukeltas didelis triukšmas, dėl ko policiją iškvietė kaimynai. Po tų įvykių jos sveikata pablogėjo, pradėjo nebemiegoti naktimis, bijo pravažiuojančių mašinų, vartoja raminančius vaistus, kojos būklė tam pat pablogėjo, skaudėjo kelis, iki to įvykio vaikščiojo su viena lazda, o po to įvykio reikėjo ir antrą lazdą pasiimti, nes nebegalėjo paeiti. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jai buvo sulaužytas dantų protezas, kuris buvo įdėtas prieš dvejus metus, mokėjo 500 eurų, taip pat buvo sudaužytas telefonas, kurį buvo pirkusi už 200 eurų, šiuo metu turi kitą telefoną, kurį jai nupirko vaikai taip pat už 200 eurų. Taip pat jai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes po įvykių ji jaučiasi blogai, pergyvena, bijo, nemiega. Ieškinį palaiko, prašo žalą priteisti.

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo mieste. Jam paskambino mama Z. K. ir pasakė, kad ją užpuolė atvykęs brolis A. A., kartu buvo ir E. A.. Grįžo iš miesto. Mamą užpuolusių asmenų nebebuvo. Pasikalbėjo su mama ir nusprendė policijos nekviesti, nes tikėjosi, kad jie apsiramins ir viskas praeis. Maždaug po pusvalandžio stovėjo kieme. Sustojo taksi automobilis, iš jo išlipo trys asmenys – abu A. ir E. M.. Abu A. pasileido į kiemą, o E. M. liko stovėti gatvėje. Bandė žodžiais A. sustabdyti, liepė sustoti, eiti lauk. Tačiau A. A. užbėgo jam už nugaros ir smogė. Atsisukęs paklausė, ką jis darąs. Tuo metu prie jo pribėgo ir E. A. ir pradėjo smūgiuoti. Pasipylė smūgių kruša, jį mušė abu A., E. A. jam sudavė ne mažiau 15 smūgių, o A. A. sudavė vieną ar du smūgius. Negali tiksliai nurodyti, kiek kuris sudavė smūgių. Jis pats nespėjo suduoti nė vieno smūgio, net rankos nespėjo pakelti, tik dengėsi nuo smūgių ir traukėsi link gatvės. Už namo galo jį parvertė ir kelis kartus spyrė į galvos sritį, nuo ko prarado sąmonę. Prieš tai dar suprato, kad mama priėjusi liepė baigti, buvo iškėlusi lazdą, tačiau tą lazdą iš jos atėmė. Dar prisimena, kad pribėgo kažkokia moteris ir paklausė, ar viskas gerai, kas buvo ta moteris, jis nežino. Buvo susirinkę kaimynai. Po to kažkiek atsigavo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jam buvo lūžęs skruostikaulis, lūžusi nosis, visas veidas buvo mėlynas. Ligoninėje jį apžiūrėjo ir išleido, sakė, kad reikės nosies operacijos. Namuose prasigydė apie 10 dienų. Tuo metu nedirbo, buvo pasiėmęs neapmokamas atostogas, po 10 dienų išėjo į darbą. Jam bus reikalinga operacija, nes po to įvykio yra užspausta nosies šnervė. Įvykio metu patyrė didžiulį stresą, nes ir šiuo metu visas dreba, nejaukiai jaučiasi, net eidamas į parduotuvę jaučia baimę, kad gali su jais susitikti. Jo niekas neatsiprašė. Iki to įvykio santykiai su kaltinamaisiais buvo neblogi, su jais nekonfliktavo. Mano, kad kaltinamųjų veiksmams įtakos turėjo alkoholis, jie abu buvo neblaivūs, agresyvūs, nevaldomi. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertina 5000 eurų. Turtinė žala jam nepadaryta. Ieškinį palaiko, prašo žalą priteisti.

Liudytoja M. M. teisme parodė, jog kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nepažįsta, žino, kad nukentėjusieji yra kaimynai. 2022m. birželio 30 d. gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas tėvus. Prisimena, kad buvo vakaras, kai išgirdo kažkokius garsus, triukšmą, nuėjo prie lango ir pamatė, kad pas kaimynus vyksta konfliktas. Pamatė smūgį vienam žmogui, nežino, kas kam sudavė, tik išsigando, nes tas žmogus gulėjo ant žemės, nebejudėjo, suprato, kad prarado sąmonę, todėl iškvietė policiją. Paskambinusi pasakė, kad vyksta konfliktas, kad yra du vyrai ir viena moteris, garsiai šūkauja, pasakė, kad matė tą momentą kaip vienam vyrui trenkė ir jis prarado sąmonę. Buvo išėjusi į savo namo kiemą. Prie nukentėjusiųjų priėjusi nebuvo. Prisimena tik kad garsiai šūkavo kaltinamasis A. A., bet ką šaukė, negali pasakyti, nes neprisimena. Daug susirinkusių žmonių nematė, matė tik stovintį vieną vyrą, kuris nieko nedarė, tik žiūrėjo. Kieme prabuvo kelias minutes, kol atvyko policija. Atvykus policijos pareigūnams nuėjo į namą. Buvo atėję jos tėvai, kurie klausė, kas atsitiko, ji pasakė. Tas įvykis jai sukėlė neigiamas emocijas, buvo nemalonu tai stebėti.

Liudytojas A. P. teisme parodė, jog yra nukentėjusiosios Z. K. sugyventinis. Kaltinamuosius pažįsta, su jais mažai bendraudavo, pastaruoju metu iš viso nebebendrauja. 2022 m. birželio 30 d. apie 19.30 val. į namus atvažiavo abu A.. Tuo metu Z. sėdėjo virtuvėlėje, o jis kambaryje žiūrėjo televizorių. Įėjęs į virtuvę A. A. pradėjo pulti Z., kam ji paskambino jo buvusiai žmonai. Viską girdėjo, nes buvo netoliese, maždaug už trijų metrų. Po to A. iš Z. atėmė lazdą, keikdamasis pasakė, kad ji vis tiek nevaikščiosianti, kad jis sulaužysiąs lazdą. Z. liepė išeiti, norėjo užsidaryti duris, jai bandant uždaryti duris, jos koja atsirado tarpduryje, o A. A. tomis durimis daužė jai per koją. Galimai A. A. Z. dar ir sudavė smūgius, bet jis šiuo metu to nebeprisimena. Z. iš rankų iškrito telefonas. Po to A. paėmė tą telefoną ir jį trenkė į kieme stovėjusią mašiną. Vėliau jis rado numestą tą telefoną. E. A. Z. nemušė, bandė sustabdyti savo tėvą, sakydamas, kad nemuštų, kad Z. operuota koja. A. pasišalinus, Z. paskambino sūnui V.. Jis grįžo namo. Svarstė ar kviesti policiją. Z. sužalojimų nebuvo padaryta, tik skundėsi, kad skauda koją, todėl visi pasitarę nusprendė policijos nekviesti, manydami, kad viskas tuo ir baigsis. Praėjus kuriam laikui, vakare, kartu su V. buvo lauke, V. stovėjo prie mašinos, o jis sėdėjo V. mašinoje. Z. buvo pavėsinėje. Gatvėje sustojo taksi automobilis, iš jo išlipo abu A. ir asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jie atėjo į kiemą. A. puolė muštis prie V., o E. pirmiausia nuėjo prie Z., bet po to atėjo prie V. ir padėjo A. mušti V.. V. jie abu mušė prie namo, mušė rankomis ir kojomis. Po to su iškelta lazdele atėjo Z., A. pamatė, kad lazdelė iškelta, atėmė jai lazdą iš rankų, numetė prie tvoros, partrenkė Z. ant žemės ir ją pradėjo daužyti į veidą, buvo nemažai smūgių, po to pradėjo spardyti į kojas, keikdamasis ir šaukdamas, kad ją užmušiąs, ji negyvensianti, grasino ateisiąs ir padegsiąs. Tuo metu E. A. toliau mušė V. K.. Pamatęs, kad geruoju nesibaigs, išlipo iš mašinos, nuėjo į kambarį iškviesti policiją, paskambino numeriu 112, bet jam pasakė, kad iškvietimą pareigūnai jau yra gavę. Po to į kambarį atėjo E., nuo spintelės pagriebė jo telefoną, pasižiūrėjo, kad skambinta 112, tada du kartus trenkė jam į žandą ir išeidamas telefoną paleido į jį, jis pasilenkė, telefonas atsitrenkė į sieną ir sienoje išmušė skylę. Kadangi langas buvo praviras, girdėjo, kaip E. išėjęs į lauką pasakė tėvui, kad reikia bėgti, nes yra iškviesta policija. Jie išbėgo. Išėjo į lauką, Z. gulėjo palei namą, ją pakėlė, atėjo V., dar atėjo priešais gyvenanti kaimynė, kuri klausė V. kaip jis jaučiasi. Įvykį matė kaimynai, jie stovėjo palei tvorą, buvo trys ar keturi asmenys. Po to atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių stovėjo prie kampo, o pamatęs, kad mušasi, pabėgo. Nors įvykio metu jam E. A. du kartus sudavė į veidą, jokių pretenzijų neturi, nori tik kad duotų ramybę. Po to įvykio Z. pastoviai yra įsitempusi, baiminasi, nemiega, jaučia nerimą, geria raminamuosius vaistus. Kaltinamieji atsiprašyti nebandė. Iki tų įvykių buvo incidentas per Motinos dieną, kai atvykęs A. A. kabinėjosi prie Z., bet atvažiavo Z. dukra su vyru ir A. išvažiavo.

Liudytoja P. A. parodė, jog kaltinamasis A. A. yra jos buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta, kartu nebegyvena, o kaltinamasis E. A. yra jos sūnus. Prisimena, jog 2022 m. birželio 30 d. telefonu kalbėjo su A. A. seserimi Z. K., kuri ją pasveikino su gimtadieniu, iš pradžių buvo kaip ir viskas gerai, pakalbėjo, po to ji jos buvusį vyrą ir sūnų pavadino negražiais žodžiais, pasakė, kad A. yra pasileidėlis, o sūnus išgėrinėjantis. Sūnus visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), ji labai įsižeidė dėl to, ką pasakė Z., paskambino sūnui ir pasakė, kad teta negražiai apie juos kalba. Mano, jog jos vyrą ir sūnų Z. apšmeižė, tačiau pripažįsta, kad yra tiesa, jog jos sūnus išgėrinėja. Telefonu su Z. kalbėjosi du kartus. Antrą kartą jai vėl Z. paskambino, bet tada kalbėjo labai trumpai, apie ką kalbėjo, neprisimena. Po to pokalbio ji vėl paskambino sūnui, pasakė, kad teta apie jį ir jo tėvą kalba negražiai, pasakė tuos pačius žodžius kaip ir pirmą kartą. Sūnus jai nieko nesakė ir kas įvyko vėliau tą vakarą jai niekas nesakė. Tik kitą dieną jai Z. papasakojo, kad buvo konfliktas, kad susipyko su broliu, kad kažką sulaužė, bet kas konkrečiai buvo tarp jų pasakyti negali. E. taip pat pasakojo apie konfliktą, neprisimena, ar E. sakė kaip konfliktas pasibaigė, tačiau kai sužinojo, kas įvyko, tuo negalėjo patikėti, dėl to ir pati labai pergyvena.

Liudytoja A. D. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate vyresniąja tyrėja. Kaltinamuosius prisimena, žino, kad atliko tyrimą kitoje E. A. byloje, o kaltinamąjį A. A. apklausinėjo areštinėje. Apklausa vyko normaliai, kad jam būtų buvę kažkokių problemų su sveikata, jis to nesakė. Jeigu jis apklausos protokolą pasirašė, tai reiškia, kad žmogus galėjo pasirašyti. Jeigu jis būtų sakęs, kad ko nesuprato, viską būtų atžymėjusi. Kokius parodymus jis davė, neprisimena. Kiek pamena, jis lyg ir sakė, kad jis pats yra sumuštas, norėjo rašyti pareiškimą, ji jam viską paaiškino, bet tarp jų gavosi toks kaip nesusikalbėjimas ir jis pareiškimą parašė grįžęs į (duomenys neskelbtini), nes jis nerado, kur eiti iš areštinės pareiškimo rašyti, nors ji ir buvo tai jam paaiškinusi. Neatsimena, ar jam buvo padaryti kokie sužalojimai, jeigu būtų buvę kokie sužalojimai, būtų užfiksavusi, nes paprastai visada žmonių to paklausia. Apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra paties įtariamojo pasakojimas. Jeigu protokolo pabaigoje parašyta, kad „protokolas man perskaitytas“, vadinasi ji pati protokolą perskaitė, tik žmogus pats jį pasirašė, o jeigu atžymėta, kad „protokolą perskaičiau“, tai pats žmogus jį perskaito ir tada pasirašo. Apklausos protokole užrašo tik tai, ką pats žmogus sako. Jeigu po apklausos įtariamasis turi kokių nors pastabų, visais atvejais protokolą papildo. Medicinos pagalba į areštinę atvažiuoja kiekvieną rytą ir apžiūri. Negali pasakyti, ar A. A. buvo siūloma susitaikyti su seserimi Z. K., bet susitaikymo sąlygas visada išaiškina. Nukentėjusiąją Z. K. apklausė tik po kurio laiko, prisimena, kad ji sunkiai vaikščiojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. D. parodžius įrašus įtariamojo A. A. apklausos protokole, esančiame antrajame bylos tome, 23-26 lapuose, liudytoja paaiškino, jog apklausos protokolą perskaitė ji, nes paprastai areštinėje protokolus perskaito ji ir tada duoda pasirašyti.

Liudytoja I. G. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, prieš tai dirbo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate tyrėja. Abu kaltinamuosius prisimena. Prisimena, jog atliko įtariamųjų apklausas, parodymų patikrinimą vietoje. Parodymus visi asmenys davė savo noru. Visais atvejais tiek liudytojams, tiek įtariamiesiems išaiškina jų teises. A. A. viską pasakojo pats, tik jeigu reikėjo ką patikslinti, ji užduodavo papildomus klausimus. Visais atvejais apklausos protokolus atspausdindavo ir duodavo perskaityti pačiam, tik atrodo, jog pirmą kartą jis lyg ir sakė, kad neturi akinių, tada ji pati perskaitė protokolą, po to padarė pačiam peržiūrėti ir pasirašyti. Vėliau, kiek pamena, jis visada būdavo su akiniais. Prisimena, kad apklausiami įtariamieji A. A. ir E. A. akcentavo, kad dėl visko kalta Z. K.. Prisimena, kad buvo dvi priešpriešinės bylos, vienoje byloje A. A. buvo įtariamasis, o kitoje byloje buvo nukentėjusysis. Joks spaudimas nebuvo daromas. Pamena, kad baigiant bylą A. A. kaltę pripažino, kitas įtariamasis kaltę taip pat pripažino. A. A. klausinėjo, kaip greičiau pabaigti tyrimą, todėl jam buvo paaiškinta, kad galima taikytis, išaiškino visas susitaikymo sąlygas, jokios prievartos, kad prisipažintų, nebuvo. Bet kokiu atveju žmonių neverčia prisipažinti, tik paaiškina sąlygas, kurioms esant byla gali būti nutraukta.

Liudytojui E. M. dėl ilgalaikio gydymo ligoninėje negalint atvykti į teismą, siekiant patikrinti kitus įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, jog Z. K., A. A. ir E. A. yra jo pažįstami iš matymo, yra su jais bendravęs, susitikęs. Su Z. K. yra bendravęs, yra jai padėjęs prižiūrėti jos neįgalų vaiką, pažįsta jos sūnų K.. Ją pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini). A. A. taip pat yra jo pažįstamas. Jį pažįsta apie pusę metų, su juo susipažino būdamas pas Z.. Kai su juo susipažino, A. A. yra padėjęs surinkti baldus bei draugiškai padėjęs namų ūkio darbuose. Nei su Z., nei su A. ir E. giminaičiai nėra, jie jam yra visiškai svetimi. Gali paaiškinti, kad prieš kelis mėnesius, tikslios datos nepasakys, jis buvo pas A. A. namuose. Jie sėdėjo, gėrė kavą, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kažkuriuo metu A. ir jo sūnus E. pradėjo kalbėti telefonais, gal su draugais, ar su kuom, tačiau ką ir su kuo kalbėjo nežino, jis nesiklausydavo, nes kai jie kalbėdavosi, dažniausiai jis išeidavo iš namo į kiemą parūkyti, nes tokie dalykai jam nėra įdomūs. Pamena, kad A. jam pasakė: „E., varom, papliurpsim su sese Z., po to tave namo parvešim“, jis jam atsakė, kad gerai, nes jeigu jis jį parveš namo, jam nereikės eiti pėsčiomis namo, į (duomenys neskelbtini) rajoną. Kiek pamena buvo dar ankstus vakaras, tačiau tikslesnio laiko nurodyti negali. Pas Z. nuvažiavo su A. A. mašina, kartu su jais važiavo ir jo sūnus E., buvo trise. Automobilį vairavo pats A. A., kuris buvo blaivus, kaip ir jie su E.. Kai jie nuvažiavo pas A. seserį Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini), A. pastatė savo mašiną prie jos kiemo, o tuomet A. su E. nuėjo pas Z., o jis išlipo iš mašinos parūkyti. Pas Z. į kiemą jis nėjo, parūkęs iš karto sėdo atgal į A. mašiną bei beveik tuo pačiu metu matė, kad jau atgal, link jo, ėjo A. ir E.. A. jį parvežė namo, todėl kas vyko vėliau, šito nežino. Kai jis buvo prie Z. namų, jokių muštynių jis nematė, mašina stovėjo ant gatvės, visą vaizdą užstojo netoliese augantys medžiai. Rūkydamas cigaretę jis buvo atsisukęs link Z. kiemo pusės, bet net prie gero noro nieko nematė. Po to nei A., nei E. jam nieko nepasakojo, kas įvyko, jis ir neklausė, nes tai ne jo reikalas. (1 t., b. l. 158-161).

2023-06-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog Z. K. pranešė apie įvykį ir pareiškė, kad 2022-06-30 apie 21 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu brolis A. A. sudavė nenustatytą skaičių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konflikto metu jos brolis sulaužė jos dantų protezus, kuriuos vertina 500 eurų. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinį ieškinį pateiks vėliau tyrimo metu. Taip pat šių veiksmų atlikimo metu Z. K. buvo apklausta kaip liudytoja. Apklausos metu ji paaiškino, kad 2022-06-30 apie 19 val. 30 min. ji būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino brolio buvusiai žmonai P. A., norėdama pasveikinti ją gimimo dienos proga. Apie 21 val. 45 min. į jos namų kiemą atėjo akivaizdžiai neblaivūs jos brolis A. A. ir jo sūnus E. A., kurie žodžiais pradėjo konfliktuoti su kieme buvusiu jos sūnumi V. K. ir konflikto metu abu minėti asmenys pradėjo mušti jos sūnų V. K., o kai A. A. pamatė, kad ji atėjo pažiūrėti, kas čia vyksta ir kai norėjo apginti savo sūnų, šis užsipuolė ją sakydamas jai: „Padla, aš tave sumušiu, geriau kalėjime sėdėsiu ir dar tau namą padegsiu“, ir tuo metu keturis ar penkis kartus kumščiu trenkė jai į galvos sritį, parvertė ją ant žemės ir rankomis ir kojomis toliau ją mušė, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat jai suduodamas smūgius į kairės kojos kelio sąnarį, kuris neseniai buvo operuotas. Mušdamas ją A. A. sulaužė jos dantų protezus, kurie perlūžo per pusę. E. A., matydamas konfliktą, atėjo jai padėti ir patraukė A. A. nuo jos. Kai sužinojo, kad į įvykio vietą yra iškviesta policija, minėti asmenys pasišalino iš jos kiemo nežinoma kryptimi. Sukeltą fizinį skausmą dešimties balų sistemoje vertina dešimt balų. Dėl sulaužytų dantų protezų jai padaryta 500 eurų turtinė žala. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė vykti į priėmimo skyrių apžiūrai, o jos sūnų V. K. GMP ekipažas išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Be to, buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu prie namo ant betoninių plytelių rasta raudonos spalvos, panašaus į kraują, skysčio; kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 18-36).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje yra duomenys, jog A. A. alkotesteriu nustatytas 1,52 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 50-54, 58-59).

2022-08-25 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra; garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi M. M., praneša, kad (duomenys neskelbtini), pas kaimynus vyksta konfliktas, mušasi du asmenys, vienas guli be sąmonės, taip pat muša moterį, kurią nuvertė. (1 t., b. l. 55-57).

2022-10-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašo apžiūra; viename garso įraše girdima kaip paskambinęs vyriškis praneša, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, nes užpuolė moteriškę ir vyrą, kuriuos muša; kitame garso įraše girdima kaip moteris, prisistačiusi Z. K., pranešė, jog (duomenys neskelbtini), ją ir jos sūnų sumušė brolis su savo sūnumi, reikalinga policija. (1 t., b. l. 60-63).

2022-08-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra; įrašuose matoma ir girdima kaip V. K. ir Z. K. policijos pareigūnams nurodo, jog juos sumušė atvykę neblaivūs A. A. ir jo sūnus E. A., mušė rankomis ir kojomis, Z. K. patikslina, jog jos E. A. nemušė; ant V. K. veido ir marškinėlių matomos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės; A. P. nurodo, jog jam E. A. trenkė į veidą; policijos pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes; Z. K. nustatinėjamas neblaivumas, nustatoma, kad yra blaivi, alkotesteris rodo nulius; V. K. nustatomas 0,72 promilių neblaivumas; V. K. atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūri ir išsiveža į ligoninę; Z. K. atsisako vykti į ligoninę, nes turi prižiūrėti neįgalų sūnų. (1 t., b. l. 65-72).

2023-07-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė M. M.; smurtą patyręs V. K. nurodė, jog jį sumušė neblaivus dėdė A. A. su savo sūnumi E. A.; smurtą patyrusiam V. K. sužalota nosis, jį greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė į ligoninę; nuvykus pas smurtu įtariamą asmenį A. A. jis buvo rastas namuose, buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas, jam alkotesteriu nustatytas 1,52 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 73-76).

2023-06-30 asmens apžiūros protokole užfiksuota Z. K. apžiūra; apžiūros metu nustatyta, jog ant Z. K. veido dešinio ir kairio skruosto matomas patinimas, smakro srityje matomos kraujosruvos, yra patinusios abi lūpos, ant dešinės rankos dilbio srities matoma kraujosruva, ant kairės rankos dilbio srities matomas įbrėžimas, ant kairės kojos kelio sąnario matomas medicininis pleistras ir šalia jo yra įbrėžimas. (1 t., b. l. 87-95).

Iš pinigų pervedimo kvito kopijos matyti, jog A. A. Valstybinei ligonių kasai pervedė 109,30 Eur – išlaidų, patirtų teikiant nukentėjusiajam V. K. sveikatos priežiūros paslaugas, sumą. (2 t., b. l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: 1) Z. K. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, dešiniame žande, veido-kaklo srityje, dešinėje krūtyje, kairiame petyje, krūtinėje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės duobėje, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimai kairėje ausyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės duobėje, abiejuose keliuose; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame žaste; kraujosruvos gleivinėje apatinėje lūpoje, kairiame žande; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje; apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžis; 2) Z. K. nustatyti sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku; 3) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairiame momenyje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, abiejuose keliuose, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, abiejuose keliuose padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais; Z. K. nustatytų kūno sužalojimų padarydamas gali būti paaiškintas ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis; 4) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 21 trauminio poveikio metu; 5) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 6) atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, Z. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. (1 t., b. l. 100-101).

Ekspertas T. Š. teisme patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad specialisto išvada buvo surašyta apžiūrėjus nukentėjusiąją Z. K., atsižvelgus į užduotyje nurodytas aplinkybes. Tyrimo eiga yra nurodyta specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Nustatyti, kokiomis aplinkybėmis kiekvienas sužalojimas padarytas, yra teismo, ne teismo medicinos specialisto, kompetencijoje. Danties lūžis Z. K. nugriuvus ant kieto buko paviršiaus negalėjo būti padarytas. Sužalojimai Z. K. padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros, turėjo praeiti mažiausia trys paros, daugiausia penkios, o pasisakyti apie jų seką, kuris sužalojimas padarytas pirmiau, o kuris vėliau, neturi galimybės. Ne po kiekvieno smūgio lieka ir užsifiksuoja sužalojimai, nes tai priklauso nuo smūgio jėgos, kuri nenustatinėjama, ir nuo tos srities minkštųjų audinių ir nuo jų atsparumo, jeigu suduodama jėga nėra pakankama viršyti audinių atsparumui, nes poodinės kraujosruvos susiformuoja pažeidus kraujagysles, odos nubrozdinimai susiformuoja pažeidus odos paviršių, žaizdos susiformuoja pažeidus minkštųjų audinių vientisumą ir pan., tuomet sužalojimas gali ir neatsirasti. Jeigu yra suduodami keli smūgiai į tą pačią sritį, išskirti kiek buvo trauminių poveikių, nėra galimybės, kadangi yra ta pati sritis ir jeigu joje yra poodinė kraujosruva, tai toje poodinėje kraujosruvoje nėra galimybės išskirti kiek buvo suduota smūgių, vienas ar daugiau. Jeigu toje srityje yra papildomas sužalojimas, kaip pavyzdžiui, poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas kairiame žaste, tai jau yra du sužalojimai, kadangi sužalojimai yra vienoje srityje, tai jų padarymą gali paaiškinti, bet kadangi yra du sužalojimai, tai tikimybė išlieka, kad į tą vietą galėjo suduoti du kartus, nes yra du skirtingi sužalojimai vienoje srityje. Medicininės apžiūros metu pati nukentėjusioji nurodė, kad gavo nenustatytą skaičių smūgių iš kojos ir rankų, dar teigė, kad įvykio metu buvo nugriuvusi ant žemės ir jai svaigo galva. Z. K. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, dešiniame žande, veido-kaklo srityje, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, kairiame žande, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžis, iš tiesų gali būti paaiškinta nurodytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip 4 kartus suduodant į galvos sritį ir ne mažiau kaip 20 kartų suduodant į galvos ir veido sritį. Ar buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų, to patikslint negali, nes visi sužalojimai užsifiksuoja nuo trauminių poveikių. Tiek daug smūgių nebūtinai reikėjo padaryti visiems sužalojimams, kad padaryti tokiam skaičiui sužalojimų. Tų smūgių skaičius nėra mažesnis, negu kad reikalinga padaryti galvos sužalojimams. Specialisto išvada patvirtinta kiek Z. K. buvo padaryta sužalojimų. Šiems sužalojimams padaryti trauminių poveikių skaičius nebuvo per mažas, turint omenyje, kad tiek daug trauminių poveikių nereikia, kad padaryti sužalojimus, užtenka ir mažiau. Kiek mažiausia trauminių poveikių reikėjo, kad Z. K. atsirastų specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai galvos srityje, negali pasakyti, nes dėl trauminio poveikio ne visada atsiranda sužalojimas, o kiek mažiausiai galėjo būti padaryta trauminių poveikių, nustato teismas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, teismo medicinos ekspertas nustato trauminių poveikių skaičių, mažiausiai reikalingų nustatytiems sužalojimams padaryti, nes nuo smūgio sudavimo ne visuomet atsiranda sužalojimas ir vienam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio poveikio. Z. K. galvos srityje nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje. Trauminis poveikis – tai ne būtinai smūgis, tai gali būti atsitrenkimas į kokį nors daiktą, kontaktas su kažkokiu buku kietu daiktu. Durimis priveriant Z. K. kairę koją galėjo būti padarytas odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, Z. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: 1) V. K. nustatyta: poodinės kraujosruvos nosies-abiejų akių vokų srityje, krūtinėje; kraujosruva po dešinės akies jungtine; odos nubrozdinimai nosyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame dilbyje; dešinio skruostinio lanko, nosikaulių, nosies pertvaros lūžiai; 2) V. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku; 3) V. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko lūžį padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais); odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko lūžis galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi; 4) V. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu; 5) V. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinio skruostinio lanko, nosikaulių, nosies pertvaros lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 6) atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, V. K. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. (1 t., b. l. 127-128).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai Z. K. ir nukentėjusiajam V. K. (3 t., b. l. 103-106). 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ekspertams buvo pateikti papildomi klausimai (3 t., b. l. 120-122).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: 1) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti laikotarpyje prieš 3-5 paras iki apžiūros (2022-07-04), šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-06-30, pasisakyti kuris iš sužalojimų padarytas anksčiau, o kuris vėliau nėra galimybės; 2) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys galvos srityje yra poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, dešiniame žande, veido-kaklo srityje, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kraujosruvos gleivinėje apatinėje lūpoje, kairiame žande, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžis; Z. K. nustatytų kūno sužalojimų, esančių jos galvos srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas 2022-11-24 A. A. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis (tai yra suduodant kumščiu ne mažiau 4 kartų jai į galvos sritį 2022-06-30 19.35 val. ir kumščiu suduodant ne mažiau 20 kartų jai į galvos ir veido sritis 2022-06-30 21.46 val.; Z. K. nustatytų kūno sužalojimų esančių jos galvos srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas ir A. A. 2022-08-30 apklausoje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; A. A. 2022-11-11 apklausoje nurodytomis įvykio aplinkybėmis (vieną kartą suduodant į žandikaulį ir pargriaunant ant žemės) Z. K. nustatytų sužalojimų galvos srityje visumos, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas negali būti paaiškintas, šiomis aplinkybėmis (pargriaunant ir vieną kartą suduodant į žandikaulį) gali būti paaiškintas Z. K. galvos srityje esančių poodinės kraujosruvos kairiame momenyje ir poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kraujosruvos apatinėje lūpoje padarymas ar (kadangi nenurodyta į kurią žandikaulio pusę suduota) poodinės kraujosruvos veido-kaklo srityje, kraujosruvos gleivinėje kairiame žande padarymas, ar (kadangi nenurodyta į kurią žandikaulio pusę suduota) muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžio padarymas; 3) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys veido srityje, yra poodinės kraujosruvos dešiniame žande, veido-kaklo srityje, kraujosruvos gleivinėje apatinėje lūpoje, kairiame žande, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžis; Z. K. nustatytų kūno sužalojimų esančių jos veido srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas 2022-11-24 A. A. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis (tai yra suduodant kumščiu ne mažiau 4 kartų jai į galvos sritį 2022-06-30 19.35 val. ir kumščiu suduodant ne mažiau 20 kartų jai į galvos ir veido sritis 2022-06-30 21.46 val.); Z. K. nustatytų kūno sužalojimų esančių jos veido srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas ir A. A. 2022-08-30 apklausoje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; A. A. 2022-11-11 apklausoje nurodytomis įvykio aplinkybėmis (vieną kartą suduodant į žandikaulį ir pargriaunant ant žemės) Z. K. nustatytų sužalojimų veido srityje visumos, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas negali būti paaiškintas; šiomis aplinkybėmis (vieną kartą suduodant į žandikaulį ir pargriaunant ant žemės) gali būti paaiškintas Z. K. veido srityje esančių poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kraujosruvos apatinėje lūpoje padarymas ar (kadangi nenurodyta į kurią žandikaulio pusę suduota) poodinės kraujosruvos veido-kaklo srityje, kraujosruvos gleivinėje kairiame žande padarymas, ar (kadangi nenurodyta į kurią žandikaulio pusę suduota) muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžio padarymas; 4) Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys kairės kojos srityje yra odos nubrozdinimai kairiame kelyje; šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais), jų padarymas gali būti paaiškintas tiek durimis priveriant ar įspiriant į kairę koją, tiek ir griuvimo (galimai ant žemės) metu atsitrenkiant kairio kelio sritimi; 5) Atsižvelgiant į sužalojimų, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, Z. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (galimai ant žemės). Vertinant sužalojimus atskirai, Z. K. nustatytų poodinių kraujosruvų kairiame momenyje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, abiejuose keliuose, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas ir atsitrenkimu į kietą buką paviršių (galimai ant žemės). Vertinant sužalojimus atskirai, Z. K. nustatytų poodinių kraujosruvų dešiniame žande, veido-kaklo srityje, dešinėje krūtyje, kairiame petyje, krūtinėje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės alkūnės duobėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimų kairėje ausyje, dešiniame dilbyje, dešiniame, kairės alkūnės duobėje, abiejuose keliuose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairiame žaste, kraujosruvos gleivinėje apatinėje lūpoje, kairiame žande, muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio kairės pusės III danties vainiko lūžio, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti padaromi suduodant smūgius kietais bukais daiktais, šių sužalojimų padarymo galimybė ir atsitrenkimų į kietus bukus daiktus metu nėra atmetama; 6) remiantis pateiktų baudžiamojoje byloje esančių Z. K. medicininių dokumentų duomenimis, Z. K. iki 2022-06-30 nurodyto įvykio 2014 m. atliktas kairio kelio sąnario endoprotezavimas, 2022-01-26 kairės girnelės lūžio osteosintezės operacija (sutvirtinant lūžusio kaulo dalis metalo konstrukcijomis - Kiršnerio ir cirkliažine vielomis), dėl nustatytos metalo konstrukcijų migracijos, vangaus gijimo 2022-04-21 operuotas kairysis kelis (pašalintos kairės girnelės metalo konstrukcijos), stebėta kairio kelio sąnario infekcija, dėl ko skirta antibiotikų terapija; 7) medicininių dokumentų duomenų apie Z. K. 2002 m. ir ankstesnę sveikatos būklę tyrimui nepateikta. (3 t., b. l. 124-126).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: 1) V. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti laikotarpyje prieš 3-5 paras iki apžiūros (2022-07-04), šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-06-30; pasisakyti kuris iš nustatytų sužalojimų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės; 2) V. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys galvos srityje yra poodinės kraujosruvos nosies – abiejų akių vokų srityje, kraujosruva po dešinės akies jungtine, odos nubrozdinimai nosyje, kairės akies kaušelyje, dešinio skruostinio lanko, nosikaulių, nosies pertvaros lūžiai; V. K. nustatytų kūno sužalojimų, esančių jo galvos srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas smūgių kietu buku daiktu (-ais) į šią sritį sudavimu (2022-11-24 A. A. kaltinamajame akte nurodomos aplinkybės – suduodant smūgius į įvairias kūno vietas); vertinant sužalojimus atskirai, V. K. nustatytų kūno sužalojimų, esančių jo galvos srityje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas ir A. A. 2022-08-30 apklausoje nurodytomis smūgių sudavimo aplinkybėmis; 3) V. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys kitose (ne galvos) srityse ura poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje; vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgį (-us) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us); vertinant sužalojimus atskirai, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių; V. K. nustatytų poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimo dešiniame dilbyje, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas ir A. A. 2022-11-22 kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis; 4) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti V. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko lūžį padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais); odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko lūžis galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, V. K. nustatytų kūno sužalojimų, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi; vertinant sužalojimus atskirai, tiek suduodant smūgį (-us) kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ar paviršių galėjo būti padaryti V. K. nustatyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, dešinio skruostinio lanko lūžis; vertinant sužalojimus atskirai, V. K. nustatytų odos nubrozdinimų nosyje, poodinės kraujosruvos nosies-abiejų akių vokų srityje, nosikaulių, nosies pertvaros lūžių, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymas gali būti paaiškintas smūgio (-ių) kietu buku daiktu (-ais) sudavimu (-ais); šių sužalojimų padarymo galimybė ir atsitrenkimu (-ais) į kietą buką daiktą (-us) nėra atmetama; vertinant sužalojimus atskirai, V. K. nustatytų odos nubrozdinimų nosyje, poodinės kraujosruvos nosies-abiejų akių vokų srityje, nosikaulių, nosies pertvaros lūžių, surašytų Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymo galimybė mažai tikėtina A. A. 2022-07-01 apklausoje nurodytomis griuvimo aplinkybėmis (nugriuvus ant laiptų ir susižalojant nosį), atsižvelgiant į makromorfologinį sužalojimų vaizdą; vertinant sužalojimus atskirai, tikėtina, kad V. K. nustatyta kraujosruva po dešinės akies jungtine padaryta tiesioginio trauminio poveikio metu kontaktuojant su buku kietu daiktu; vertinant sužalojimus atskirai, V. K. nustatytas odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos krūtinėje gali būti padaromos tiek suduodant smūgiu kietu buku daiktu (-ais), tiek ir į pastaruosius atsitrenkiant. (3 t., b. l. 127-129).

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Z. K. nustatyti kūno sužalojimai, surašyti Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš minėtų kūno sužalojimų jos kairėje kojoje nustatyti odos nubrozdinimai kairiame kelyje įtakos ir priežastinio ryšio su jai 2022-12-22, 2023-03-03 atliktomis kairio kelio operacijomis ir po jų taikytu reabilitaciniu gydymu neturėjo; remiantis tyrimui pateiktų byloje esančių medicininių dokumentų duomenimis, Z. K. nustatytas kairės girnelės lūžis padarytas ankstesnės 2022-01-26 traumos metu (anksčiau 2022-06-30 įvykio), dėl pastarojo ji operuota atliekant kairės girnelės osteosintezę (sutvirtinant lūžusio kaulo dalis metalo konstrukcijomis – Kiršnerio ir cirkliažine vielomis); dėl nustatytos metalo konstrukcijos migracijos, vangaus gijimo 2022-04-21 (anksčiau 2022-06-30 įvykio) operuotas kairysis kelis (pašalintos kairės girnelės metalo konstrukcijos), stebėta kairio kelio sąnario infekcija, dėl ko skirta antibiotikų terapija, rekomenduotas dviejų etapų operacinis gydymas, iš kurių operacijos I etapas (girnelės osteosintezė) atlikta 2022-12-22 (sutvirtinant kaulą metalinėmis konstrukcijomis – Kiršnerio ir kauline vielomis) ir skirtas antibakterinis gydymas, vėliau 2023-03-03 nesant infekcijos požymių atlikta operacija II etapas (kairės girnelės reosteosinezė ir kairio kelio sąnario revizinis endoprotezavimas). (3 t., b. l. 130-131).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų A. A. ir E. A. kaltė įrodyta. Kaltinamasis A. A. kaltę neigė, nurodydamas, jog jis nei prieš nukentėjusiąją Z. K., nei prieš nukentėjusįjį V. K. nesmurtavo, nukentėjusioji Z. K. pati jį užpuolė, sumušė, nukentėjusysis V. K. taip pat puolė jį, sudavė smūgius, o jis nė vieno smūgio nei vienam iš nukentėjusiųjų nesudavė. Kaltinamasis E. A. taip pat kaltės nepripažino, nurodydamas, jog nukentėjusysis V. K. užpuolė jo tėvą, jis tik nustūmė V. K. nuo tėvo ir tik susistumdė su V. K., smūgių V. K. nesudavė, pats V. K. nugriuvo ir susižalojo. Šiuos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų Z. K., V. K., liudytojų A. P. ir M. M. parodymai, patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji Z. K. nuosekliai tvirtino, jog ją kaltinamasis A. A. sumušė du kartus – 2022 m. birželio 30 d. apie 19.35 val. ir apie 21.46 val., pirmąjį kartą kelis kartus sudavė į galvą ir durimis apie dešimt kartų privėrė jos koją, sukeldamas fizinį skausmą, o antrąjį kartą ją sumušė, suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt kartų rankomis ir ne mažiau kaip keturis kartus spirdamas kojomis, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus, ji pati smūgių nė vienam iš kaltinamųjų nesudavė, tik pirmąjį kartą bandė išstumti A. A. pro duris, o antrąjį kartą tik buvo iškėlusi lazdą, siekdama apginti mušamą V. K., tačiau tą lazdą A. A. iš jos atėmė ir pargriovęs ant žemės pradėjo mušti. Nukentėjusysis V. K. taip pat nuosekliai teigė, kad jį mušė abu kaltinamieji, kaltinamasis A. A. sudavė vieną ar du kartus, o kaltinamasis E. A. sudavė ne mažiau kaip penkiolika kartų, o jis pats nė vienam iš kaltinamųjų smūgių nesudavė. Šiuos parodymus patvirtino apklaustas teisme liudytojas A. P., kuris nurodė, jog pirmąjį kartą atvykę kaltinamieji žodžiais užsipuolė nukentėjusiąją Z. K., po to nukentėjusiąją sumušė kaltinamasis A. A., o antrąjį kartą atvykę kaltinamieji A. A. ir E. A. abu kartu mušė nukentėjusįjį V. K., o A. A. dar mušė ir nukentėjusiąją Z. K., dėl ko jis skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nurodydamas, kad reikalinga policija. Liudytoja M. M. taip pat teisme patvirtino, jog būdama namuose matė kaip buvo mušami kaimynai V. K. ir Z. K., dėl ko ji išsigando ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nurodydama, kad yra mušami vyras ir moteris, vyras galimai yra be sąmonės. Tai patvirtinama ir bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais. Tokias pat aplinkybes nukentėjusieji ir liudytojas A. P. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kas yra užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose garso ir vaizdo įrašuose. Šiuose įrašuose taip pat užfiksuota, kad atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai tikrino nukentėjusiųjų apsvaigimą nuo alkoholio ir buvo nustatyta, kad nukentėjusioji Z. K. yra blaivi, o nukentėjusiajam V. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiajai Z. K. padaryti sužalojimai. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti nukentėjusiojo V. K. paaiškinimai apie jo sužalojimą. Teismo medicinos specialisto išvadose, ekspertizės aktuose nurodyti nukentėjusiesiems Z. K. ir V. K. padaryti sužalojimai, nurodoma keliais trauminiais poveikiais sužalojimai galėjo būti padaryti, ir nurodyta, jog nukentėjusiesiems Z. K. ir V. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, kas paneigia kaltinamųjų A. A. ir E. A. parodymus, jog nukentėjusieji susižalojo patys nugriūdami. Taigi, visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų patvirtina, jog kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir padarė jiems sužalojimus. Todėl teismas remiasi nukentėjusiųjų Z. K., V. K., liudytojų A. P., M. M. parodymais, patvirtinamais kitais byloje surinktais įrodymais, o kaltinamųjų A. A. ir E. A. parodymus laiko jų pasirinkta gynybine pozicija. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai – dėl menkavertės dingsties jie vyko aiškintis pas nukentėjusiąją Z. K. net du kartus, naudojo fizinį smurtą, o supratę, kad yra iškviesta pagalba, pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamasis A. A. 2022 m. birželio 30 d. apie 19.35 val. tyčia smurtavo prieš artimą giminaitę - seserį Z. K., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis A. A. 2022 m. birželio 30 d. apie 21.46 val. tyčia smurtavo prieš artimą giminaitę – seserį Z. K., sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl ši kaltinamojo A. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamieji A. A. 2022 m. birželio 30 d. apie 21.46 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, tyčia rodydami aiškią nepagarbą aplinkiniams, elgdamiesi įžūliai, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., o A. A. panaudodamas fizinį smurtą dar ir prieš nukentėjusiąją Z. K., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė sužalojimus nukentėjusiesiems Z. K. ir V. K., sukėlė aplinkiniams neigiamas emocijas ir išgąstį, dėl ko pašalinis asmuo kvietė pagalbą, todėl ši kaltinamųjų A. A. ir E. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

Kaltinamieji A. A. ir E. A. 2022 m. birželio 30 d. apie 21.46 val., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl ši kaltinamųjų A. A. ir E. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip nurodė nukentėjusieji ir liudytojas A. P., turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog dvi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 78-83), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 76-77), nedirba, yra pensininkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. A. skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir skiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, A. A. į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2022-07-01 d. 00.40 val. iki 2022-07-01 13.00 val. (2 t., b. l. 12-14, 15-17) ir laikytina, jog jis yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam A. A. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65-68) paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. A., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis teistas nebuvo, po šių nusikalstamų veikų padarymo 2022-11-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 135-159). Administracine tvarka jis nebaustas (2 t., b. l. 133-134), Lietuvoje nedirba, tačiau nurodo, jog dirba užsienyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam E. A. skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Kaltinamajam E. A. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas LR piliečio pasas) (2 t., b. l. 117-120, 121-124), iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Nukentėjusioji Z. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 880 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. A.. Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro sienos remontas 100 eurų, išplėšto sidabrinio auskaro, kurio neberado, vertė – 50 eurų, sudaužyto telefono vertė – 200 eurų, sulaužytų dantų protezų vertė – 500 eurų, sukruvintų ir nebenaudojamų marškinėlių vertė – 30 eurų. Neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, jog buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji patyrė didžiulį fizinį skausmą, patyrė išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką vengė viešumos, nes buvo gėda pasirodyti sužalotai, baiminosi pakartotinio užpuolimo. (1 t., b. l. 180-190).

Nukentėjusiosios Z. K. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas laiko, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sienos remontas kainavo 100 eurų, be to, teisme tiek nukentėjusioji Z. K., tiek liudytojas A. P. nurodė, jog telefoną į sieną trenkė ne A. A., o E. A., todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintinas, kadangi turtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo A. A. veiksmais ir, nors nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys žalos dydį, tačiau nurodoma turtinės žalos suma yra reali, atitinka rinkos kainas ir nėra aiškiai per didelė.

Dėl nusikalstamų kaltinamojo A. A. veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė ilgalaikių pasekmių, todėl teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir priteistinos neturtinės žalos sumą mažina iki 1000 eurų.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. A. ir E. A.. Ieškinys grindžiamas tuo, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, liko kreiva nosies pertvara, reikalinga chirurginė operacija, jis patyrė didelį išgąstį, stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra jaučiamos sužalojimo pasekmės – sunku kvėpuoti, nosis vizualiai kreiva, tai įtakoja gyvenimo kokybę. (1 t., b. l. 193-195).

Teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo V. K. ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamųjų A. A. ir E. A. veiksmų nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, pasekmės jaučiamos iki šiol, ateityje bus atliekama operacija siekiant pašalinti sužalojimo pasekmes, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Prašomos priteisti neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė, atitinka suformuotą teisminę praktiką, todėl ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusiųjų atstovas 2023-11-20 pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai Z. K. iš A. A. 1827,10 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, priteisti nukentėjusiajam V. K. solidariai iš A. A. ir E. A. 1464,10 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, prie prašymo pridėjo sąskaitas ir dokumentus, patvirtinančius, jog sąskaitos buvo apmokėtos (3 t., b. l. 190-208).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiuosius Z. K. ir V. K. teisme atstovavo advokato padėjėjas, patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patvirtintos pateiktais dokumentais, todėl prašymas priteisti išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023-12-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 720,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. A. priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamajam E. A. gynėjas buvo būtinas, kaltinamąjį E. A. teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas gynėjas, patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nėra jokių duomenų, dėl kurių kaltinamojo padėtį būtų galima laikyti sunkia, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo E. A. valstybės naudai.

Daiktiniai įrodymai – laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022-06-30 19.35 val. padaryta veika) – laisvės apribojimą 5 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 8 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimą 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022-06-30 21.46 val. padaryta veika) – laisvės apribojimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį (2022-06-30 21.46 val. padaryta veika), subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022-06-30 19.35 val. padaryta veika), ir galutinę bausmę A. A. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. A. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir uždrausti visos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, A. A. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-07-01 00.40 val. iki 2022-07-01 13.00 val. ir laikyti, jog A. A. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę A. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 8 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę E. A. skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, E. A. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir uždrausti visos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąsias priemones E. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Nukentėjusiosios Z. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš A. A. nukentėjusiajai Z. K. 780 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1780 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. A. ir E. A. solidariai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nukentėjusiajam V. K. neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. A. priteisti nukentėjusiajai Z. K. 1827,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 10 centų) atlyginti išlaidoms, patirtoms ją atstovavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. A. ir E. A. priteisti po 732,05 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus 5 centus) iš kiekvieno nukentėjusiajam V. K. atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš E. A. 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) valstybei, atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. (Išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025).

Daiktinius įrodymus – laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė