Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 str., padarymą 90 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. 3.47 val. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Lukoil Baltija“ suvalgė maisto prekių už 4,44 eurus ir už prekes nesumokėjo. Tuo jis įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados viršininkas nesutinka su apeliaciniu skundu panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą. Nurodo, kad surašant 2015-09-23 administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo duomenų apie tai, jog R. M. tuo metu gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, o be to nei pats pažeidėjas, nei jo įgaliotas atstovas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, nepateikė objektyviam bylos išnagrinėjimui reikalingus dokumentus ar pažymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. M. nesutinka su priimtu nutarimu, prašo bylą nutraukti, kadangi administracinį teisės pažeidimą jis padarė būdamas nepakaltinamumo būsenos. Taigi šios aplinkybės bei prie apeliacinio skundo pateikti R. M. dokumentai: neįgaliojo pažymėjimas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SA ir DM Kauno VI teritorinio skyriaus pažyma, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus pažyma apie gydymąsi, bei duomenys iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., kelia abejones dėl R. M. pakaltinamumo, t. y. ar jis atlikdamas veiką, dėl kurios yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl psichinės sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Pažymima, kad ATPK 19 str. yra įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens nepakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir turėdamas duomenų apie R. M. neadekvatų elgesį – tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (3 b. l.), L. G. paaiškinimus (4 b. l.), bei duomenų, kad R. M. gydomas Kauno miesto psichiatrijos ligoninėje (23 b. l.), netyrė, ar R. M. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 str. keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos administracinių teisės pažeidimų bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl R. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.