Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-2383-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
T-2383-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08973-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Byla Nr. T-2383-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08973-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. D. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 9 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti rizikas. Nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku. Visi pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai, leido Komisijai konstatuoti, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai.

A. D., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta septynių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė septynių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL bauda.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 23 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 23 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras S. S. atsiliepimu prašė netvirtinti Komisijos nutarimo, nenustačius aplinkybių, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, o lygtinio paleidimo taikymas užtikrins bausmės tikslų realizavimą.

Sutinkamai su Komisijos nutarimu, A. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šis formalusis pagrindas, kaip jau aukščiau aptarta, nėra vienintelis į kurį reikalinga atsižvelgti, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo. Svarbu įvertinti ar nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o jei ne, tai ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi. Šiuo metu pagal „OASys“ metodiką nuteistajam A. D. vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo, todėl norint nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, reikalinga vertinti ar nuteistasis deda pastangas šią riziką mažinti, ir ar tos pastangos yra tokios akivaizdžios, jog teismui leistų spręsti apie lygtinio paleidimo pagrįstumą. Vis tik išvados dėl akivaizdžių nuteistojo pastangų, bylos duomenų kontekste, teismas daryti negali. Tokia išvada visų pirma grindžiama tuo, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, turinčių įtakos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir kuriuos nuteistasis ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Kita svarbi aplinkybė, teismui neleidžianti daryti išvados, jog nuteistojo pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra maksimalios, tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo eilę kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimus. Tuo tarpu paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2020 m. liepos 9 d., tai yra nuteistajam jau ilgą laiką atliekant laisvės atėmimo bausmę ir būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, taigi toks jų nepaisymas, atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomus ribojimus, o tai patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija nuoseklumu nepasižymėjo. Šiuo metu stebimi pozityvūs nusikalstamo elgesio pokyčiai, tačiau nuobaudų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės kontekste, jie dar stebimi trumpą laiką ir neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Tesimo vertinimu, vis dar itin aktualus pakartotinio nusikalstamumo veiksnys yra nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai ir menkos jų dengimo galimybės. Juo labiau nuteistasis būdamas laisvėje nuoseklia motyvacija darbui nepasižymėjo, finansiškai buvo remiamas draugų, gaudavo išmokas iš Užimtumo tarnybos, šiuo metu nuteistasis turi mažametį vaiką, didelius finansinius įsipareigojimus, tačiau konkrečių ateities planų dėl darbinės veiklos neturi, galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, juo labiau, kad dalis ankstesnių teistumų buvo susiję su finansinės naudos siekimu, o turima nestabili darbinė patirtis ir nekonkretūs ateities planai, neleidžia daryti išvados apie asmens pasiruošimą būti taisomu neizoliuotai nuo visuomenės.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis A. D. šiuo metu yra linkęs save pateikti iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negali, nieko keisti savyje nenori, turi aukštą savivertę ir nekritišką požiūrį į save. Teismo vertinimu šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamame elgesyje vyrauja tas pats nusikaltimų modelis, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, jog jis vis dar negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo bei nėra linkęs keisti savo priešingo teisei elgesio. Bylos duomenimis be kita ko nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo taikytos ir švelnesnės, nei laisvės atėmimo, bausmės, tačiau jas taikant bausmės tikslai pasiekti nebuvo, o šiuo atveju įvertinus vis dar nekritišką nuteistojo savivaizdį, spręstina, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas, nebūtų pagrįstas ir efektyvus.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalinga atsižvelgti tiek į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus, tiek į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. D. pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų dar nepakanka daryti išvadai, kad A. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, jog nors nuteistasis A. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas.

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė